Pasak gydytojo psichiatro Vytauto Aleknos, valgymo sutrikimai dažniausiai yra psichotraumatinių patirčių ledkalnio viršūnė. Pirmieji požymiai pasireiškia tuomet, kai tam tikro stresinio krūvio metu žmogus pradeda jausti didelį diskomfortą dėl savo išvaizdos, atrodo sau negražus, todėl pradeda eksperimentuoti, keisti kūno formas. Tam turi įtakos ir kultūrinis-socialinis spaudimas, egzistuojantis liekno kūno etalonas.
„Jei žmogus turėjo nors gramą antsvorio ir jam pavyko sulieknėti, iš pradžių atrodo, kad viskas sekasi gerai, išgirsta komplimentų, kad gerai atrodo. Formuojasi mąstymas, kad būsiu mylimas ir gerbiamas tik tada, jei atitinkamai atrodysiu, tai yra būsiu lieknas – tai dar labiau sustiprina ryžtą“, – pasakoja V.Alekna.
Toks eksperimentavimas su savo kūno formomis perauga į vis labiau ryškėjantį nevalgymą, specialių dietų laikymąsi, žmogus pradeda alinti kūną nesaikingai sportuodamas, mažindamas skysčių kiekį.
Procesui vystantis toliau, žmogus pradeda skaičiuoti kalorijas, vartoti medikamentus, laisvinančius vidurius. Visa tai alina organizmą ir prasideda fiziologiniai pokyčiai.
Jaunų žmonių liga, pasireiškianti dažniausiai mergaitėms
Pasak gydytojo, anoreksija ir bulimija – jaunų žmonių liga, su kuriomis užaugama. Valgymo sutrikimai dažniausiai pasireiškia mergaitėms, ypač anoreksija, nes didelę įtaką daro liekno kūno grožio kultas. Pirmieji ligos ženklai – pasikeitęs elgesys, mitybos pokyčiai, vis dažnesnė svorio kontrolė. „Iš pradžių gali atrodyti, kad nieko blogo nevyksta, bet reikia atkreipti dėmesį – jaunas žmogus siunčia signalą, kad nori gauti vienokį ar kitokį pripažinimą“, – teigia gydytojas.
Šių ligų prevencija turi prasidėti jau ankstyvajame amžiuje. Jaunas žmogus turi žinoti, kad jo svoris, išvaizda yra geras toks, koks yra: „Mane priima tokį, koks esu.“
Sugrįžta vėlesniame amžiuje
Gydytojas pabrėžia, kad valgymo sutrikimai, kaip ir kitos priklausomybės ligos, prasideda nuo vaikystėje įvykusių psichotraumatinių patirčių. Kai jaunas žmogus pradeda suvokti savo asmenybę, pradeda testuoti trauminius išgyvenimus, kurie buvo užslopinti, o ne išgydyti, ir jei jų dozė buvo pakankamai didelė, bandoma sau padėti. „Valgymo sutrikimai iš pradžių sukelia daug įtampos ir nerimo, po to ateina palengvėjimas ir vėl grįžta įtampa – taip užsisuka priklausomybei būdingas ratas“, – sako V.Alekna.
Jei paauglys laiku gauna pagalbą, tam tikros trauminės patirtys deaktualizuojamos, žmogus gali gyventi normalų gyvenimą. Tačiau jei problemos nesprendžiamos, jos gali pasireikšti vėlesniame amžiuje. „Turiu nemažai vyresnių nei 40 metų pacienčių, kurios patyrė didelių negandų. Žmogus pasiekia lūžio tašką, išlipa iš savo tolerancijos lango, kiek gali toleruoti patiriamą stresą, tuomet aktyvuoja anksčiau buvusius trauminius išgyvenimus ir savo atmintyje randa sprendimo būdus – prasideda valgymo sutrikimai. Išsamiai atlikus anamnezę paaiškėja, kad pacientės turėjo problemų paauglystėje“, – pasakoja psichiatras.
Organizme vyksta pokyčiai
Susirgus anoreksija, smarkiai krenta svoris – mažiau nei 15–18 KMI, labai sumažėja maistinių medžiagų kiekis organizme, sutrinka endokrininė sistema, žarnyno funkcionavimas. Merginoms pasireiškia amenorėja – sutrinka arba visai išnyksta mėnesinių ciklas, atsiranda plaukuotumas, odos pokyčiai – tampa sausa ir blyški, slenka ir lūžinėja plaukai, nagai. Atsiranda anemijos požymiai – sumažėja geležies, bendras hemoglobino kiekis. Organizmas netenka kalcio, todėl retėja kaulai – tai ypač pavojinga vyresnio amžiaus moterims, nes sparčiai vystosi osteoporozė.
