Artėjančios Tarptautinės ledų dienos proga prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva dalijasi patarimais, kaip šiltomis dienomis įsigytus ledus namo parsivežti dar neištirpusius.
Tarpukario Kaune ledus gamino net 300 fabrikų
Ledų gimtine galima laikyti net tris skirtingas ankstyvąsias civilizacijas. Dar V–III a. prieš Kristų šie desertai pradėti gaminti Senovės Kinijoje, Persijoje ir senovės Graikijoje. Nors jų receptūra skyrėsi, tačiau idėja buvo ta pati – šaldytas desertas.
Vėlesniais amžiais ledai vis modernėjo ir pasiekė dabartines, puikiai visiems pažįstamas formas. 1686 m. iš Sicilijos kilęs žvejys Francesco Procopio dei Coltelli ištobulino pirmąją ledų gaminimo mašiną ir Paryžiuje atidarė kavinę, skirtą „gelato“ ledams ir šerbetui. Greitai ši vieta Prancūzijos sostinėje tapo populiaria laiko praleidimo vieta, o jos savininkas tapo turtingu žmogumi.
Vėlesniais metais ledų gamyba vis tobulinta ir jau XX a. pradžioje ledai buvo panašūs į tuos, kuriuos valgome šiais laikais.
Tarpukario Lietuvoje ledai tai pat buvo vienas iš populiariausių desertų. Istoriniuose šaltiniuose pastebima, kad Kaune gyventojams šiuos desertus gamino apie 300 mažesnių ar didesnių fabrikų, kurių apyvarta vasaros sezonu siekė net 200 tūkst. litų. Tais laikais tai buvo dideli pinigai.
1938 m. „Lietuvos žinių“ laikraščio straipsnyje pažymima, kad per vasarą vienas ledų prekeivis su vežimėliu galėjo užsidirbti nuo 600 iki 1000 litų. Tiesa, pastebima, kad fabrikų, gaminančių ledus, higiena buvo prasta.
Valgyti ledus galima ne visiems
Visais laikais ledai buvo mėgstamas desertas, skyrėsi tik jų skonių ypatumai – nuo šerbeto pagrindu pagamintų vaisinių ledų, iki tradicinių, visiems puikiai pažįstamų vanilinio, šokoladinio ar karamelinio skonio desertų. Tačiau gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė primena, kad dėl šiame deserte esančio pridėtinio cukraus, ledus reikėtų valgyti saikingai.
Į juos reikėtų žiūrėti kaip į desertą, emocinį malonumą suteikiantį maisto produktą.
„Ledai turėtų atitikti jiems skirtą vaidmenį – į juos reikėtų žiūrėti kaip į desertą, emocinį malonumą suteikiantį maisto produktą. Tai reiškia, kad ledai neturėtų būti valgomi kasdien, o vartojimą reikėtų planuoti. Ledais patarčiau mėgautis saikingai, keletą kartų per savaitę, o atsigaivinti karštomis vasaros dienomis geriau vandeniu.
Nerekomenduoju ledais piktnaudžiauti sergantiems virškinimo sistemos ligomis, turintiems alergijų tam tikroms ledų sudėtinėms dalims ar tiems, kuriems reikia riboti suvartojamų kalorijų kiekį“, – pabrėžia sveikatai palankios mitybos ekspertė.
Pasak gydytojos dietologės, renkantis ledus svarbu atkreipti dėmesį ne tik į jų sudėtyje esantį cukraus kiekį, bet ir kitus priedus. „Tiek pieno pagrindu pagamintų ledų grupėje, tiek vaisinių ledų kategorijoje gali būti įvairių sveikatai palankesnių arba nepalankesnių desertų. Negalėčiau pasakyti, kad pieno pagrindu pagaminti ledai turėtų pirmenybę prieš vaisinius ledus (arba atvirkščiai). Kiekvienas turėtų pasirinkti pagal save, atsižvelgdamas į savo poreikius bei sveikatos būklę“, – primena E.Gavelienė.
Ledus išlaikyti neištirpusius padės šaltkrepšis
Karštą vasaros dieną išlaikyti neištirpusius ledus yra gana sudėtinga. Transportuojant juos iš prekybos centro, automobilyje jie gali prarasti savo konsistenciją ir pirminį skonį. Todėl komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva dalijasi patarimais, kaip ledus reikėtų išlaikyti neištirpusius kelionės namo metu.
„Renkantis produktus prekybos centre pirmiausia derėtų išsirinkti tuos, kuriems nebaisūs temperatūros pokyčiai. Tik apsipirkimo pabaigoje reikėtų rinktis šaldytą produkciją ar ledus. Apsipirkus, šiuos desertus rekomenduoju įdėti į šaltkrepšį arba specialius terminius maišelius, taip ledai neištirps kelionės namo metu ir išlaikys savo tikrąjį skonį. Grįžus namo ledus būtina iškart įdėti į šaldiklį“, – pataria O.Suchočeva.