Suaugusio žmogaus kūną sudaro apytiksliai 60 % vandens. Vanduo padeda palaikyti daugybę gyvybinių funkcijų: reguliuoja kūno temperatūrą, aprūpina ląsteles deguonimi, padeda iš organizmo pašalinti nereikalingas medžiagas ir dalyvauja beveik visuose kūno procesuose, padėdamas išlaikyti sveikatą bei sumažindamas įvairių ligų riziką. Tam, kad sveikai gyventume, kiekvieną dieną turime išgerti tam tikrą skysčių kiekį: apie 2,5–3 litrus vyrams ir apie 2–2,5 litrus moterims.
„Reikiamas vandens kiekis priklauso ne tik nuo asmens lyties, amžiaus ir sudėjimo, bet ir nuo kasdienių įpročių bei fizinio aktyvumo. Kai valgome sūrų maistą, rūkome, geriame kofeino turinčių gėrimų ar alkoholio, mums gali reikėti daugiau skysčių. Taip pat reikia atkreipti dėmesį į tai, kiek vandens išgeriame kai sportuojame ar kai būna karštos ir saulėtos dienos – tam, kad kūnas neperkaistų ir galėtų prakaituoti, reikia atstatyti vandens atsargas. Daugiau skysčių reikia ir kai karščiuojame, po vėmimo ir po viduriavimo“, – aiškina „Apotheka vaistinės“ vaistininkė Gaiva Seliutienė.
Jei geriame per mažai skysčių, galime sukelti organizmo dehidrataciją – tokiu atveju kūnas praranda daugiau vandens, nei įsisavina, o tai kenkia ląstelių veiklai ir itin blogina savijautą. Neatstačius kūno skysčių pusiausvyros, gali išsivystyti rimtos komplikacijos.
Kas nutinka, jei kiekvieną dieną geriame per mažai vandens?
- Lėtėja medžiagų apykaita. Vanduo yra svarbi kraujo sudedamoji dalis ir jis nuolatos aprūpina kūno ląsteles maistinėmis medžiagomis bei deguonimi. Jei negeriame pakankamai skysčių, lėtėja medžiagų apykaita, jaučiamės pavargę, trūksta motyvacijos.
- Išsausėja oda. Odai reikia pakankamai vandens, kad ji išliktų spindinti, stangri ir elastinga. Jei jai trūksta vandens, oda išsausėja, papilkėja, pasidaro itin jautri, o spuogai paūmėja. Sausa oda gali greičiau senti ir raukšlėtis.
- Mažėja kraujo spaudimas. Kai senka skysčių kiekis organizme, mažėja ir kraujo kiekis, o dėl to gali sumažėti kraujo spaudimas. Hipotenzija, arba žemas kraujo spaudimas, sukelia įvairių negalavimų, silpnumą, galvos skausmą ir svaigulį.
- Sutrinka virškinimas. Nepakankamas vandens vartojimas apsunkina žarnyno veiklą ir gali sukelti vidurių užkietėjimą. Kai geriama daugiau vandens, malšinamas deginimo pojūtis krūtinėje, nes praskiedžiama skrandžio rūgštis.
- Skauda sąnarius. Vanduo apsaugo sąnarius nuo dėvėjimosi, užtikrindamas, kad jie judėtų sklandžiai ir stabiliai.
- Kyla inkstų akmenų susidarymo rizika. Vanduo svarbus tinkamai inkstų veiklai, nes jis padeda šalinti iš kūno druskas, kurios skatina inkstų akmenų susidarymą.
- Gali prasidėti šlapimo takų uždegimas. Vanduo iš organizmo pašalina bakterijas, kurios gali sukelti šlapimo takų uždegimą.
„Pirmieji dehidratacijos požymiai yra troškulys, nuovargis, svaigulys ir tamsiai geltonas, nemalonaus kvapo šlapimas. Tikrai neturėtume laukti, kol pasireikš šie simptomai – vandens gėrimas turi būti reguliarus, kasdienis ritualas, nes taip laiku pasirūpinsime savo sveikata ir gerove“, – sako vaistininkė Gaiva Seliutienė.
