Dabar galiojantis teisinis reguliavimas, nustatantis išimtis farmacijos specialistų darbo ir kasmetinių atostogų laikui, buvo grindžiamas iki 1990 metų galiojusia vaistininkų darbo specifika, kai visos vaistinės buvo gamybinės. Anuomet farmacijos specialistai pagal receptus gamino vaistinius preparatus kenksmingomis sąlygomis.
Vaistinių asociacija pažymi, kad nuo tų laikų nutekėjo daug vandens. 2012 metų duomenimis, tik 77 iš 1404 šalies vaistinių buvo gaminami vaistai. Visose kitose parduodami tik pramoniniu būdu pagaminti medikamentai.
Nebėra sąlygų, kurios lemtų padidintą farmacijos specialistų protinę ar emocinę įtampą.
„Todėl nebėra sąlygų, kurios lemtų padidintą farmacijos specialistų protinę ar emocinę įtampą“, – oficialiame rašte Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos Trišalei tarybai skelbia Vaistinių asociacijos pirmininkė Elena Kvedarienė.
Užuomina apie didesnę algą
E.Kvedarienė pažymi, kad darbo rinkoje farmacijos specialistų labai trūksta, ypač kai kuriuose rajonuose, tarkime, Joniškyje, Pakruojyje, Švenčionyse, Šalčininkuose.
Prognozuojama, kad vaistininkų stygius dar labiau paaštrės 2015 metais, įsigaliojus Farmacijos įstatymo pataisai, kai vaistinėje visą jos darbo laiką turės dirbti aukštąjį išsilavinimą įgijęs vaistininkas ir jo padėjėjas.
„Šiuo metu yra 3000 vaistininkų, iš kurių ne visi dirba vaistinėse, ir 1400 vaistinių, kuriose dirbama po dvi pamainas, pamainoje – kelios darbo vietos, be to, dirbama savaitgaliais ir švenčių dienomis“, – akcentuoja E.Kvedarienė.
Ji įsitikinusi, kad farmacijos specialistų darbo ir kasmečių atostogų trukmę prilyginus įprastinei, būtų ne tik iš dalies patenkintas kvalifikuotų darbuotojų poreikis, tačiau ir vaistininkų paslaugos taptų prieinamesnės visuomenei, gaunant profesionalią farmacinę paslaugą visą darbo dieną.
Be to, farmacijos specialistams būtų sudarytos prielaidos gauti didesnį atlyginimą.
„Asociacijos siūlomi pakeitimai apima ne visus farmacijos specialistus. Išimtis dėl darbo ir poilsio laiko būtų panaikinta tik tiems, kurie išduoda vaistinius preparatus ir vaistines medžiagas vaistinėse bei teikia farmacinę paslaugą. Specialistams, kurių veikla susijusi su vaistinių medžiagų kokybės kontrole ar vaistinių preparatų gamyba, išimtys galiotų ir toliau“, – aiškina E.Kvedarienė.
Žalos sveikatai neįžvelgė
Savo siūlymus Vaistinių asociacija grindžia mokslininkų atliktų tyrimų rezultatais ir 2013 metų gegužės 9 dieną priimtu Konstitucinio Teismo (KT) nutarimu, kuriame apibrėžiama, kokiomis sąlygomis galima keisti darbo ir poilsio laiką.
Specialistams, kurių veikla susijusi su vaistinių medžiagų kokybės kontrole ar vaistinių preparatų gamyba, išimtys galiotų ir toliau.
„Poilsio laiko teisinio reguliavimo pakeitimui įtakos gali turėti darbo intensyvumo pakeitimas, naujų technologijų įdiegimas, kai tai lemia darbuotojo nervinės, emocinės ir protinės įtampos sumažėjimą“, – KT išvadą cituoja Vaistinių asociacijos pirmininkė.
Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija 2012 metais vaistinėse, kurios išduoda tik pramoniniu būdu pagamintus vaistus, atliko profesinės rizikos vertinimų tyrimus. Jų metu buvo nagrinėjami fizikiniai, ergonominiai, psichologiniai ir cheminiai veiksniai.
„Tyrimas parodė, kad cheminių medžiagų aplinka nedaro jokio poveikio darbuotojų sveikatai. Darbo vietų prie kompiuterio tyrimas parodė, kad įrengti nauji monitoriai nesukelia pavojaus sveikatai dėl elektromagnetinio lauko, o tiriant psichosocialinių rizikos veiksnių poveikį nustatyta, kad sveikatos pakenkimų galimybės nėra“, – rezultatus apibendrina E.Kvedarienė.
Higienos institutas, atsakydamas į klausimą apie farmacijos specialistų profesinių ligų atvejus, konstatavo, kad Profesinių ligų registre nuo 1995 iki 2012 metų užregistruoti tik 2 profesinių ligų atvejai.
„Taigi, akivaizdu, kad farmacijos specialistų darbo pobūdis jų sveikatai, emocinei ir protinei įtampai įtakos nedaro. Todėl nėra socialiai teisinga juos išskirti iš kitų darbuotojų kategorijų, kurioms Vyriausybės nutarimų išimtys netaikomos“, – įsitikinusi E.Kvedarienė.
Kyšo darbdavių interesų ausys?
15min.lt kalbintas Vaistinių darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Žydrūnas Mineikis pirmiausia atkreipė dėmesį, kad Vaistininkų asociacijos nariai yra ne farmacininkai, o darbdaviai.
Teigiama, kad farmacijos specialistams būtų sudarytos prielaidos gauti didesnį darbo užmokestį, nors iš tikrųjų jis sumažėtų.
