Iš 15 tūkst. gyventojų turinčių Gargždų kilusi Ieva Jonušaitė jau kelerius metus gyvena Vilniuje – čia studijuoja transporto logistiką. Tačiau sostinės gyvenimo paragavusi mergina nosies neužrietė ir savo tėviškės neužmiršo.
Išgirdusi apie naują TV3 televizijos organizuojamos „Išsipildymo akcijos“ iniciatyvą – „Pyragų dieną“ – ji pagalvojo: o kodėl tokios idėjos neįgyvendinti Gargžduose? Savo mintimis I.Jonušaitė pasidalijo su drauge Eimante Akrutaite. „Aš irgi apie ką nors panašaus galvoju!“ – entuziazmo nestokojo kraštietė. Kaip tarė – taip padarė.
Akvilei – insulino pompa
Pirmoji „Pyragų diena“ vyko „Minijos“ progimnazijos Aktų salėje. Tikėtasi, kad kiekviena mokyklos pradinukų klasė labdaros renginiui iškeps po tris pyragus, tačiau vaikų užsidegimas viršijo organizatorių lūkesčius – stalai tiesiog lūžo nuo gardumynų.
Jokios registracijos nėra. Tiesiog išsikepi pyragą – ir ateini. Arba užsuki jų ragauti.
Tais metais aukos buvo renkamos progimnazijos auklėtinei Marijai Šliuožaitei, sergančiai reta genetine liga – mukopolisacharidoze, VI tipo. Anuomet mergaitės gydymui surinkta 4 tūkst. litų.
Pernai parama buvo renkama ketvirtokei Akvilei. Renginys ūgtelėjo, todėl persikėlė į sporto ir vandens bazę „Gargždų pramogos“. Cukriniu diabetu sergančiai Akvilei „Pyragų dieną“ paaukota 5 tūkst. litų. Dar 8 tūkst. litų mergaitei skyrė Aleksandro Gridino labdaros fondas. Už šiuos pinigus Akvilei buvo nupirkta insulino pompa.
„Jos tėveliai to padaryti neišgalėjo“, – sako I.Jonušaitė.
Lemtingas susitikimas su gydytoja
Šį sekmadienį pyragais Gargžduose kvepės jau trečiąkart. Labdaros renginį po savo stogu išskėstomis rankomis priims restoranas „Lijo“.
„Jokios registracijos nėra. Tiesiog išsikepi pyragą – ir ateini. Arba užsuki jų ragauti“, – šypsosi I.Jonušaitė.
Organizuodama renginį ji bendruomenės teiravosi: kam šiemet praverstų pagalba?
Vėžaičių ambulatorijos gydytoja užsiminė apie Vykintą, kurį gydė vaikystėje. Daktarė neseniai sutiko iš masažų su mama grįžtantį paauglį ir paklausė: „Kas gi nutiko?“
Medicininiai tyrimai atskleidė – lūžęs ketvirtas kaklo slankstelis. Galūnių Vykintas negalėjo pajudinti, tačiau mano prisilietimus jautė.
Paaiškėjo, kad vėlyvą pavasarį vaikiną ištiko didelė nelaimė. Po jos jam tenka visko mokytis iš naujo.
Paskutinis šuolis į vandenį
Prašyti bendruomenės pagalbos Vykinto mama Jolanta nebūtų išdrįsusi – šeima iš bėdos kapanojasi savo išgalėmis. Be to, stipriu žemaitišku charakteriu pasižyminti moteris nelinkusi verkšlenti ir atsiverti kiekvienam sutiktam žmogui. Juo labiau, Vykintui – pati paauglystė, labai jautrus gyvenimo tarpsnis.
Tačiau gražūs kraštiečių ketinimai sugriovė tvirtai suręstą gynybinę Jolantos sieną – blogiau gal nebus?
„Tai buvo gegužės 22-oji“, – į lemtingą dieną grįžta moteris. Jos dvyniai sūnūs Vykintas ir Eimantas išsiruošė maudytis į netoliese tyvuliuojantį tvenkinį. Atsigaivinę jau sukosi namų link, tačiau Vykintas nusprendė atlikti paskutinį šuolį.
„Jis buvo nesėkmingas“, – atsidūsta motina.
Brolį ištraukė Eimantas. Netrukus atvyko greitoji medicinos pagalba ir išgabeno paauglį į Klaipėdos vaikų ligoninę. Paguldė į reanimacijos skyrių.
„Medicininiai tyrimai atskleidė – lūžęs ketvirtas kaklo slankstelis. Galūnių Vykintas negalėjo pajudinti, tačiau mano prisilietimus jautė“, – pasakoja Jolanta.
Ligoninėje gulėjome mėnesį: tai geriau, tai kraujo rodikliams suprastėjus mes vėl reanimacijoje.
Kitą dieną sūnus buvo pervežtas į Klaipėdos universitetinę ligoninę ir atiduotas į neurochirurgų rankas.
Daug dienų reanimacijoje
Operacija praėjo sklandžiai, tačiau trauma turėjo skaudžių pasekmių – Vykintas nepajudino nė piršto. Nelaimę paauglys išgyveno labai skaudžiai, tačiau emocijas slėpė užgniaužęs savyje.
