Obstrukcinė miego apnėja (OMA) – lėtinė liga, kai miegant bent 10 sekundžių sustoja kvėpavimas. Žmogus, nebegalėdamas įkvėpti ir negaudamas deguonies, atsibunda, tačiau dažnai to net neatsimena. Lengvu OMA atveju „mikro“ pabudimai kartojasi kas 10 minučių, sunkiu – kas minutę ar dvi. Be abejo, tai ardo miego struktūrą ir neleidžia kokybiškai išsimiegoti.
Manoma, kad miego apnėja serga 5-10% populiacijos. Dažniau serga vyrai, moterys po menopauzės. Vyresniame amžiuje paplitimas taip pat didėja. Deja, dažnais atvejais miego apnėja lieka nediagnozuota – sergantieji kenčia nuo ligos pasekmių, net nežinodami tikrosios priežasties.
Kaip atpažinti miego apnėją?
Knarkimas. Tikrai nereiškia, kad kiekvienas knarkiantis serga miego apnėja. Sveikatai nepavojingas knarkimas nuo patologinio skiriasi keliais aspektais – intensyvumu, garsumu ir dažniu. Kartais pasitaikantis knarkimas nėra sveikatos problema. Tačiau, jei garsiai knarkiate kiekvieną naktį, tikimybė, kad turite miego apnėją, yra didelė.
Mieguistumas dieną. Puikiai žinome, kad prastai miegojus naktį, sekančią dieną bus sunku gyventi įprastu rimtu. Miego trūkumą patiriant kasnakt, atsiranda nuolatinis mieguistumas, nuovargis, nemigos simptomai. Mieguistumas gali pasiekti tokį lygį, kad žmogus užsnūsta bet kur ir bet kada. Baisiausia, jei tai nutinka netinkamoje vietoje ir netinkamu metu, pavyzdžiui, vairuojant.
Artimųjų pasakojimai. Neretai pacientai pasiekia gydytojo kabinetą tik todėl, kad artimieji yra rimtai išgąsdinti. Ne knarkimo, o priešingai – per ilgai trunkančios tylos. Jei ne oro trūkumo epizodai, sergantieji gali net neįtarti kaip neramiai miega ne tik jie, bet ir jų lovos partneriai.
Antsvoris. Daugėja įrodymų, kad ryšys tarp svorio ir apnėjos yra dvipusis. Tai reiškia, kad didėjantis svoris pasunkina apnėjos įvykius, o apnėja daro įtaką svorio augimui. Nenuostabu, kad net 70 procentų miego apnėjos pacientų turi antsvorio. Be to, antsvoris keičia viršutinių kvėpavimo takų anatomiją, kas lemia dažnesnius ir ilgesnius kvėpavimo sustojimų epizodus.
Miego apnėjos rizika – sau, artimiesiems ir visuomenei
Įsivaizduokite, jog esate pavargę ir bandote miegoti, tačiau kas 2 minutes jus stipriai papurto. Ir taip visą naktį. Atsikeltumėte pikti ir pavargę. Būtent taip jaučiasi miego apnėjos pacientai – vietoje to, kad būtų atsigavimo ir poilsio metas, nakties miegas tampa chaotiška ir triukšminga kova dėl kiekvieno įkvėpimo.
Atsiradęs mieguistumas, galvos skausmas rytais, sutrikusi atmintis ir dėmesys trukdo kasdieniam ir socialiniam gyvenimui.
Atsiradęs mieguistumas, galvos skausmas rytais, sutrikusi atmintis ir dėmesys trukdo kasdieniam ir socialiniam gyvenimui. Dėl mieguistumo sergantieji OMA dažniau patenka į situacijas, kurių metu susižaloja. Taip pat kenčia psichologinė sveikata – kamuoja nuotaikų kaita, depresija, nerimas.
Miego apnėja yra susijusi su šiomis gretutinėmis ligomis:
- aukštas kraujospūdis;
- širdies nepakankamumas;
- miokardo infarktas;
- insultas;
- cukrinis diabetas;
- medžiagų apykaitos sutrikimai.
Vis dėlto, pati baisiausia šios ligos pasekmė yra ta, kad reiškia pavojų ne tik pacientui, bet ir aplinkiniams. Miego apnėja yra pripažinta kaip vienas didžiausių eismo įvykių rizikos veiksnių – tikimybė, kad OMA pacientas paklius į avariją yra 5 kartus didesnė palyginti su kitais vairuotojais. Dėl to vairuotojai yra tiriami dėl OMA, o jei liga diagnozuojama – privalo būti gydoma.
