Vaisto kaina – didesnė už pajamas
Kauno krašto nefrologinių ligonių draugijos „Kauno Gyvastis“ pirmininkė Irma Juodienė su mamos padovanotu inkstu gyvena jau 20 metų. Moteris prarado inkstus dar būdama studentė, jos sūnui tuo metu buvo vieneri.
„Buvau jauna ir kvaila. Maniau, kad gyvensiu 100 metų, todėl visiškai nesisaugojau. Net sirgdama negulėjau nė vienos dienos. Susirgau gripu, o gripo komplikacija pažeidė inkstus. Kadangi hemodializių taikyti man nebuvo galima, gydytojams reikėjo priimti greitus sprendimus.
Gegužės mėnesį iš egzamino buvau išvežta su greitąja, o spalį jau man persodino inkstą. Jį man padovanojo mama. Viskas vyko taip žaibiškai, kad visiems buvo šokas“, – prisimena Irma.
Staigiai keisti vieną vaistu kitu gali būti tolygu inksto praradimui, – pasakojo pašnekovė.
Žmonės po transplantacijos visą gyvenimą turi gerti imunitetą slopinančius vaistus, kad organizmas neatmestų svetimo organo. Pati Irma geria senos kartos vaistus, kurie jai tinka. O jeigu vaistas tinka, gydytojai nelinkę jo keisti, kadangi vaistų kaitaliojimas gali baigtis net organo praradimu.
Tačiau, pasak jos, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) mano kitaip: nuo balandžio 1 d. patvirtinus naująjį kompensuojamų vaistų kainyną, transplantuotiems žmonėms gyvybiškai reikalingi vaistai pabrango keliomis dešimtimis kartų.
„Mano vaistų priemoka taip pat didesnė. Anksčiau už 3 mėnesių kursą tekdavo primokėti nuo 4 iki 20 eurų daugiausiai, dabar sumokėjau 100 eurų, bet gyventi dar galiu. Tačiau tiems, kurie geria naujesnį imunosupresantą, priemoka už pakuotę išaugo nuo 12 iki 60 eurų, o reikiamas pakuočių skaičius priklauso nuo dozės. Viena moteris už 3 mėnesių kursą turėjo sumokėti 280 eurų, o jos pajamos mažesnės už šią sumą.
Dauguma transplantuotų žmonių turi gretutinių ligų, sunkias negalias, tikrai ne visi gali dirbti, todėl jiems tenka išgyventi už labai mažas pajamas – daugiau 360 eurų negauna. O juk šie vaistai nėra nuo galvos skausmo, kuriuos be problemų galima pakeisti kitais, pigesniais. Imunosupresiniai vaistai ypatingi tuo, kad jie atitaikomi palaipsniui, reguliariai stebint jų poveikį, ar nėra organo atmetimo reakcijos, ar nevyksta uždegiminiai procesai.
Kas mėnesį ar kas tris atliekami kraujo tyrimai ir žiūrima, kiek to vaisto kraujyje yra. Net vaisto koncentracijos svyravimai turi įtakos mūsų sveikatai. Tie patys vaistai vieniems veikia vienaip, kitiems – kitaip. Todėl jie renkami labai atsargiai.
Gali paaiškėti, kad vaistas netinka, tuomet jis keičiamas kitu, tačiau labai palaipsniui. Staigiai keisti vieną vaistu kitu gali būti tolygu inksto praradimui“, – pasakojo pašnekovė.
Svarsto, kaip surengti piketą karantino metu
Minėti vaistai 30–40 proc. susilpnina organizmo imunitetą, todėl visi transplantaciją patyrę žmonės saugosi bet kokių infekcijų, nes net menkiausia iš jų gali juos pražudyti.
„Esame kaip kiaušiniai, todėl man karantinas prasidėjo daug anksčiau negu jis buvo paskelbtas. Kita vertus, ši būklė kokybiškai gyventi netrukdo. Tu gyveni su didžiuliu dėkingumu donorui, gydytojams ir visiems, kurie tavimi rūpinasi ir saugo.
Man asmeniškai transplantacija suteikė galimybę dirbti ir būti naudinga valstybei. Visą šį laiką mokėjau mokesčius ir moku juos iki šiol. Todėl apmaudu, kad mes valstybei esame našta.
Mačiau, kaip Lenkijoje neseniai protestavo moterys: saugiu atstumu ir su apsaugos priemonėmis. Kažką panašaus mes irgi svarstome.
Problemą įžvelgėme dar kovo pradžioje, kai tik buvo paskelbtas naujas kainynas, rašėme SAM, taip pat į ministeriją kreipėsi medikų bendruomenė, tačiau į mūsų argumentus atsižvelgta nebuvo.
Dabar labai lengva prisidengti pandemija – esą visi kiti klausimai tarsi nėra svarbūs. Mes ne tik kad atsidūrėme paraštėje, bet esame ištrinti iš tos paraštės. O gal tai vienas iš būdų mumis lengvai atsikratyti? Šiuo metu esame rizikos grupėje ir turime save labai saugoti, bet kai teks keisti vaistus, natūraliai išnyksime.
Šioje šviesoje visas donorystės procesas nebetenka prasmės: žmonės raginami pasirašyti sutikimą, kad po mirties jų organai būtų panaudoti donorystei, atliekamos transplantacijos, bet kas po to?“ – svarstė pašnekovė.
Jos manymu, nors valdžios atstovai žino pacientų keliamą problemą, kol ši problema neliečia jų asmeniškai, žiūri į ją kaip į skaičius ir pinigus, o kad už jų žmonės stovi – nemato.