„Aš to nepastebėjau“, – prisipažįsta Jolanta. Tačiau Vykinto organizmas išdavė, kad kažkas ne taip – prasidėjo komplikacijos: plaučių uždegimas, teko perpilti kraują.
Jolanta nuo sūnaus nesitraukdavo kiaurą parą: „Ligoninėje gulėjome mėnesį: tai geriau, tai kraujo rodikliams suprastėjus mes vėl reanimacijoje.“
Šiek tiek gelbėjo draudimas
Išleistas iš ligoninės Vykintas iškart vyko į Palangos reabilitacijos ligoninę, kur praleido keturis mėnesius – maksimalų 100 dienų sveikatinimosi periodą kompensavo ligonių kasos, dar 23 kalendorines dienas šeima apmokėjo iš savo kišenės.
Viena diena atsieidavo 199 litus. Iš viso šeima ligoninei atseikėjo 4 600 litų.
Jolanta džiaugiasi, kad sūnus buvo apdraudusi privačiu sveikatos draudimu. Po nelaimės Vykintui išmokėta 5500 litų.
„Pirkome procedūrinę lovą, vaikštynę, kamuolių – ko tik gali reikėti reabilitacijai namuose, kad tuščiai nesėdėtume“, – pasakoja Jolanta.
Stengiasi iš paskutiniųjų
Namo Vykintas grįžo spalį – šiek tiek sutvirtėjęs, tačiau dar per silpnas, kad galėtų apsieiti be artimųjų pagalbos.
Vieniems užeina depresija, todėl sėdi vežimėlyje ir viskas. Vykintas – ne iš tų.
Jolanta metė darbą viešojo maitinimo įstaigoje. Kas antrą dieną ji vežioja sūnų į Palangą privačioms vandens procedūroms. Be to, Vykintas keliauja į masažus ir kineziterapijos kabinetą Gargžduose.
„Reabilitacija po tokios traumos labai ilga, reikia visus raumenis atstatyti. Daug priklauso nuo paties žmogaus – kiek jis dirba. Vieniems užeina depresija, todėl sėdi vežimėlyje ir viskas. Vykintas – ne iš tų. Jis labai stengiasi mankštintis. Be to, mokosi 10 klasės kursą“, – sūnaus kovingumu didžiuojasi Jolanta.
Ji sūnui pasakė: „Mama dėl tavęs ir ant geležinkelio bėgių gali atsigult, kad tik tau viskas gerai būtų.“
Vykintui labai padeda brolis Eimantas. „Anksčiau Vykinto buvo vieni draugai, Eimučio – kiti. O dabar jie vienas kitam ne tik broliai, bet ir draugai“, – šeimos vienybe džiaugiasi moteris.
Labai lėtai, bet tik pirmyn
Vykintas gauna neįgalumo pašalpą, mama – pinigus už slaugą. Dar yra tėvo alga. Jolanta skaičiuoja, kad šeimos mėnesinės pajamos sudaro apie 3 tūkst. litų. Atrodytų, ne tiek ir mažai. Bet reabilitacija – brangi. Išlaidų degalams Jolanta net neskaičiuoja.
„Tačiau mes turime didelį tikslą ir tikiu, kad jį galime pasiekti. Matau, kaip vandens take Vykintas pakelia koją, jau geriau dirba ir dešinė ranka – viskas tik pirmyn“, – šypteli moteris.
„Galbūt kam nors Vykinto nelaimė neatrodo tokia didelė. Na, juk tai – ne mirtina onkologinė liga. Tačiau jis juk protingas vaikinas ir suvokia, kad nevaldo kūno, kaip darė iki tol. Šeimai tai didžiulė bėda“, – įsitikinusi „Pyragų dienos“ organizatorė I.Jonušaitė.
Ji tikisi, kad gerumo akcijos metu pavyks surinkti lėšų nors vieno mėnesio Vykinto reabilitacijos išlaidoms padengti.
Pernai I.Jonušaitė ir E.Akrutaitė buvo apdovanotos Gargždų „Metų geradarių“ titulu.
Informuojame, bet neįpareigojame
Sako, kad sveikatos už pinigus nenusipirksi, tačiau realybė – kitokia. 15min.lt pastaruoju metu aprašė ne vieno žmogaus likimą, o skaitytojai neliko abejingi – Gyčiui, Kotrynai paaukojo stulbinančias pinigų sumas.
Todėl į portalą kreipiasi vis daugiau bėdos ištiktų žmonių. Jie mumis pasitiki, todėl atsiveria. O mes nedrįstame jų atstumti. Viešumas – tai jų šansas.
Tačiau tai nereiškia, kad papasakotomis istorijomis portalas apeliuoja į skaitytojų sąžinę ir įpareigoja būtinai aukoti. Paremti ką nors ar ne – kiekvieno skaitytojo asmeninis reikalas, pasirinkimo teisė.
Paaukoti Vykintui galima per Gargždų Šv. Arkangelo Mykolo parapiją
LT234010040200051216
DNB bankas, pervedant auką būtinai nurodyti, kad ji skirta Vykintui.
