Paspirtukai – vis dar traumų rekordininkai
„Odontologų klientais vis dažniau tampa elektrinių paspirtukų naudotojai, nes ne tik paaugliai, bet neretai ir suaugusieji yra įsitikinę, kad jiems nereikia naudoti apsaugos priemonių ir paspirtuku važiuojama be šalmo; paspirtuku, nepaisant saugumo, vežami keleiviai ir panašiai. Itin dažnos to pasekmės – priekinių dantų įmušimai, nuskėlimai, o kartais jų ir visai netenkama“, – sako gydytoja odontologė R.Šimkienė.
Nors elektriniai paspirtukai į Lietuvos miestų gatves išriedėjo jau prieš keletą metų, medikės teigimu, iš svetimų nelaimių nei suaugusieji, nei vaikai pasimokyti neskuba.
„Labai liūdna, bet situacija negerėja ir tai labai neramina medikus. Kadangi anksčiau gydytojų traumatologų iniciatyva socialiniuose tinkluose platintos nuotraukos, kuriomis iliustruojamos stuburo traumos, kai žmonės neria į vandens telkinius nežinodami jų gylio, sulaukė didelio visuomenės susidomėjimo ir tokių traumų sumažėjo, šiemet jie ėmėsi tos pačios taktikos dėl paspirtukininkų traumų. Deja, šį kartą tokios sėkmės nebuvo. Kodėl? Atsakyti sunku, bet, turbūt, tokį atsainumą lemia ir tai, kad paspirtukai daugeliui lietuvių tapo įprasta ir itin patogia transporto priemone kelionėms į darbą ar ugdymo įstaigas, todėl dažnai manoma, kad „man taip tikrai nenutiks“. Guodžia bent tai, kad jau ribojamas paspirtukų greitis, tad labai rimtų lūžių pavyksta išvengti, tačiau vis dar sužalojamos lūpos, kaktos sritis, pasitaiko ir smegenų sukrėtimų“, – patirtimi dalijasi R.Šimkienė.
Medikei dėl patiriamų traumų specifikos pritaria ir „INVL Life“ Rizikos vertinimo ir žalų reguliavimo vadovė Baltijos šalims Vaida Liustikienė, pabrėždama, kad saugiai ilsėtis vis dar neišmokstame.
„Vasara daugumai asocijuojasi su nuotykiais ir naujais potyriais, tad nenuostabu, kad įvairių traumų padaugėja. Atostogos, saulė, vandens pramogos ar aplinkos tvarkymo darbai – atitinkamos ir traumos, kurias kasmet fiksuojame, tačiau sužalojimų patiria ir likusieji mieste.
Elektriniai paspirtukai yra pakankami galingos transporto priemonės, tačiau po miestą aštrių pomėgių mėgėjai dažnai zuja nepaisydami saugaus atstumo ir greičio, paspirtuku veždami net vaikus, o gero iš to nelauk – pagal mūsų statistiką, griūnant nuo paspirtuko patirtos traumos yra pakankamai dažnos. Lūžta nosys, rankų kaulai, nuskyla dantys, traumuojamas veidas ir sukrečiamos smegenys, todėl gydymas dažnai trunka ilgai, yra nemalonus fiziškai ir atsiliepia šeimos finansams“, – sako ji.
Vaikai vasarą traumų patiria mažiau nei suaugę
Kaip teikia gydytoja R.Šimkienė, dėl įvairių su lūžiais susijusių traumų gyventojai į medikus kreipiasi visus metus, o štai įvairūs patempimai ir raiščių plyšimai – išskirtinai vasaros „hitas“. Tai ypač būdinga vaikams.
„Vasaros pramogos apkarsta ne tik dėl paspirtukų – vaikai nemažai traumų patiria gamtoje, kai yra tinkamai neprižiūrimi suaugusių arba, kai imasi kažkokios aktyvios veiklos pirmą kartą. Tai dažniausiai įvairios žaizdos, nubrozdinimai, patempimai ir išnirimai bei kaulų lūžiai, nes mūsų savisaugos instinktas veikia taip, kad griūdami ištiesiame ranką“, – traumų priežastis vardija medikė.
Pasak V.Liustikienės, kasmetinė įmonės vedama statistika tai tik patvirtina: „Kadangi vasarą vaikai būna itin aktyvūs, ne mažiau nei dėl paspirtuko kenčia ir dėl dviračio, riedlenčių bei batuto sukeltų traumų.
Daugiausia pranešimų gauname dėl patirtų traumų vaikams šokinėjant ant batuto: lūžta dilbio ir blauzdos kaulai, žastikaulis, vaikai patiria įvairių peties sužalojimų, „užsidirba“ žaizdų bei nubrozdinimų, susilaužo padikaulius ir pasitempia čiurnos raiščius. Turbūt šiltesni nei įprasta orai lėmė, kad, lyginant su ankstesniais periodais, tokių vaikų traumų šią vasarą padaugėjo. Tiesa, įdomu tai, kad, nors skamba paradoksaliai, vaikų savisaugos instinktas yra geresnis – šią vasarą beveik 60 proc. žalas patyrusiųjų buvo būtent nesaugiai pramogavę suaugusieji“, – pabrėžia ekspertė.
Pasak draudimo specialistės, patiriamus sužalojimus galima suskirstyti į penkias kategorijas: sporto metu patirtas traumas, su oro sąlygomis susijusias traumas, kai, pvz., paslystama ant šlapios žolės; dviračiais, motociklais, paspirtukais ir kitomis transporto priemonėmis patiriamas traumas; sode, darže, pramogų parkuose ar vaikų žaidimo aikštelėse patiriamus sužalojimus bei, kai nelaimingi atsitikimai įvyksta baseinuose, ežeruose ar kituose vandens telkiniuose.
Dažniausiai pasitaikiusios traumos buvo veido ir galūnių žaizdos, raiščių, raumenų, sausgyslių pažeidimai, padikaulių, pėdos pirštų, plaštakos pirštų ir dilbio kaulų lūžiai.
