Sveikatos priežiūros paslaugoms skirtas finansavimas nemažės
– Kaip Lietuva ir jos sveikatos draudimo sektorius atrodo palyginti su kitų Europos ir pasaulio šalių?
– Osle balandį vykusiame aukšto lygio tarptautiniame renginyje Lietuvos sveikatos apsaugos sistema buvo minima kaip vienas iš pavyzdžių kitoms Europos valstybėms. Ypač mūsų šalies gebėjimas sėkmingai suvaldyti krizę sveikatos sektoriuje sunkmečiu.
Todėl džiugu, kad galime pasigirti esantys pranašesni tam tikrose srityse už kitus. Kai kurios šalys imasi panašių priemonių, kurių pas mus buvo imtasi dar prieš ekonomikos nuosmukį. Štai kaimynai latviai bando kai kuriuos dalykus pritaikyti savo krašte – pavyzdžiui, planuoja įsivesti sveikatos draudimą ir turėti panašų lėšų surinkimą sveikatos apsaugai finansuoti kaip ir pas mus.
Lietuvos privalomojo sveikatos draudimo sistema per krizę įrodė savo gyvybingumą: užtikrino pakankamus išteklius, gaunant pacientams reikalingą sveikatos priežiūrą ta pačia apimtimi, kaip ir ikikriziniu laikotarpiu. Pavyzdžiui, buvo išlaikytas toks kaip ir iki krizės paslaugų prieinamumas pacientams, prevencinių programų finansavimas ir pradėta finansuoti net nauja prevencinė programa, buvo inicijuoti ir pokyčiai vaistų rinkoje.
Žinoma, visada yra kur tobulėti. Ne veltui Sveikatos apsaugos ministras imasi tobulinti sveikatos sektorių.
– Kaip vyko sutarčių su sveikatos priežiūros įstaigomis pasirašymas?
– Šiais metais sutarčių pasirašymas su gydymo įstaigomis, vaistinėmis, optikomis, reabilitacijos paslaugas, greitosios medicinos pagalbos, specializuotas ambulatorines ir kitas paslaugas teikiančiomis įstaigomis vyko labai sklandžiai. Kaip ir buvo planuota, teritorinės ligonių kasos paskutinius parašus ant sutarčių sudėjo balandžio pabaigoje. Išskyrus vieną gydymo įstaigą, laukiančią sprendimo iš atsakingos institucijos dėl licencijos, kurio priėmimas užtruko. Su ja sutartis jau seniai yra suderinta, belieka sulaukti tik minėto sprendimo.
– Ar kas nors keitėsi iš esmės?
– Visos šių metų sutartys su paslaugų teikėjais pirmam pusmečiui pasirašytos tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir pernai, siekiant užtikrinti iki šiol pasiektą sveikatos priežiūros paslaugų vartojimo lygį – nemažinant finansavimo, paslaugų apimčių, kompensuojant pagal dabar galiojančią bazinių kainų balo vertę (šiuo metu mažiausia balo vertė – 0,89 lito). Kitaip tariant, paslaugos bus apmokamos pagal tuos pačius įkainius, kaip ir iki šiol, finansavimas nemažės.
– O jeigu pritrūktų biudžete lėšų? Ar būtų naudojamos rezervo lėšos?
– Siekiant ir antrąjį šių metų pusmetį užtikrinti tokį pat sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo lygį, kreipėmės į Vyriausybę, Sveikatos ir Finansų ministerijas, siūlydami leisti naudoti turimas lėšas iš PSDF biudžeto rezervo. Tam reikalingi 145 mln. litų, t. y. mažiau nei pernai. Norint naudoti šias lėšas, reikia Ministrų kabineto sprendimo. Vyriausybė šį klausimą turėtų svarstyti antrąjį šių metų pusmetį. Labai tikimės, kad bus leista naudoti prašomas rezervo lėšas. Politikai turi suprasti, kad tai yra visų žmonių – mokesčių mokėtojų sukauptas rezervo fondas, kurį reikia naudoti pagal paskirtį. Jau esame pateikę reikiamus dokumentus. Labai laukiame atsakymo, labai tikimės, kad jis bus teigiamas.
