„Nėra specifinių simptomų įspėjančių apie šią ligą“, – sako Nacionalinio vėžio instituto chirurgas koloproktologas dr. Audrius Dulskas. Pasak specialisto, svarbu, kad visuomenė žinotų apie šią onkologinę ligą, nes tai galėtų prisidėti prie ankstyvesnės jos diagnostikos. Būtent kovas ir skirtas didinti žinomumą apie storosios žarnos vėžį.
Vis dėlto A.Dulskas sako, kad ši liga nepasižymi tam tikrais specifiniais simptomais, todėl nereikėtų žiūrėti pro pirštus į užsitęsusius žarnyno skausmus, neįprastą tuštinimąsi, pilvo pūtimą, svorio kritimą. Jeigu simptomai trunka 4–6 savaites, rekomenduojama nelaukti ir kreiptis į specialistus.
Gydytojas pastebi, kad nemažai atvejų pacientams ėmus jausti tam tikrus simptomus liga jau būna pažengusi. Pandemijos metu buvo nustatyta beveik 20 proc. vėlesnės stadijos atvejų nei prieš pandemiją. Be to, pasak A.Dulsko, net ir atlikę profilaktinį testą ir gavus teigiamą atsakymą, įspėjantį apie galimai esantį akimis nematomą kraujavimą, ne kiekvienas kreipiasi į gydytoją, dėl to liga diagnozuojama tik pažengusi.
Vaistininkė Jelena Deksnienė sako pastebinti, kad šiuo metu klientai dažniau ateina į vaistinę norėdami pasikonsultuoti apie storosios žarnos vėžį, testus. Vis dėlto apskritai susidūrę su pilvo pūtimu, tuštinimosi sunkumais klientai neskuba konsultuotis, dažnai į vaistinę kreipiasi jau tik tada, kai šie pojūčiai ima trukdyti kasdienybėje.
Pasak vaistininkės, susidūrus su pilvo pūtimu ar tuštinimosi pokyčiais į juos nereikėtų žiūrėti pro pirštus. „Jokiomis kitomis ligomis nesergantiems žmonėms mitybos sukelti pojūčiai turėtų praeiti per 1–2 dienas, jeigu trunka ilgiau, rekomenduojama spręsti šią problemą.
Tokiems simptomams kartojantis, vertėtų pasikonsultuoti su specialistu. Dažnai tokiais atvejais į vaistinę atėjusius klientus pakonsultuojame, nuraminame ir padrąsiname kreiptis į specialistus“, – sako vaistininkė. Anot jos, tikrai nereikėtų baimintis konsultacijų, jos dažnai padeda anksčiau nustatyti ligą ir lengviau ją įveikti.
Nors ir nėra žinoma, kas yra lemiamas veiksnys, turintis įtakos storosios žarnos vėžio atsiradimui, vis dėlto siekiant išvengti šios ligos, specialistai rekomenduoja skirti dėmesio visavertei mitybai, fiziniam aktyvumui, rekomenduoja vengti žalingų įpročių.
Profilaktiniai storosios žarnos vėžio tyrimai, nejaučiant jokių simptomų, rekomenduojami nuo 50-ies, tačiau šia liga suserga ir vis jaunesni žmonės.
Vaistinėse galima rasti specialių testų, kurie gali prisidėti prie ankstyvos storosios žarnos vėžio diagnostikos. Profilaktiniai storosios žarnos vėžio tyrimai, nejaučiant jokių simptomų, rekomenduojami nuo 50-ies, tačiau šia liga suserga ir vis jaunesni žmonės. Šie testai padeda pastebėti akimis nematomą kraujavimą, kuris įspėja, kad reikėtų kreiptis į specialistus. Šis teigiamas testas dar nebūtinai reiškia onkologinę ligą, diagnozę nustatyti galima atlikus kolonoskopiją.
Diagnozuojant storosios žarnos vėžį, pastebima ir genų įtaka, todėl turintieji artimųjų, susidūrusių su šia liga, profilaktinius patikrinimus turėtų pradėti anksčiau. Specialistai ragina neignoruoti jaučiamų neįprastų simptomų ir prireikus kreiptis į gydytojus.
Kada rekomenduojama atlikti profilaktinius storosios žarnos vėžio tyrimus?
- Jeigu jums daugiau kaip 50, nesvarbu, ar jaučiate simptomus, ar ne, rekomenduojama dalyvauti storosios žarnos vėžio patikros programoje ir atlikti profilaktinius tyrimus.
- Jeigu kurį laiką jaučiate simptomus, susijusius su žarnyno veikla, svorio kritimu, kankina bendras silpnumas, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į specialistus.
