BENU vaistininkė Indrė Kolomyjskė pranešime žiniasklaidai teigia, jog kardinaliai pasikeitus mūsų gyvenimo būdui, stipriai pasikeitė ir mikroorganizmų pusiausvyra mūsų kūne, o tai akivaizdžiai paveikė žmogaus žarnyno veiklą, emocinę būklę ir imuninę sistemą.
„Mūsų kasdienis energijos kiekis, naudingų medžiagų pasisavinimas ir net imuninė sistema labai glaudžiai susiję su gera žarnyno veikla. O tam, kad žarnynas gerai funkcionuotų, būtina mikroorganizmų įvairovė.
Tačiau šiandien žmonės, kaip niekad anksčiau, vengia bet kokiuų nemalonių bakterijų: perdėtai švarinasi, vartoja itin mažai gyvo maisto, daugiau laiko praleidžia steriliose patalpose negu gamtoje. Visi šie veiksniai pastebimai sumažina mikroorganizmų įvairovę mūsų kūne“, – pasakoja I.Kolomyjskė.
Skaudžios pasekmės
Tikriausiai ne vienam gyvenime teko patirti momentų, kuomet sutrinka žarnyno veikla, tai dažniausiai pasireiškia vidurių užkietėjimu arba atvirkščiai, viduriavimu. Tačiau tai tik keli požymiai, kurie susiję su sutrikusia žarnyno veikla.
„Sklandus žarnyno veikimas priklauso nuo gerųjų ir blogųjų bakterijų pusiausvyros organizme. Kai mūsų organizme sutrinka šių bakterijų pusiausvyra, atsiranda ir kitų požymių, kurių žmogus dažnai nėra linkęs pastebėti: kankina dažnas nuovargis, sumažėja energijos kiekis, gali susilpnėti imuninė sistema, todėl žmogus vis dažniau serga“, – sako vaistininkė.
Sutrikus gerųjų ir blogųjų bakterijų pusiausvyrai, taip pat gali staiga išsivystyti įvairios alergijos ir maisto netoleravimo problemos, gali pradėti berti kūną. Probiotikų trūkumą gali signalizuoti ir jūsų susilpnėję ir lūžinėjantys nagai bei pradėję gausiai slinkti plaukai, antsvoris, medžiagų apykaitos sutrikimas.
Papildykite savo kasdienę mitybą
Vaistininkė teigia, jog norint atstatyti bakterijų disbalansą organizme, reikia pasirūpinti gerosiomis bakterijomis – probiotikais.
„Pirmiausia, peržvelkite savo mitybos racioną – ten slypi daugybė atsakymų, kurie padės jums suprasti, kodėl dažnai sutrinka žarnyno veikla, tampa sunku tuštintis, pučia pilvą ar jaučiate nuovargį“, – pataria I.Kolomyjskė.
Paprastai visi šie simptomai rodo, jog jūsų organizmui trūksta gerųjų bakterijų. Vaistininkė pataria į savo kasdieninį mitybos racioną įtraukti šiuos probiotikų kupinus maisto produktus:
- Natūraliai rauginti produktai: rauginti kopūstai ir agurkai, raugo duona, kimchi, kefyras, kombucha ir gira. Visi šie lietuviški ir iš užsienio šalių parsivežti produktai kupini gerųjų bakterijų, kurios atstato žarnyno pusiausvyrą.
- Šviežių vaisių ir daržovių: bananų, brokolių, artišokų, smidrų, svogūnų, porų, česnakų.
- Ankštinių produktų: pupelių, lęšių.
Vaistininkė pataria maitintis kuo gyvesniu maistu, o ypač vasaros ir rudens sezonu, kai Lietuvoje turime gausybę šviežių daržovių ir vaisių. Kuo dažniau ruošti maistą namuose, nes tokiu būdu galėsime dar geriau sukontroliuoti kiekvieną sudedamąją dalį, kuri yra mūsų valgomame maiste.
Kai žarnynui reikia pagalbos
Deja, ne visų organizmai gali pasisavinti probiotikus iš maisto medžiagų, ypač jeigu organizmas jau nusilpęs, dažnai jaučiate pilvo pūtimą ar vidurių užkietėjimą. Tai gali reikšti, jog jūsų žarnynui reikia veiksmingesnės pagalbos.
„Probiotikai, kuriuos galite įsigyti vaistinėse, vartojami ne tik tada, kai žmogaus organizmas nusilpęs po antibiotikų vartojimo, bet ir tada kai žmogų kankina sudirginto žarnyno sindromas: dažnas pilvo pūtimas, patinimas, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas.
Yra begalė įvairių probiotinių bakterijų, kurios turi naudos mūsų organizmui. Dažniausiai sutinkamos grupės yra Lactobacillus ir Bifidobacterium. Šių grupių bakterijos yra daugelio vaistinėse randamų probiotikų sudėtyse. Dienos dozė turėtų būti bent 5–10 milijardų bakterijų“, – sako vaistininkė.
Taigi, norint turėti sveiką žarnyną, visų pirma reikia nuolat save stebėti, nenumoti ranka į prastą savijautą ir praturtinti savo kasdienį maisto racioną probiotikų gausiais produktais. O simptomams nesibaigiant, būtina konsultuotis su savo šeimos daktaru arba vaistininku, kuris padės pasirinkti tinkamiausius pagalbininkus žarnyno mikroflorai atkurti.