– Daug šiuo metu kalbama apie viešojo ir privataus sektoriaus konkurenciją. Ką apie tai manote?
– Manau, kad Lietuvoje konkurencija labiausiai pasiteisino šeimos medicinos srityje. Žinoma, ji gali būti naudinga ir kitose, pavyzdžiui, ambulatorinės specializuotos pagalbos srityse. Tačiau ji tikrai neperspektyvi tarp stacionarinės pagalbos įstaigų: čia reikia spręsti kitas problemas, pirmiausia optimizuoti ligoninių tinklą ir vengti perteklinių paslaugų, tikslingai nukreipti valstybės investicijas, o Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšas – į tam tikras specializuotas sritis.
Na, o ligonių kasos tam tikra prasme yra reguliuojanti institucija – užtikrinanti paslaugų apmokėjimą ten, kur paslaugos buvo suteiktos, pagal sutartis, sudarytas su paslaugų teikėjais. Tai reiškia, kad mes iš tiesų garantuojame, kad lėšos nukeliaus paskui pacientą – ten, kur jam buvo suteiktos reikalingos, gydytojo paskirtos, paslaugos.
– Pasitikėjimas sveikatos apsauga nėra didelis, gydymo įstaigos neretai kaltinamos korupcija. Koks VLK indėlis korupcijos prevencijos srityje?
– Pirmiausia norėčiau paminėti, kad kelerių metų tyrimai rodo, jog mūsų šalies gyventojai pasitiki privalomojo sveikatos draudimo sistema – pasitikėjimo rodiklis aukštesnis nei vidurkis ir siekia 5,9 balo. Be to, palyginti su pasitikėjimo rodikliais kitose srityse, šia sritimi pasitikima daugiau nei kitomis – bendrai ministerijomis, joms pavaldžiomis įstaigomis.
Ne paslaptis, sveikatos paslaugų sektoriuje paplitę „atsidėkojimai“. Tad siekdami sumažinti korupciją šioje srityje, inicijuojame socialinius informacinius projektus, aiškiname, kad pacientai neturi mokėti antrą kartą už gydymo paslaugą, nes ligonių kasos jau sumokėjo. Kartu su medikais teigiame, kad geriausia padėka gydytojui – paciento šypsena.
Reikia pripažinti, kad šioje srityje nelengva pakeisti per ilgą laiką nusistovėjusias tradicijas.
Reformos tam, kad pacientams būtų patogiau
– Šį pavasarį buvo priimtas sprendimas praplėsti šeimos gydytojo kompetencijų ribas. Kokią įtaką tai turės pacientams?
-Tikrai taip, šeimos gydytojai jau turi kur kas daugiau galimybių padėti savo pacientams, nes padidinta jų kompetencija. Jie gali skirti ir vertinti daugiau laboratorinių tyrimų, o tai padeda sutaupyti ne tik brangų pacientų laiką, mažinti eiles pas gydytojus specialistus, bet ir greičiau bei patogiau ištyrus pacientą pirminėje sveikatos priežiūros grandyje skirti ar koreguoti reikiamą gydymą. Šeimos gydytojo institucija yra stiprinama: antai nuo 2012 m. jie finansiškai skatinami už kiekvieną šeimos gydytojo, o ne gydytojų komandos aptarnaujamą gyventoją, praplėstas mokėjimas už naujus gerų darbo rezultatų rodiklius.
Na, o nuo šių metų kovo 1 d. šeimos gydytojai gali skirti ir vertinti šiuos laboratorinius tyrimus: kepenų fermentų, bilirubino, skydliaukės hormonų, prostatos specifinio antigeno, mikroalbuminurijos, geležies kraujyje nustatymą. Tam šiais metais iš PSDF biudžeto lėšų buvo skirta apie 6 mln. litų.
– Kokią vietą VLK prioritetų sąraše užima prevencinės programos? Kokia čia situacija?
– Labai svarbią vietą. Nepaisant to, kad Lietuva – naujokė įgyvendinant tokias programas, vis tik pagal tam tikrus rodiklius lenkiame kitas šalis.