„Ministerija šį vaistą priskiria mažos terapijos grupei ir, atsiradus pigesniam generiniam vaistui, pirmenybę suteikė jam. Beje, to vaisto Lietuvos rinkoje realiai nėra, jo šiuo metu net nenusipirksi. Aš už tai, kad būtų pigesnių vaistų ir mažesnės priemokos, bet ne visoms vaistų grupėms tai tinka. Todėl tikrai neketiname susitaikyti.
Mačiau, kaip Lenkijoje neseniai protestavo moterys dėl abortų klausimo: stovėdamos saugiu atstumu ir su apsaugos priemonėmis. Kažką panašaus mes irgi svarstome. Juk turime pakovoti už save“, – teigė Irma.
Medikai taip pat sunerimę
Balandžio pradžioje į SAM kreipėsi ir Lietuvos inkstų fondas, kurio prezidentas – Santaros klinikų Nefrologijos centro direktorius prof. Marius Miglinas.
Kreipimesi pabrėžiama, kad Europos organų transplantacijos draugija nerekomenduoja skirtingų veikliosios medžiagos, lemiančios transplantuoto organo išgyvenimo rodiklius, formų keisti vienos kita be transplantacijos specialisto klinikinės priežiūros.
„Gydytojui neprižiūrint atliktas skirtingų takrolimuzo formų pakeitimas vienos kita gali būti nesaugus. Toks keitimas gali sukelti transplantato atmetimą ar didinti nepageidaujamų reakcijų pasireiškimo dažnį, įskaitant nepakankamą arba per stiprią imunosupresiją. Įvertinus dabartinę situaciją dėl COVID-19, skubus vaisto keitimas didelei pacientų grupei yra sunkiai prognozuojamas, įgyvendinamas ir rizikingas“, – teigiama rašte.
Tokios pačios nuomonės yra ir kiti su šia sritimi dirbantys medikai, susibūrę į Lietuvos nefrologijos, dializės ir transplantacijos asociaciją. Pasak medikų, Lietuvoje yra daugiau nei 900 pacientų po inksto transplantacijos, apie 70 proc. jų imunosupresijai vartoja vaistą, kurio priemokos padidėjo:
„Kaip gydytojai, atsakingi už transplantuotų pacientų priežiūrą, matome, kad karantino dėl COVID-19 laikotarpiu tai gali sukelti rimtas problemas, nes dauguma pacientų neturės finansinės galimybės sumokėti priemokos; jei nutrauks ar sumažins pagrindinio imunosupresanto vartojimą, įvyks transplantuoto inksto atmetimas; pervesti iš vieno į kitą generinį preparatą negalima staiga.
Keičiant imunosupresiją, reikia dažnai stebėti vaisto koncentraciją bent 2–3 savaites, o karantino metu rekomenduojama vengti pacientų apsilankymų poliklinikoje, ypač turinčių padidintą riziką“.
Dauguma pacientų negalės sumokėti priemokos, o nutraukus ar sumažinus pagrindinio imunosupresanto vartojimą, įvyks organo atmetimas.
SAM problemos nemato
SAM Farmacijos politikos skyriaus specialistams argumentas, kad transplantuotiems pacientams vaisto keitimas gali baigtis labai liūdnai, nepasirodė vertas dėmesio. 15min užklausos dalis, kodėl nebuvo atsižvelgta į pacientų ir gydytojų argumentus keičiant kainyną, taip ir liko nepakomentuota, tačiau išsamiai pristatyta kainyno sudarymo tvarka:
„Atsakydami į Jūsų keliamas problemas dėl takrolimuzo priemokų pasikeitimo į kainyną įrašius generinį vaistą, norėtume informuoti, kad SAM Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisija, vadovaudamasi sveikatos apsaugos ministro įsakymu, priima sprendimą to paties bendrinio pavadinimo vaistus grupuoti atskirai, jeigu kompensuojamųjų vaistų grupę pagal bendrinį pavadinimą jų bazinei kainai nustatyti sudaro:
1. vaistai, kurių skirtingoms dozuotėms Europos Komisijos ar Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos sprendimais registruotos skirtingos indikacijos;
2. vaistai, gydymo kuriais yra nustatytos skirtingos gydymo metodikos;
3. vaistai, kuriems dėl galiojančio referencinio vaisto duomenų išimtinumo laikotarpio Europos Komisijos ar Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos sprendimais registruotos skirtingos indikacijos.
Atsakydami į paklausimą, kad vaistinėse pacientai negali įsigyti generinio vaisto, norime informuoti, kad šiuo metu vaisto tiekimas yra nesutrikęs ir šie vaistai yra prieinami pacientams.
Tais atvejais, kai kreipimosi metu vaistinėje nėra paciento pageidaujamo kompensuojamojo vaisto, tačiau jį turi bent vienas didmeninio platinimo licencijos turėtojas, farmacijos specialistas turi pasiūlyti šį vaistą užsakyti. Užsakyti vaistai miestuose turi būti pristatomi per 2 darbo dienas, miesteliuose ir kaimuose – per 4 darbo dienas nuo paciento kreipimosi į vaistinę dėl vaisto išdavimo.
Svarbu paminėti ir tai, kad jei nebūtų užtikrintas generinio vaisto tiekimas, vadovaujantis Ambulatoriniams gydymui skiriamų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių bazinių kainų ir paciento priemokų apskaičiavimo tvarkos aprašu, taip pat Kompensuojamųjų vaistinių preparatų rinkos stebėsenos tvarkos aprašu, būtų keičiamas Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainynas, išbraukiant netiekiamą vaistą, o rinkoje esantiems takrolimuzo analogams perskaičiuojant bazinę kainą ir paciento priemokas.“