Miego tyrimai
Įtarus miego apnėją, rekomenduojama kreiptis į gydytoją pulmonologą, neurologą arba otorinolaringologą, kuris nuodugniai ištirs kvėpavimą miego metu.
Dažniausiai atliekamas miego tyrimas, vadinamas polisomnografija. Visą naktį fiksuojama gyvybinių funkcijų veikla: smegenų aktyvumas, miego fazės, širdies darbas, kvėpavimas, garsas, kojų bei rankų judesiai, deguonies saturacijos lygis. Įvertinęs šiuos rodiklius, gydytojas gali diagnozuoti ligą, jos sunkumo lygį ir parinkti tinkamiausią gydymo būdą.
Vaistų nuo miego apnėjos nėra – kaip ji gydoma?
Nuosekliai gydantis, dingsta visi miego apnėjos keliami simptomai, o žmonės, kurie gydosi, nebekelia rizikos kelyje. Yra keletas skirtingų gydymo metodų, galinčių palengvinti ar net panaikinti miego apnėją.
Nuolatinio teigiamo slėgio (CPAP) terapija yra dažniausiai skiriamas ir efektyviausias miego apnėjos gydymo būdas. Miego metu reikia dėvėti kaukę, per kurią tiekiama oro srovė, neleidžianti kvėpavimo takams užsidaryti. Daugumai ši terapija atneša puikius rezultatus jau po pirmos nakties. Pagaliau miegas nebėra fragmentuotas, dingsta knarkimas, pranyksta mieguistumas dieną. Prie šio neįprasto terapijos būdo reikia priprasti, tačiau priprantama greitai ir dauguma pacientų sutinka, kad gydymas yra labai efektyvus.
Šiuolaikiniai CPAP prietaisai yra itin išmanūs – pacientas mato išsamią informaciją apie savo gydymo eigą, rezultatus, gauna patarimus ir pagalbą, o miego specialistai gali nuotoliniu būdu peržiūrėti ir koreguoti nustatymus.
Apatinio žandikaulio padėtį keičiantys įtaisai – CPAP alternatyva, panaši į sportininkų naudojamas burnos apsaugas. Skirta pacientams, kurių apnėja yra lengvo arba vidutinio sunkumo. Įtaisas prilaiko žandikaulį ir liežuvį taip, kad kvėpavimo takai būtų atviri miegant, neatsipalaiduotų. Panašiai kaip ir kitos stomatologinės priemonės, šie gaminami individualiai kiekvienam pacientui.
Chirurginis gydymas taikomas siekiant praplėsti ir stabilizuoti miego metu susiaurėjančias viršutinių kvėpavimo takų dalis. Tai naudinga, jei miego apnėja vystosi dėl anatominių veiksnių – iškrypusios nosies pertvaros, didelio liežuvio ar liežuvėlio, padidėjusių tonzilių, atipinės anatomijos ar netaisyklingo žandikaulio išsivystymo. Operacijos gali būti mažai invazyvios, kurių metu koreguojami minkštieji audiniai, arba invazyvios, pavyzdžiui, kai keičiama abiejų žandikaulių padėtis.
Įpročių keitimas
Didelę įtaką miego apnėjos gydyme gali padaryti gyvenimo būdo pokyčiai. Nieko nekainuojantys užsiėmimai gali stipriai sumažinti miego apnėjos epizodus ir užtikrinti geresnę miego kokybę.
- Svorio mažinimas rekomenduojamas visiems, turintiems antsvorį. Jis pagerina bendrą sveikatos būklę, metabolinius rodiklius, sumažėja apnėjos įvykių skaičius, kraujo spaudimas, gerėja gyvenimo kokybė.
- Pozicinis miegas arba miegojimas ant šono gali būti efektyvus gydymo būdas, jei miego apnėjos epizodai pasitaiko miegant ant nugaros (pozicinė apnėja).
- Venkite alkoholio ir vaistų prieš miegą, nes jų naudojimas atpalaiduoja kvėpavimo takų raumenis ir skatina obstrukciją.
- Kvėpavimo raumenų pratimai, trunkantys 30 minučių per dieną, gali padėti sumažinti knarkimą, kaklo apimtį ar net apnėjos sunkumą.
- Miego higiena – stenkitės laikytis pastovaus ėjimo miegoti ir kėlimosi režimo, miegamąjį kambarį gerai vėdinkite, 3 valandas prieš miegą nevalgykite, o 1 valandą prieš – nežiūrėkite televizoriaus, nesinaudokite telefonu.
