Kokių mineralų galime rasti vandenyje?
Kaip pasakoja Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos valstybinė maisto produktų inspektorė Vilija Galdikienė, į požeminį vandenį žmogaus organizmui reikalingos mineralinės medžiagos patenka iš uolienų, kuriose slūgso, arba per kurias filtruojasi vanduo. Kuo vanduo yra iš gilesnių požeminių sluoksnių, tuo mineralinių medžiagų koncentracija jame didesnė.
„Vanduo nėra chemiškai grynas, jame yra ištirpusių įvairių mineralinių druskų. Paprastai vyrauja makroelementai: kalcio, magnio, natrio, kalio katijonai ir chloridų, sulfatų, karbonatų anijonai. Šių medžiagų vandenyje yra daugiausiai. Iš mikroelementų, kurių vandenyje yra labai maži kiekiai, galima rasti fluoridų, mangano, cinko, vario, kobalto ir kt. Didesni kiekiai kai kurių iš šių mikroelementų veikia toksiškai, pavyzdžiui, fluoridų“, – pasakoja V. Galdikienė.
Literatūroje pateikiama fiziologiniu požiūriu žmogui palankiausia vandenyje ištirpusių mineralinių medžiagų koncentracija yra 350–1000 mg/l.
Taip pat skaitykite: Mokslų daktarė atskleidžia, kokį vandenį iš čiaupo geria Vilniaus gyventojai
Mineralinių medžiagų kiekiai skiriasi
Mineralinių medžiagų kiekis geriamajame vandenyje priklauso ir nuo vandens paruošimui naudojamų metodų bei įrenginių. Lietuvoje požeminiame vandenyje yra didelė geležies koncentracija, todėl prieš tiekiant jį vartotojams, geležies kiekis sumažinamas. Tai daroma dėl skoninių tokio vandens savybių, nes daug geležies turintis vanduo yra nemalonus gerti. Visiškai geležis nėra šalinama, nes kaip ir kiti mineralai yra reikalinga žmogaus organizmui.
Dalis naudingų mineralų pašalinama ir vandenį filtruojant. Minkštinant kietą vandenį ir naudojant jonų mainų metodą, vandenyje esantys kalcio, magnio jonai pakeičiami mažiau naudingais natrio jonais. Panašiai atsitinka ir vandenį virinant: kalcio ir magnio jonai iškrenta į nuosėdas ir susidaro kalkės, pačiame vandenyje šių elementų nebelieka.
„Norint gauti daugiau reikalingų mineralinių medžiagų labiau rekomenduojama gerti geriamąjį vandenį, kuris nėra virintas ar minkštintas“, – sako V. Galdikienė.
Nors gali atrodyti, kad natūraliame mineraliniame vandenyje, kurį perkame parduotuvėse, mineralinių medžiagų yra daugiau nei vandenyje iš čiaupo, V. Galdikienė sako, kad tai nebūtinai yra tiesa ir pataria prieš perkant vandenį perskaityti etiketę.
Kai kuriais atvejais, natūraliame mineraliniame vandenyje mineralinių druskų koncentracija yra panaši arba net mažesnė nei geriamojo vandens iš čiaupo.
„Kai kuriais atvejais, natūraliame mineraliniame vandenyje mineralinių druskų koncentracija yra panaši arba net mažesnė nei geriamojo vandens iš čiaupo, todėl negalima vienareikšmiškai sakyti, kad fasuotame natūraliame mineraliniame vandenyje mineralinių medžiagų yra daugiau nei centralizuotai tiekiamame geriamajame vandenyje. Natūralus mineralinis vanduo skirstomas į grupes pagal mineralinių medžiagų kiekį: vienas mineralinis vanduo tų medžiagų turės daugiau, kitas mažiau, todėl prieš perkant tokį vandenį reikėtų atsižvelgti į jo sudėtį“, – sako specialistė.
Mineralinių medžiagų poveikis žmogaus organizmui
Mineralinės medžiagos sudaro apie 4 proc. suaugusio žmogaus organizmo kūno svorio ir dalyvauja visose organizme vykstančiose gyvybinėse reakcijose:
- Kalis – būtinas širdies, skeleto raumenų, nervų sistemos darbui. Trūkstant kalio, didėja kraujospūdis, atsiranda širdies veiklos sutrikimai, raumenų silpnumas.
- Natris – svarbi organizmo skysčių dalis. Nuo natrio kiekio priklauso skysčių tūris: daugėjant organizme natrio, skysčių tūris didėja, ir atvirkščiai. Natris veikia nervų ir raumenų aktyvumą, sujaudinimo sklidimą.
- Kalcis – dalyvauja susidarant kaulams ir dantims. Kalcis dalyvauja susitraukiant skeleto ir širdies raumenims ir yra reikalingas nervų sistemos, vidinės ir išorinės sekrecijos liaukų veiklai, kraujo krešėjimo procesams.
- Magnis – būtinas formuojantis skeletui, nervų ir raumenų jaudrumui, daugelio fermentų veiklai.
- Geležis – daugelio fermentų sudėtinė dalis, dalyvauja medžiagų apykaitos procesuose, įeina į raudonųjų kraujo kūnelių baltymo hemoglobino sudėtį. Ji dalyvauja pernešant deguonį iš plaučių į audinius ir anglies dvideginį iš audinių į plaučius.
- Sulfatai – padeda pašalinti toksinus ir išvalyti organizmą.
- Fluoras – labai svarbi kaulinio audinio sudedamoji dalis. Įeina į daugelio organų sudėtį, bet daugiausia jo yra dantų audinyje.
- Manganas – dalyvauja žmogaus organizmo medžiagų apykaitoje, įeina į daugelio fermentų sudėtį.
- Cinkas – svarbus imuninės sistemos aktyvumui, skonio ir kvapo receptorių veikimui, fermentų aktyvumui. Jis veikia kaip antioksidantas, reguliuoja imuninių ląstelių gamybą, didina organizmo atsparumą bakterinėms, virusinėms, grybelinėms infekcijoms, saugo ląsteles nuo senėjimo ir vėžinių pakitimų.
- Varis – būtinas normaliam organizmo augimui ir funkcionavimui. Jis labai reikšmingas geležies pasisavinimui, hemoglobino sintezei, cukraus apykaitai, kaulų augimui, nervų funkcijoms.
Vilniaus miesto geriamasis vanduo bėgantis iš čiaupo yra geriausiai subalansuotas geriamasis vanduo, atitinkantis Lietuvos geriamojo vandens higienos normoje HN 24:2003 apibrėžtus reikalavimus, tinkamas kasdieniam vartojimui ir turintis žmogui reikalingų mineralinių elementų.
