Ką daryti, kad suskaudus gerklei, užklupus kosuliui ar slogai, vaikas kuo greičiau pasveiktų ir nekiltų komplikacijų, pasakoja VŠĮ Vaikų ligoninės VULSK filialo, Pediatrijos centro Vaikų pulmonologijos ir alergologijos centro gydytoja, vaikų pulmonologė doc. Sigita Petraitienė.
Sloga
Ko gero, labiausiai nuo slogos kenčia kūdikiai iki 6 mėn. amžiaus, mat jie dar nemoka kvėpuoti pro nosį, o jeigu ši užsikimšusi, įkvėpti oro tampa labai sudėtinga. Suslogavusiam kūdikiui būtina valyti nosį kaskart, kai pastebime, jog jis nebegali laisvai kvėpuoti – taigi keliolika ar net ir keliasdešimt kartų per parą. Kol iš nosies teka vandeningos išskyros, jas reikia išsiurbti su vadinamuoju „išsiurbėju“, na, o sekretui sutirštėjus, suminkštinti jį į nosį įpurškus jūros vandens arba fiziologinio tirpalo ir tada išsiurbti.
Vyresniam vaikui taip pat labai svarbu gerai išvalyti nosį, nes maždaug iki 2 metų amžiaus mažylis dar nemoka pasakyti, kokį didžiulį diskomfortą jam kelia sloga ir nesugeba pats taisyklingai išsipūsti nosies. Jeigu tėvai vaikui per retai valo nosį, šis dažniausiai jos turinį įtraukia į ryklę ir pradeda kosėti vadinamuoju „gerkliniu“ kosuliu. Būtent dėl tokio kosulio tėvai dažniausiai ir kreipiasi į gydytojus. Įdomu tai, kad gerai išvalius nosį ir sulašinus nosies lašų šis kosulys praeina.
Tiek kūdikiai, tiek maži vaikai dėl slogos tampa nervingi, neramūs, atsisako valgyti ir gerti, nes tuo metu kai valgo, negali kvėpuoti, o jeigu vaiko nosis nėra gerai išvaloma ir tinkamai prižiūrima, jis atsisako gerti ir organizme pradeda trūkti skysčių.
Kaip teisingai sulašinti nosies lašus
Pasak gyd. S.Petraitienės neretai tėvai neteisingai lašina nosies lašus. Jie veikia tik tuomet, kai prisiliečia prie nosies gleivinės, tad sulašinti į gerai neišvalytą nosį tiesiog nėra naudingi. Todėl prieš lašinant lašiukus būtina kūdikiui gerai išsiurbti nosies išskyras, o vyresnį vaiką prižiūrėti, kad gerai ją išsipūstų, o po to dar praplauti jūros vandeniu arba fiziologiniu tirpalu.
Jeigu tokio namuose neturite, tiks ir paprastas mineralinis vanduo, kurio galima įtraukti į švirkštą be adatos ir sušvirkšti į abi nosies landas. Jūros vandens patartina sušvirkšti po 2–3 paspaudimus į kiekvieną landą. Tada vaikas turėtų dar kartą išsipūsti nosį ir tik tada galima lašinti nosies lašus.
Jeigu nosies lašus lašinate kūdikiui, laikykite jį pusiau gulimoje padėtyje – svarbu, kad viršutinė kūno dalis būtų aukščiau už apatinę. Vyresnis vaikas gali stovėti arba sėdėti ir šiek tiek atlošti galvą atgal. Gulinčiam be pagalvės mažyliui nosies lašų lašinti nerekomenduojama, mat šie gali nutekėti į ausis ir sukelti jų uždegimą.
Jūros vandeniu vaiko nosies landas skalauti galima tiek kartų, kiek reikia, o štai nosies lašus lašinti tik pagal gydytojo rekomendacijas. Dažniausiai jie naudojami 3–4 kartus per dieną, ne ilgiau nei savaitę.
Miegas irgi gydo
Sloguojančiam mažyliui labai svarbu kokybiškai išsimiegoti, mat poilsis irgi yra tarsi vaistas. Tad kūdikiui rekomenduojama pakelti lovos galvūgalį, kad liemuo būtų aukščiau, o darželinukui po galva padėti dvi pagalves. Tokioje pozoje vaikas geriau išsimiega, lengviau nuteka sekretas ir naktį nevargina kosulys.