Pavyzdžiui, lyginant su kaimyninėmis šalimis, kai kurie Lietuvos prevencijos programų rodikliai geresni. Štai gimdos kaklelio vėžio programoje kasmet dalyvauja apie 60 proc. visų informuotų moterų, kurios nemokamai pasitikrina. Latvijoje pastaruosius ketverius metus gimdos kaklelio vėžio prevencijos programoje kasmet dalyvauja vidutiniškai tik apie 23 proc., o Estijoje – apie 21 proc. moterų.
Be to, per aštuonerius šių programų vykdymo metus finansavimui skiriamos lėšos nuolat augo – ir krizės metu prevencinių programų finansavimas nebuvo mažinamas ar ribojamas.
Žinoma, visada yra kur tobulėti. Pavyzdžiui, mes esame praktiškai vienintelė iš 16 Europos šalių, kurioje nėra paskirto atsakingo koordinacinio centro ar padalinio už tokių programų įgyvenimą – ir mes neturėtume būti išimtis.
Vis tik svarbiausia yra tai, kad šios programos padeda nustatyti ir išaiškinti vėžį anksti – o diagnozavus ligą, žmogui suteikiama galimybė laiku taikyti reikiamą gydymą, o dažnai – išgelbėti ir gyvybę.
– Viename pranešime buvo užsiminta, jog laukia pokyčiai vaistų kompensavimo srity. Kaip tai paveiks eilinius pacientus?
– Mūsų prioritetas – mažinti kompensuojamų vaistų kainas. Tai ir darome. Sumažėjus dalies vaistų kainoms, atsiranda galimybių kompensuoti naujų, efektyvių vaistų sunkioms ligoms gydyti kainas. Pavyzdžiui, pernai Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašas buvo papildytas net 20 naujų vaistų nuo žmogaus imunodeficito viruso sukeltos ligos, cukrinio diabeto, glaukomos, onkologinių, nervų sistemos ir kitų sunkių ligų. 2012 m. PSDF biudžeto priimti įsipareigojimai už išduotus kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, skiriamus ambulatorinio gydymo metu, lyginant su 2011 m., padidėjo. 2012 m. daugiausia išlaidų teko kompensuojamiesiems vaistams nuo kardiologinių, onkologinių bei nervų ligų.
– Ar ligonių kasų sistema nusistovėjusi? Kokie darbai dar jos laukia?
-Ligonių kasų sistema yra nusistovėjusi, turinti tam tikras tradicijas ir galinti užtikrinti efektyvų sveikatos priežiūros sektoriaus suteiktų paslaugų administravimą.
Kalbant apie strateginius dalykus, ateities planus, mano nuomone, dabar daug dėmesio reikėtų skirti siekiant sureguliuoti vaistų rinką taip, kad valstybė galėtų įsigyti ne tik kokybiškus ir efektyvius reikiamus vaistus, bet ir gerokai mažesnėmis kainomis nei dabar.
Taip pat labai svarbu užtikrinti, kad sveikatos priežiūros įstaigos teiktų tokias paslaugas, kurios labiausiai reikalingos konkrečių regionų gyventojams, t. y. kad jos būtų organizuojamos ten, kur yra pacientai, o ne ten, kur nori paslaugos teikėjas.
Planuojami pokyčiai ir ortopedijos technikos kompensavimo srityje.
Be to, žengiame į tarptautinę areną. Siekiame tapti įtakingos Tarptautinės draudimo fondų asociacijos, vienijančios užsienio šalių sveikatos draudikus, partnere. Ja tapus būtų dalijamasi mūsų šalies patirtimi sveikatos draudimo srityje su kitomis šalimis, dalyvaujama sprendžiant svarbius strateginius sveikatos draudimo klausimus, dirbama darbo grupėse, forumuose, atliekant tyrimus, įgyvendinant įvairius tarptautinius projektus.
Taigi ligonių kasos stengiasi būti moderni institucija, esanti arti žmogaus, visada pasirengusi jai padėti. Štai jau beveik metai veikia „vieno langelio“ sistema, kuomet gyventojai visus rūpimus atsakymus į klausimus gali sužinoti paskambinę vienu bendruoju informaciniu numeriu tel. 8-700-88 888 ir el. paštu info@vlk.lt.
