Tiesa, pastaraisiais metais, tėvų teigimu, jis panašėja į neįmanomą misiją.
Kodėl? Apie tai 15min pokalbis su „InMedica“ klinikos vaikų gydytoja Raimonda Radžiūniene.
– Daugelis tėvų svarsto, kodėl pastaraisiais metais patekti į gydytojo kabinetą dėl privalomos vaiko sveikatos pažymos tapo taip sudėtinga? Laukti tenka po kelis mėnesius.
– Karantinas įnešė daug sumaišties: privalomos sveikatos patikros pažymos buvo atidėtos, tad dalis lankančiųjų ugdymo įstaigas vaikų sveikatą tikrinosi vėliau nei įprasta.
Šiemet profilaktinė sveikatos patikra, kaip ir kiekvienais metais, taip pat privaloma, pažymos vaiką ugdančiai įstaigai turėtų būti pristatytos iki rugsėjo 15 dienos. Tiesa, buvo laikas, kai tokių pažymų nereikėdavo.
– Galėtumėte detalizuoti, ko tikėtis tėvams ir vaikams atėjusiems šios profilaktinės sveikatos pažymos pirmą kartą?
– Detalaus ištyrimo. Atėjus bus tikrinamas vaiko ūgis, svoris, vertinama jo rega, klausa, fizinis išsivystymas (harmoningas ar ne), kvėpavimo, virškinimo ir kraujotakos sistemos, matuojamas kraujo spaudimas, taip pat bus žiūrima, ar jis atitinka amžių, lytinę brandą.
Didėjantis profilaktinių apsilankymų skaičius pastaraisiais metais tik atskleidžia tėvų rūpestį vaikų sveikata. Mokykloms taip pat svarbu žinoti, kiek jų auklėtinis gali dalyvauti ugdymo procese (kūno kultūros grupė su apribojimais ar ne).
Išskirtinė tvarka galioja ikimokyklinukams, pakeitusiems ugdymo įstaigą ar pradedantiems lankyti pirmąją klasę.
Be visų įprastinių patikrinimų, jiems dar atliekami išmatų tyrimai dėl kirminų kiaušinėlių, oftalmologo patikra ir kardiograma.
Lietuvoje kone įprasta praktika, kad šeimos gydytojo apžiūros dėl pažymos į mokyklą ar darželį tenka laukti porą mėnesių.
– Ar pavyzdingi tėvai, ar jie suskumba iki rugsėjo aplankyti šeimos gydytojus dėl pažymų, o gal visi laukia tos paskutinės dienos?
– Vienareikšmiškai atsakyti negaliu: visokių pasitaiko. Bet taip, vėluojančių kasmet sulaukiame. Daugelis gydytojų iš ankstesnių metų rugsėjo pirmąją, kaip juodą dieną prisimena (juokiasi).
Visiems tądien nepasiėmusiems pažymos į mokyklą prireikia. Manau labai svarbu atsižvelgti į pandeminę situaciją ir suskubti, kol laisvesnis laikas.
– Ar motyvuoti moksleiviai ateina į jūsų kabinetą? O gal vis tik jiems tai dar viena prievolė?
– Šiuo atveju labai svarbus gydytojo ryšys su tėvais ir vaikais. Jei jis pažįsta šeimą daugelį metų, bendravimas gyvesnis, o ir vaikams įdomu, kiek per metus užaugo, kaip pasikeitė.
Tėvai randa būdų, kaip motyvuoti vaikus. Taigi ne su baime, o su noru ir smalsumu jie bendrauja. Geras tarpusavio ryšys su gydytoju yra tas variklis, kuris leidžia vaikui atsipalaidavus ateiti.
Man visuomet smagu pagirti, kaip per metus sustiprėjo, o ir jie patys pasigirti savo pasiekimais labai mėgsta.
Ne tik atostogauja, bet ir sveikatą tikrinasi
– Kiek ilgai tenka laukti profilaktinės pažymos?
– Įprastai pažyma išduodama iš karto, tiesiog tėvams dar įduodami siuntimai pas reikiamus specialistus, jei pastebimas toks poreikis. Eilės pas juos ilgos, todėl gali tekti luktelti ir kelis mėnesius.
Jei po jų apžiūros keičiasi apribojimai dėl kūno kultūros ar ugdymo proceso, pažyma tikslinama.
Karantinas įnešė neigiamų padarinių vaikų sveikatai: pailgėjo jų leidžiamas laikas prie ekranų.
Bet tai labiau formalumus. Jei gydytojas mato, kad vaikas sveikas, pažyma išduodama iškart. Daug kas šias pažymas susitvarko dar pavasarį: kai kurie vaikai į stovyklas važiuoja vasarą.
Kai kas rudeniui ruošiasi vasarą, per pietų pertraukas su vaikais ateina ar per atostogas. Vasara – ne tik atostogų, bet ir vaikų sveikatos patikrų metas.
