Tačiau, jos teigimu, patikimų ir tyrimais paremtų žinių apie cholesterolio reikšmę labai trūksta. Apie cholesterolio reikšmę ir poveikį organizmui kalbamės su V.Herzberg.
– Kokia yra cholesterolio reikšmė mūsų organizmui?
– Pirmiausia susitarkime, apie kokį požiūrį kalbame. Yra viena pozicija, tai – klasikinės medicinos, kai ligą bandome gydyti vaistais, tačiau nepanaikiname ligą sukėlusios priežasties. Tiesa, negalime į ligą žiūrėti izoliuotai, žmogaus organizme visos sistemos yra labai susijusios, dirbtinai sumažinę vieną simptomą, galime paaštrinti kitą.
Kitas požiūris, būtent jį ir noriu čia pateikti, yra siekis pakeisti mitybą ir gyvenimo būdą, kuris ir sukėlė ligą. Žinodami sudėtingus ryšius žmogaus organizme mes galime labai daug ligų išgydyti vien pakeitę savo kasdienius įpročius. Taigi, neužpykite, jei mano nuomonė nesutaps su „oficialiąja“.
Taigi, kalbant apie cholesterolį, tai yra būtinas elementas normaliam organizmo funkcionavimui užtikrinti. Pirmiausia, cholesterolis yra labai svarbus žmogaus lytinei sveikatai, sekso hormonų gamybai. Be cholesterolio mes nepagamintume tostesterono, o mūsų libido sumažėtų ar net išnyktų.
Cholesterolis yra labai svarbus žmogaus lytinei sveikatai, sekso hormonų gamybai.
Be jo moters organizme neišsiskirtų sekso hormonai, ir ji negalėtų susilaukti vaikų. Cholesterolio trūkumas yra viena iš priežasčių, dėl kurių kai kurios moterys besilaikydamos dietos arba būdamos nenatūraliai liesos gali turėti problemų pastoti.
Cholesterolis taip pat yra svarbus vitamino D gamybai (apie kurio svarbą galėtume pakalbėti atskira tema), ląstelių sveikatai (ypač smegenų). Reikia suvokti, jog net 25 proc. cholesterolio mūsų kūne yra smegenyse.
Mūsų organizmas sugeba pats pasigaminti cholesterolio. Cholesterolio kiekis kūne susideda iš cholesterolio, gaunamo su maistu, ir cholesterolio, kurį organizmas pasigamina, tad, jeigu mes valgysime mažiau cholesterolio, mes daugiau jo pasigaminsime ir atvirkščiai.
Buvo atliktas tyrimas, kurio metu žmonės valgė 6 kiaušinius per savaitę, ir tai neturėjo jokios įtakos cholesterolio lygiui kraujyje. Tačiau aiškinant širdies ligų atsiradimą, cholesterolis vis dėlto tampa pagrindiniu kaltinamuoju.
– Kodėl ir kokiais atvejais cholesterolis yra kaltinamas, kaip vienas iš širdies ligų sukėlėjų?
– Cholesterolis pagrindiniu taikiniu būna pasirinktas todėl, kad užkemša arterijas, kas padidina infarkto ir širdies smūgio riziką. Bet cholesterolis yra tik labai maža detalė didelėje širdies ligų „dėlionėje“. Svarbesni, širdies ligas sukeliantys veiksniai yra uždegiminės ligos, diabetas, nutukimas, o ne pats cholesterolio buvimas maiste.
Reikia suprasti, jog egzistuoja dviejų tipų cholesterolis: gerasis ir blogasis, o pastarasis paima cholesterolį iš kepenų ir išnešioja jį po kraujotakos sistemą. Gerasis cholesterolis, priešingai, surenka cholesterolį iš kraujo ir nuneša atgal į kepenis. Problemos atsiranda tada, kai organizme atsiranda uždegiminių procesų ir pažeidimų.
Svarbesni, širdies ligas sukeliantys faktoriai yra uždegiminės ligos, diabetas, nutukimas, o ne pats cholesterolio buvimas maiste.
Na, pavyzdžiui, jeigu pažeistos mūsų kraujagyslės, blogasis cholesterolis pradės kauptis tenai, ir taip jos užsikimš. Bet jeigu mūsų organizmas yra sveikas, ir mes turime pakankamai gerojo cholesterolio, kuris surinks nereikalingąjį, mums tikrai nėra ko bijoti cholesterolio, ir ypač maiste.
Nesakau, kad turime ignoruoti cholesterolio kiekį kraujyje, bet svarbiau yra žiūrėti ne į bendrą cholesterolio kiekį, bet į santykį tarp gerojo ir blogojo. Pagal garsųjį mitybos specialistą Patricką Holfordą mes turėtume siekti, kad gerasis cholesterolis (HDL) sudarytų trečdalį viso esamo organizme cholesterolio.
Kalbant apie širdies ligas, buvo atliktas didžiulis tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau nei 100 tūkst. žmonių. Jo metu paaiškėjo, jog 75 proc. žmonių, kurie buvo paguldyti į ligoninę dėl širdies smūgio, turėjo optimalų cholesterolio kiekį kraujyje. Tad akivaizdu, jog cholesterolis nėra pagrindinis širdies ligų kaltininkas.
