Moterims pasireiškia dažniau
Šalčio dilgėlinė – tai viena neimunologinių, dar vadinamų pseudoalergijos formų, kuri yra gana reta, nustatoma mažiau nei 1 proc. populiacijos. Anot specialistės, ji gali būti diagnozuojama įvairaus amžiaus žmonėms, tačiau dažniausiai nustatoma jaunuoliams arba vidutinio amžiaus pacientams. Beje, moterims – dukart dažniau nei vyrams.
„Dažniausiai ši liga pasireiškia bėrimu pūkšlėmis, odos niežuliu, kartais pastebimi tinimų epizodai. Simptomai išryškėja praėjus 2–5 min. po kantakto su šalčiu, bet gali atsirasti ir po 1–2 val. Dažniausiai beriamos atviros kūno vietos: rankos, veidas, kaklas.
Tačiau bėrimas pūkšlėmis gali išplisti visame kūne, pavyzdžiui, per maudynes vandens telkinyje. Kartais pacientams stebima Kvinkės edema dažniausiai veido, paakių srityje“, – portalui manodaktaras.lt pasakojo „Biofirst“ gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė J.Šematonytė.
Pasitaiko ir sunkių ligos formų
Neretai pacientai nurodo, kad vargina rankų tinimai laikant šaltus daiktus (pavyzdžiui, gaminant ir liečiant šaldytus maisto produktus) arba lūpų patinimas vartojant šaltą maistą ar gėrimus. Pasak gydytojos, retai, bet teoriškai galima ir sunkių, gyvybei pavojingų reakcijų rizika: gerklės, liežuvio tinimas, anafilaksija.
„Dažniausiai pacientai dėl minėtų nusiskundimų kreipiasi vėlyvo rudens ar žiemos laikotarpiu. Tačiau atsiranda ir tokių, kuriems netgi vasarą maudynių jūroje, ežere metu ar lietingą dieną išryškėja šalčio dilgėlinė“, – teigė gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė J.Šematonytė.
Šalčio dilgėlinė gali būti pirminė (idiopatinė), kai jos priežastis nėra aiški, arba būti sąlygota antrinių priežasčių – hematologinių ar infekcinių ligų, pavyzdžiui, hepatitų. Visgi, anot specialistės, šalčio dilgėlinė dažniausiai būna idiopatinė.
Svarbu vengti provokuojančių veiksnių
Pastebėjus pirmuosius alergijos šalčiui simptomus, patartina iš karto kreiptis į specialistą. Kaip teigė gydytoja alergologė, šalčio dilgėlinė diagnozuojama atliekant ledo ar temperatūros testus, taip pat pacientui neretai tikslinga atlikti laboratorinius tyrimus dėl galimų kitų, antrinių ligos priežasčių.
„Svarbiausia vengti ligą provokuojančių veiksnių. Patarčiau vengti vartoti šaltus maisto produktus (pavyzdžiui, ledus), šaltus gėrimus. Medikamentiniam gydymui pasirenkami antihistamininiai vaistai.
Odos priežiūrai rekomenduoju naudoti specialius kremus, apsaugančius nuo šalčio. Taip pat yra duomenų apie naujų preparatų veiksmingumą“, – pasakojo gydytoja J.Šematonytė.
Ar įmanomas savaiminis pasveikimas? Anot specialistės, šalčio dilgėlinės simptomai dažniausiai tęsiasi keletą metų:
„Mokslinių tyrimų rezultatai parodė, kad trečdaliui pacientų išnyksta per 5–10 metų. Pastebėta, jog pacientams, kurie palaipsniui kontaktuoja su šalčiu, pavyzdžiui, prausiasi po šaltu dušu, šalčio dilgėlinės simptomai greičiau išnyksta.“