Susirgus bulimija dėl streso, žmogus daug prisivalgo ir sukelia sau vėmimą. Dėl nuolatinio vėmimo ir skrandžio sulčių dirginimo pažeidžiami dantys. Dėl uždegimo vystosi gleivinių liaukų pažeidimai, veidas tampa paburkęs. Stemplės sienelės sutrūkinėja, gali atsiverti opos, nuo nuolatinio tampymo skrandis tampa dirglus. Dėl vėmimo organizmas netenka elektrolitų, mikroelementų, išsibalansuoja homeostazė, vyksta dehidratacija.
Vien žinių nepakanka
Anoreksijai ir bulimijai turi įtakos net ir kolektyvinės trauminės patirtys. Anot V.Aleknos, buvo atliktos mokslinės studijos, tyrinėjančios, kokią įtaką psichinei sveikatai turėjo posovietinės šalių gyventojų patirtys, kurios kaupėsi daugelį metų kaip kolektyviniai trauminiai išgyvenimai.
Valgymo sutrikimams turi įtakos ir dietų populiarumas, vyraujančios socialinės-kultūrinės normos, maisto kokybė ir kaloringumas. „Valgymo sutrikimai iš esmės yra priklausomybės liga kaip ir alkoholizmas – visi žino, kad alkoholio vartojimas problemų neišsprendžia, tik dar labiau pakenkia, tačiau alkoholinių gėrimų pardavimai nemažėja. Lygiai tas pats ir su valgymo sutrikimais – viena yra žinoti, bet visai kas kita, kaip mes elgiamės. Jeigu žmogus jaučiasi blogai, jis ieško išeities, nori rizikuoti, pabandyti, net ir žinodamas, kad daro blogai. Svarbu atkreipti dėmesį ne į pačią dietą, bet į tikslą, kodėl jos pradedama laikytis?“ – pabrėžia gydytojas.
Gydymui taikomi psichoterapijos metodai
Pagrindiniai anoreksijos ir bulimijos gydymo būdai yra įvairios psichoterapijos metodikos. „Gali nuskambėti itin baisiai, tačiau dar nesutikau nė vienos merginos ar moters, kuri sirgdama anoreksija ar bulimija neturėjo itin sunkių psichotrauminių patirčių. Mano praktikoje 8 iš 10 pacienčių išgyveno ir seksualinę prievartą paauglystėje“, – teigia V.Alekna.
Valgymo sutrikimo ligos gali būti gydomos ir medikamentais. Jei į gydymo įstaigą pristatomas bulimija ar anoreksija sergantis pacientas su labai žemu kraujo spaudimu, išsibalansavusiais elektrolitais, sveriantis 40 kg, nors ūgis – 170 cm, nustatomos ir kitos gyvybei pavojingos indikacijos, kraštutiniais atvejais gali būti gydymas net ir reanimacijoje. Stabilizavus gyvybinius rodiklius, toliau pacientas gydomas psichoterapijos metodais.
Reikalinga specialistų pagalba
Jeigu paaugliams prasideda valgymo sutrikimai, tėvai turėtų laiku atkreipti dėmesį ir kreiptis į specialistus. Vieniems problemos nepavyks įveikti. Kaip ir susirgus kitomis priklausomybės ligomis, dažnai susiformuoja „dramos trikampis“, kai tėvai nori būti gelbėtojais, prisiima įvairius vaidmenis, bet ne visada gali padėti.
„Iš namiškių dažnai tenka išgirsti – nori kaip geriau, sudaro griežtą valgymo grafiką, bet viskas gali baigtis blogai – paauglė, kurią gelbėjo, gali atlikti savižalos aktą, taip pademonstruodama, kad jai nereikia pagalbos. Namiškiai, nežinodami, ką daro, gali ir pakenkti“, – akcentuoja A.Alekna.
Gydytojas tikina, kad pats žmogus nepasveiks be specialistų pagalbos. „Galima kontroliuoti svorį iki tam tikros ribos, kurios nevalia peržengti. Tai gyvenimas kaip vaikščiojant ant skardžio, nuolat bijant kiekvieno vėjo pūstelėjimo, jaučiant nuolatinę įtampą. Iš šalies gali atrodyti, kad viskas gerai, tačiau vyksta didžiuliai giluminiai dalykai – žmogus turi gyventi su didžiule kančia ir patiria neapsakomą įtampą, kad viską sukontroliuotų“, – pabrėžia gydytojas psichiatras V.Alekna.
15min turinio projektas „Rinkis gyvenimą“ iš dalies finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo.