– Kokiuose produktuose yra daugiausia blogojo cholesterolio, kurį reikėtų apriboti, ir kuriuose yra gerojo?
– Nereikėtų ieškoti blogojo ar gerojo cholesterolio maiste. Reikia suvokti, jog maistas daro įtaką gerojo ir blogojo cholesterolio santykiui kraujyje. Dauguma žmonių bijo gyvulinės kilmės riebalų, nes mano, jog tai padidina cholesterolio kiekį, bet atlikti tyrimai parodė, jog pastarieji padidina tiek gerojo, tiek blogojo cholesterolio lygį kraujyje.
Vienas iš pagrindinių kaltininkų, padidinančių blogąjį ir sumažinančių gerąjį cholesterolio kiekį, yra cukrus ir angliavandeniai. Vienas iš cholesterolio tyrinėtojų, fizikas ir cholesterolio ekspertas Ronaldas Kraussas grupei žmonių su sveiku cholesterolio kiekiu kraujyje paskyrė mažai riebalų turinčią dietą, kuri buvo labai populiari devintajame dešimtmetyje metais ir labai nustebo, jog daugumos asmenų, dalyvaujančių tyrime, cholesterolio santykis gerokai suprastėjo.
Šis atvejis parodo, jog nevertėtų visos kaltės suversti gyvulinės kilmės riebalams, o būtina atkreipti dėmesį į cukrų ir angliavandenius bei jų daromą žalą organizmui.
Įdomus faktas yra tas, jog praėjusiais metais JAV mitybos komitetas peržiūrėjo visus per pastaruosius 40 metų atliktus tyrimus, susijusius su cholesteroliu, ir padarė išvadą, kad mes neturėtume per daug rūpintis paties cholesterolio buvimu maiste. Deja, ši išvada nepasiekė didžiųjų naujienų portalų.
– Ką reikia daryti, jeigu žmogus turi aukštą cholesterolio kiekį?
– Pirmiausia atlikti teisingus cholesterolio tyrimus ir matuoti ne tik bendrąjį cholesterolį, bet ir santykį tarp gerojo ir blogojo. Prisiminkite, idealus rezultatas – gerojo 1/3 ir blogojo 2/3.
Turėtume siekti, kad gerasis cholesterolis (HDL) sudarytų trečdalį viso esamo organizme cholesterolio.
Antra, nustatyti, ar žmogus turi antsvorio. Trečia, patikrinti, ar tiriamojo asmens cukraus kiekis kraujyje optimalus, jei ne, tai reikia jį mažinti, nes cukrus padidina visą organizmo uždegiminį procesą.
Kalbant apie mitybą, hidrinti riebalai ir daržovių riebalai skatina blogojo cholesterolio padidėjimą, o omega-3, mono sotieji riebalai, alyvų aliejus padidina gerojo cholesterolio kiekį. Hidrintų riebalų randame visuose pusgaminiuose, sausainiuose, saldainiuose, traškučiuose.
Svarbiausia, reikėtų atsisakyti cukraus ir ypač dirbtinio fruktozės sirupo, kuris keliauja tiesiai į kepenis ir yra paverčiamas į riebalus, kurie kaupiasi aplink pilvą ir didina blogąjį cholesterolį. Cukrus ir fruktozės sirupas, randamas tuose pačiuose produktuose kaip ir hidrinti riebalai – pusgaminiuose, šokoladuose, sausainiuose...
Norit išlaikyti optimalų cholesterolio santykį kraujyje svarbiausias užduotis – mitybos ir gyvenimo būdo keitimas. Ką reikia daryti? Reikia pradėti gaminti patiekalus namuose iš natūralių produktų, valgyti pakankamai žuvies, daržovių, riešutų. Būtina nevalgyti pusgaminių, kokybiškos maistinės vertės neturinčių užkandžių, tokių kaip sausainiai, bulvių traškučiai, pieniškas šokoladas ir t.t.
Atlikti tyrimai rodo, kad avižos, miežiai, migdolai ir baklažanai padeda sumažinti blogojo cholesterolio lygį. Tačiau tai turi būti natūralūs, neapdirbti, ekologiški produktai, o ne, pavyzdžiui, greito paruošimo avižos su dideliu cukraus kiekiu, ar kepinti migdolai su daug druskos ir neaiškiais prieskoniais.
Kaip jau minėjau, omega-3 padeda palaikyti gerojo cholesterolio lygį. Tad jeigu neišeina pakankamai valgyti riebios žuvies ir linų sėmenų sėklų, patarčiau įsigyti geros kokybės žuvies taukų papildą. Taip pat vitaminai D3 ir B3 padeda palaikyti optimalų cholesterolio santykį. Tiems, kas vartoja statinus, būtinai reikalingas kofermentas Q10, nes statinai užblokuoja jo gamybą smegenyse.
Vaivos Herzberg „Instagram“ puslapį galite sekti čia.
Skaitytojų dėmesiui! Norite, kad jūsų klausimas taptų kito mūsų pokalbio tema? Siųskite savo klausimus issukis@15min.lt.