– Kaip keitė karantinas vaikų sveikatą? Kokių pokyčių fiksavote?
– Karantinas įnešė neigiamų padarinių jau vien todėl, kad pailgėjo vaikų leidžiamas laikas prie ekranų: mokslai prie jų, laisvas laikas – taip pat. Pagal statistinius duomenis ir atliktus tyrimus tai dvigubai daugiau nei iki šiol.
Tai, žinoma, iškarto atsiliepė vaikų sveikatai: daugėjo somatinių nusiskundimų (galvos, nugaros, pilvo skausmų), nuovargio, akių skausmo, laikysenos sutrikimų.
Taip pat ilgesnis laikas prie išmaniųjų ekranų blogino vaikų emocinę sveikatą (pagal šį rodiklį ES esame arti paskutiniųjų šalių), trikdė miegą, mažino fizinį aktyvumą, o tai proporcingai augino antsvorio problemą. Bet sumažėjo infekcinėmis ir virusinėmis ligomis sergančių vaikų.
– O kokiomis ligomis vaikai sirgo?
– Sergamumas pagrindinėmis ligomis išliko panašus, kaip ir ankstesniais metais: vaikai sirgo kvėpavimo takų, akių, virškinimo sistemos ligomis, tiesa, daugėjo mitybos ir endokrininių ligų.
Bet reikia manyti, kad pastangos gerinti mitybą padės sulaukti geresnių rezultatų. Galime pasidžiaugti, kad sumažėjo sergančių nervų sistemos ligomis.
Gąsdina prastėjanti emocinė sveikata
– Kaip per pastarąjį dešimtmetį keitėsi vaikų svorio duomenys?
– Prieš dvidešimt metų nutukimas ir antsvoris būdavo diagnozuotas šešiems procentams vaikų, o šiandien ketvirtadalis vaikų pasižymi antsvoriu ir nutukimu. Prastas ir rimtai sunerimti verčiantis rodiklis.
– Pakalbėkime kas blogina vaikų sveikatą? Nejaugi tik išmanieji ekranai visa bėda?
– Vaikų vienišumas ir nesaugumas didžia dalimi kyla iš to: visi draugai yra ekrano draugai. Jie nebeturi tikro fizinio draugo.
Tėvai turėtų labiau pasidomėti ir įsijausti į vaiko dienos režimą, pastebėti, kiek valandų vaikas sėdi prie ekranų ar daro pertraukas.
Dėl nuotolinio mokymosi ir prie kompiuterių ar išmaniųjų įrenginių leidžiamo laiko, nukentėjo ne tik rega, bet ir sumenko fizinis vaikų aktyvumus.
Tėvų požiūris į ryšį su vaiku ar atotrūkis nuo jo taip pat rimta problema. Dvigubai daugiau vaikų nei anksčiau šiandien savo laisvalaikį leidžia pasyviai, o tai gąsdinantis rodiklis.
Visi, pradedant tėvais, švietimo įstaigomis ir medikais, turėtų stengtis, kad vaikų sveikata gerėtų. Jei viską paliksime kaip yra, rodikliai tik prastės.
– Nuo ko patartumėte pradėti? Kaip tą situaciją gerinti?
– Tik šiek tiek daugiau nei pusė vaikų valgo pusryčius, vadinasi, neturi tinkamo mitybos įpročio, o tai prisideda prie jų antsvorio.
Jausdamas alkį vaikas užkandžiauja, taip įsisuka greiti ir ne visada sveiki užkandžiai, viskas ir susiveda į bendrą sveikatą.
O jei dar prisideda ilgas sėdėjimas prie išmaniųjų ekranų, mažėja judrumo, prastėja akys ir jau minėta psichinė būklė.
Daug ką vaikai perima iš šeimos, atrodytų, galėtų ugdymo įstaigos labiau motyvuoti, bet reikia atidesnio tėvų žvilgsnio.
– Jei neįsisuks nauja karantino banga, daugelis moksleivių vėl įsisuks užklasinės veiklos būrelių pasiutpolkėse. Kaip manote, kiek to užimtumo vaikui po mokyklos reikia?
– Svarbu, kad užimtumo nebūtų per daug. Be proto daug būrelių, kai vaikas išeina iš namų septintą ryto, o grįžta septintą vakaro, nėra gerai.
Labai svarbu šiuo atveju įsiklausyti ir į vaiko norus ir gebėjimus. Tėvams norisi vunderkindų, bet būrelių gausa nėra geras sprendimas.
Visą rugpjūčio mėnesį „Inmedica“ klinikoje galima atlikti ištyrimo programą vaikams.
Tyrimai atliekami visiems norintiems, nebūtinai registruotiems šioje klinikoje.
Mažieji pacientai laukiami bet kurioje „Inmedica“ klinikoje ar „InMedica express“ padaliniuose.
Tiesa, prieš tai reikalinga išankstinė registracija telefonu.