Kosulys
Slopinti kosulį patartina tik pirmomis dienomis, t. y. tol, kol kosti sausu draskančiu kosuliu ir negali atsikosėti. Vėliau, kai pradeda atsikosėti jau nebetinka kosulį slopinantys sirupai, juos reikia pakeisti į šlapiam kosuliui skirtus. Tėvai labiausiai baiminasi šlapio, produktyvaus kosulio, kuris iš tiesų reiškia, kad kvėpavimo taikai valosi ir vaikas sveiksta. Šlapias kosulys gali tęstis iki trijų savaičių. Jeigu vaikui kosint girdisi švokštimas ir mažylis dūsta – negalima jo gydyti namuose, būtina kreiptis į gydytoją.
Gerai yra drėkinti orą, kad kosintis vaikas galėtų pakvėpuoti drėgnesniu nei įprastai. Galite naudotis drėkintuvu, arba jeigu namuose labai sausa (drėgmė nesiekia 30 proc.) kambaryje pastatykite dubenį su vandeniu ir ant radiatorių prikabinėkite šlapių rankšluosčių.
Vandens vonios kojoms
Darželinukui ar vyresniam vaikui galima mirkyti kojas tokio karštumo vandenyje, kokį jis pakelia arba ištrinti pėdas šildančiais tepalais. Tačiau mirkyti kojas karštame vandenyje arba trinti pėdas šildančiais tepalais galima tik tuomet, kai vaikas nekarščiuoja, antraip kūno temperatūra dar labiau pakils.
Kai skauda ryklę
Kūdikiams ir vaikams iki 2 metų amžiaus gerklės skausmą galima slopinti tik užrišus medvilninę skarelę (ne vilnonę, kuri dirgina jautrią kaklo odą) ir girdant šiltus skysčius. Žindomam kūdikiui pakaks ir mamos pieno.
Vyresniam nei 2 metų vaikui jau galima duoti ir gerklės skausmą malšinančių tablečių arba skausmą malšinti gerklės purškalais. Rinkdamiesi juos atsižvelkite į tai, ar jie tinka mažiems vaikams – netinka jokie, kurių sudėtyje yra spirito ar jodo. Na, o jeigu gerklės skausmas nepraeina per kelias dienas ir dar pakyla kūno temperatūra bei prasideda kosulys, kreipkitės į gydytoją.
Karščiavimas
Kūdikiai ir maži vaikai pirmą kartą susidūrę su tam tikra infekcija kur kas dažniau sukarščiuoja nei su ta pačia infekcija susidūrę vyresni vaikai arba suaugusieji. Jeigu vaikui nėra buvę febrilinių traukulių (juos sukelia aukšta kūno temperatūra), jeigu dėl kitos lėtinės ligos nėra sutrikusi aukštesnės temperatūros tolerancija, rekomenduojama nemažinti jos iki 38,5 laipsnio, nes tai apsauginė organizmo reakcija, padedanti greičiau pasveikti.
Kaip atpažinti komplikacijas?
Vienas paprasčiausių būdų stebėti vaiko kvėpavimą. Kūdikiai ir ikidarželinio amžiaus vaikai normaliai kvėpuoja apie 40–30 kartų per minutę, darželinukai apie 25–30 kartų, mokyklinukai ir suaugę žmonės apie 18–20 kartų per minutę. Kaip kvėpuoja mūsų vaikas dar ir intuityviai jaučiame, tad nesunku atpažinti ar nėra padažnėjęs. Kylant temperatūrai kvėpavimas dažnėja, ją sumažinus jau reiktų stebėti – jeigu ir toliau išlieka dažnas, tai gali būti bronchito arba plaučių uždegimo požymis ir kartu ženklas, kad negalima vaiko gydyti namuose, o nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Ar vaikas serga nekomplikuota viršutinių kvėpavimo takų liga (dažnai tiesiog vadinama „peršalimu“) ar jau prasideda komplikacijos bei bakterinė infekcija, galima įtarti ir stebint vaiką: jeigu karščiavęs mažylis nuo temperatūrą mažinančių vaistų greitai atsigauna, yra linksmas, aktyvus, geria ir valgo – greičiausiai jokio pavojaus nėra. Tačiau, jeigu kūno temperatūra yra šiek tiek pakilusi arba normali, o vaikas išlieka vangus, nesidomi žaislais, aplinka, nenori net gerti, sunkiai kvėpuoja arba atsiranda kūno bėrimas – jau būtina skubiai kreiptis į gydytoją.