Jų argumentus vaistininkų profsąjungai teko atremti ne kartą, nes asociacija į Trišalę tarybą dėl farmacijos specialistų darbo ir atostogų laiko kreipėsi 2011, 2013 ir 2014 metais. Pastaraisiais – net kelis kartus.
Ž.Mineikis sako, kad asociacijos pasiūlymai atskleidžia ne ką kitą, o suinteresuotumą taupyti darbdavio lėšas dalies darbuotojų sąskaita.
„Asociacija atstovauja vien darbdavių interesams. Siūlydama savo darbuotojams naikinti lengvatas, asociacija palieka teisę į lengvatas farmacininkams, kurie dirba gamybinėse vaistinėse, nes tokios vaistinės 99 proc. nepriklauso didiesiems vaistinių tinklams“, – aiškina Ž.Mineikis.
„Teigiama, kad farmacijos specialistams būtų sudarytos prielaidos gauti didesnį darbo užmokestį, nors iš tikrųjų jis sumažėtų. Patvirtinus asociacijos siūlomas pataisas, keli šimtai darbuotojų tiesiog netektų darbo ir papildytų bedarbių gretas“, – teigia Ž.Mineikis.
Teiginiai, kad Lietuvoje trūksta vaistininkų, neva irgi laužti iš piršto: „Kiek neregistruotų ar emigravusių kvalifikuotų specialistų, nesitaikiusių su sunkiomis darbo sąlygomis ir menkomis galimybėmis užsidirbti?“ – retoriškai klausė profsąjungos pirmininkas.
Nori paversti ne padėjėju, o pardavėju
Ž.Mineikis aiškino, kad lyginant ES farmacijos specialistų darbo laiko ir atostogų trukmės reglamentavimą, ignoruojama, kad Vakarų Europos šalyse yra aukštesnis pragyvenimo lygis, vyrauja kita darbo ir apmokėjimo už jį kultūra bei pats darbo pobūdis.
„Vaistininkas nori suteikti kokybišką farmacinę paslaugą ir nepatirti spaudimo, o vaistinių tinklai siekia kuo daugiau parduoti. Farmacininkai nuolat patiria darbdavių spaudimą, kad jie turi parduoti tam tikrą prekių krepšelį, tam tikrą prekių skaičių viename čekyje, būtinai pasiūlyti kokių nors maisto papildų, atkreipti kliento dėmesį į akcijas ir taikomas nuolaidas.
Kiek neregistruotų ar emigravusių kvalifikuotų specialistų, nesitaikiusių su sunkiomis darbo sąlygomis ir menkomis galimybėmis užsidirbti?
Jis pasakojo apie vaistininkų darbo specifiką, tenkančią atsakomybę ir galimų klaidų kainą: „Juk niekas nenori ateiti pas pervargusį vaistininką ir netyčia gauti ne tų vaistų. Vaistininkas turi kontroliuoti gydytojo išrašytus receptus, sužiūrėti, ar viskas teisinga, įskaityti, kas parašyta. Tai yra įstatymo reglamentuojama ir valstybės kontroliuojama veikla. Tik darbdavys farmacijos specialistą nori paversti prekę brukančiu pardavėju.“
Siekia išsaugoti pelną
Ž.Mineikis įsitikinęs, kad būtent nuo kitų metų įsigaliosianti Farmacijos įstatymo pataisa, pagal kurią vaistinėje turės dirbti farmacijos specialistas ir vaistininko padėjėjas, žadina Vaistininkų asociacijos nepasitenkinimą.
Darbo sąlygos vaistinėse nėra kenksmingos, tačiau streso tikrai nestinga.
Pasak jo, vaistininkų padidintą protinę ir emocinę įtampą lemia bendravimas su klientais, dažniausiai sergančiais, probleminiais, vyresnio amžiaus žmonėmis.
Tačiau tokį pat spaudimą jaučia ir gydytojai, kuriems sveikatos apsaugos ministras A.Čaplikas, dirbęs A.Kubiliaus Vyriausybėje, taip pat padidino darbo laiką nuo 6 iki 8 val. per dieną.
Ministerija palaiko vaistininkus
Buvęs sveikatos apsaugos ministras Raimundas Šukys 2012 metais jau yra atmetęs Vaistinių asociacijos siūlomas 2003 metais Vyriausybės priimto nutarimo pataisas, teigdamas, kad farmacininkų darbo bei atostogų laiko pakeitimams nėra pagrindo.
„Farmacijos specialistas, parduodamas vaistą, turi teikti farmacinę paslaugą, kuri apima gydytojo išrašytų receptų kontrolę, vertinimą, nereceptinių vaistinių preparatų parinkimą, farmacinės informacijos apie vaistinius preparatus teikimą gyventojams, sveikatos priežiūros specialistams, taip pat jų konsultavimą.
Farmacijos specialistas – tai paskutinė grandis tarp gyventojo ir sveikatos specialistų, todėl jam tenka didelė atsakomybė sprendžiant su vaisto vartojimu susijusias sveikatos problemas, parenkant pacientui konkretų vaistą pagal recepte nurodytą vaisto bendrinį pavadinimą, kartu įvertinant pacientui paskirtų vaistų klinikinius aspektus, farmakologines vaistų savybes ir kitą susijusią informaciją“, – 15min.lt aiškino Sveikatos apsaugos ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji specialistė Natalja Samp.
Lietuvoje registruota daugiau nei 5000 vaistų.
