„Gulinčio ligonio slaugymas ne veltui vadinamas emociniu ir moraliniu išbandymu, nes tai paprastai būna ilgas procesas, kur priežiūra reikalinga kasdien, o netinkami veiksmai ar parinktos priemonės gali sukelti nepatogumų ligoniui ar net pabloginti jo sveikatos būklę. Todėl klausiantiems patarimų pacientams pirmiausia patariu turėti kantrybės, kuri yra būtina „priemonė“ prižiūrint slaugomą artimą žmogų“, – komentuoja vaistininkė Gabrielė Kripaitytė-Afanasjevienė, rašoma „Gintarinės vaistinės“ pranešime žiniasklaidai.
Vaistininkės teigimu, dažniausi pasitarti užsukančių artimuosius slaugančių gyventojų klausimai yra susiję su teisingu sauskelnių, įklotų pasirinkimu: kada užtenka vien šlapimo nelaikymui skirtų įklotų, kada ir kokių reikia sauskelnių. Taip pat klausiama apie šių slaugos priemonių kompensavimą – daugelis nežino, kad sauskelnės ir įklotai, esant šlapimo ir išmatų nelaikymui, yra 100 proc. kompensuojami.
„Žmonės domisi ir kaip be vandens apiprausti gulintį ligonį, kokios tam yra priemonės, kaip ištrinkti galvą be vandens, kaip tinkamai prižiūrėti odą, kaip pagelbėti pacientui, kuriam prasidėjo sauskelnių dermatitas, iššutimai kirkšnyse, po krūtine, kokia yra pragulų profilaktika“, – vardija ji.
Kodėl labai svarbus sauskelnių dydis?
Pradėjus slaugyti artimuosius, G.Kripaitytė-Afanasjevienė pataria susidaryti reikiamų priemonių sąrašą, nes tai, ko gali prireikti, labai priklauso nuo slaugomojo negalavimų.
„Jei tai tik lengvas šlapimo nelaikymas, ligonis lengvai juda po namus, pakaks įklotų ir higienos priemonių odos valymui bei priežiūrai. Jei vargina sunkus šlapimo ir išmatų nelaikymas, ligonis yra gulintis, tuomet reikės tinkamo dydžio anatominių sauskelnių, odos apsauginių ir valymo priemonių, šampūno kepuraitės, kvapų neutralizatoriaus, galbūt ir čiužinį apsaugančių guminių klijuočių ar vienkartinių paklotų apsaugai nuo pratekėjimo“, – sako vaistininkė.
Daugiausiai patarimų ji sako duodanti dėl tinkamos sauskelnių rūšies ir dydžio pasirinkimo. Ne visi žino, kad anatominės sauskelnės su daug kartų užsisegančiais lipdukais šonuose tinkamiausios gulintiems ligoniams, o sauskelnes-kelnaitės atstoja įprastas kelnaites, todėl labiausiai tinkamos savarankiškai dar galintiems judėti pacientams. Kadangi jas lengva užsimauti ar numauti, jos tinkamos ir neramiems, demencija sergantiems pacientams. Juostinės sauskelnės tinkamiausios stambaus sudėjimo pacientams, taip pat sėdintiems neįgaliojo vežimėlyje, kuriuos sunku pakelti.
Perkant bet kokias sauskelnes svarbiausias dalykas yra jų dydis. Kartais žmonės galvoja, kad didesnio dydžio sauskelnės sugers daugiau šlapimo, nors tai ir netiesa. Jeigu sauskelnių keisti dažnai nėra galimybės, rekomenduojama pirkti didesnio sugėrimo, bet ne didesnio dydžio sauskelnes.
„Dažnai gamintojas ant sauskelnių pakuotės nurodo klubų apimtį, todėl labai svarbu pamatuoti ir žinoti ligonio apimtį ties pilvu plačiausioje vietoje. Dydį parinkus netinkamai, pacientui būna nepatogu, atsiranda pratekėjimai, sukeliami iššutimai ar odos sudirginimai, nuospaudos tarpukojyje, liemens srityje, po per mažų sauskelnių nešiojimo gali atsirasti sunkiai gyjančios žaizdos“, – kalba G.Kripaitytė-Afanasjevienė.
Problemų kelia prasta higiena
Tarp dažnai pacientų ieškomų slaugos priemonių vaistininkė įvardija ir drėgnas servetėles, valomuosius kremus ar putas, šampūno kepuraites. Jos teigimu, labai svarbi slaugomo ligonio higiena, tad jai palaikyti reikia parinkti tinkamas priemones.
„Pradėjus slaugyti gulintį žmogų, reikia atsakingai prausti tiek intymiąją zoną, kaskart keičiant sauskelnes, tiek valyti visą kūną. Dėl prastos higienos kyla dar didesnės problemos. Jei ligonis ilgai nemaudomas, drabužiai, patalynė keičiami retai, ant odos dauginasi įvairūs mikroorganizmai, taip didėja odos ligų bei pragulų tikimybė. Slaugomo ligonio oda turi būti sausa ir švari. Prausimas labai svarbus ir dėl gulinčio ligonio kraujotakos gerinimo“, – patarė vaistininkė.
Prausimas sudrėkintu rankšluosčiu - viena iš pagrindinių klaidų
Gulintį ligonį labai patogu prausti su specialiomis drėgnomis prausimo pirštinėmis, kurios jau sudrėkintos valančiu losjonu, papildomai nereikia jokio vandens ar muilo. Jos tinka visam kūnui valyti, tereikia užsimauti ant rankos ir valyti kūną nuo viršaus link apačios, baigiant intymiąja sritimi. Visam kūnui nuvalyti dažniausiai reikia keturių tokių pirštinių. Galima rinktis ir didelės talpos valomuosius kremus ar putas ir juos naudoti su sausomis valymo pirštinėmis.
Kaip vieną iš dažnų klaidų vaistininkė įvardija gulinčio ligonio prausimą su vandeniu sudrėkintu rankšluosčiu: „Taip oda yra nuolat dirginama, tampa jautri ir dar labiau pažeidžiama, išsausėja. Reikėtų naudoti specialius valomuosius kremus ar valymo servetėles, nes jie puoselėja odą, švelniai valo, drėkina, palaiko normalų odos pH ir suteikia gaivų kvapą“.
Taip pat būtina imtis veiksmų dėl pragulų profilaktikos: įvertinti, kokioje padėtyje ligonis dažniausiai būna, atkreipti dėmesį į labiausiai spaudžiamas vietas, ligonio padėtį keisti kas 2 val., išmokti teisingai versti, perkelti jį lovoje. Kartais prireikia ir čiužinio nuo pragulų ar specialių jų profilaktikai skirtų pagalvėlių.
„Kartais tenka išgirsti nuomonę, kad slaugos priemonės yra brangios ir todėl nebūtinai reikalingos. Tačiau nebūtina pirkti visko, kas yra rinkoje, o įsivertinti savo slaugomo ligonio individualią situaciją, tuomet išlaidos bus mažesnės, be to, dalis tokių daiktų yra pilnai kompensuojami. Teisingai parinktos priemonės ne tik palengvins gyvenimą ligoniui, bet ir nelengvą slaugymo darbą jį slaugančiam“, – reziumuoja G.Kripaitytė-Afanasjevienė.
