Spartus gyvenimo ritmas, įvairios socialinės aplinkybės lemia vis daugiau streso ir nerimo žmonių gyvenimuose. Psichologinės būsenos įtaka fizinei sveikatai yra didžiulė. Patiriant stresą, įtampą, nuovargį kyla rizika susidurti su nemalonių ligų simptomais. Viena iš jų – tinitas, pasireiškiantis ūžesiu ar spengimu ausyse, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Remiantis statistiniais duomenimis, tinito simptomai vargina apie 8 procentų visos žmonių populiacijos. Klausos specialistai pastebi, kad pastaraisiais metais besiskundžiančių įkyriu ir itin varginančiu spengimu vis daugėja, tad ieškoma efektyvesnių būdų jam įveikti.
Ne veltui tinito tema buvo įtraukta į birželio 8–10 dienomis Vilniuje vykusio kasmečio Baltijos šalių LOR specialistų kongreso („Baltic ENT Congress“), kuriame dalyvavo patyrę Lietuvos, kaimyninių ir kitų šalių gydytojai bei specialistai, pranešimų programą.
„Tai didelė problema. Atsiradus ūžesiui, per kelis mėnesius ar metus žmogus adaptuojasi ir su juo susitaiko. Tačiau maždaug 5 procentams žmonių ta adaptacija neįvyksta. Jie vargsta, kankinasi, yra priversti ieškoti priemonių jam įveikti, nes ūžesys trukdo miegoti, susikaupti, gyventi“, – tinito aktualumą pabrėžė kongreso organizatorius, Santaros klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų centro vadovas profesoriaus Eugenijus Lesinskas.
Bėda, kuri nevaikšto viena
Tinito priežastys gali būti labai įvairios. Erzinantį, danties skausmui diskomfortu prilygstantį spengimą gali sukelti stiprūs garsai (muzika, šūviai, sprogimai), ausų sieros kamščiai, įvairios ausų ligos, vaistai, pasikartojantis nuovargis ir stresas.
Tačiau, kaip bėda nevaikšto po vieną, taip ir tinitas – jis dažniausiai „atkeliauja“ kartu su klausos nusilpimu. Net 80 % tinito simptomus patiriančių žmonių taip pat pasižymi nusilpusia klausa. Ši kombinacija ypač būdinga vyresnio amžiaus žmonėms.
Senstant smegenys prie tylos nespėja prisitaikyti, todėl „užpildo“ atsiradusią tuštumą ūžesiu.
„Senstant ausyse neišvengiamai nyksta nervinės ląstelės, silpsta klausa, o vietoje šnabždesių ir įprastų garsų įsivyrauja tyla. Smegenys prie jos nespėja prisitaikyti, todėl „užpildo“ atsiradusią tuštumą ūžesiu, zvimbimu, švilpimu, dūzgimu ir kitais nepageidaujamais garsais“, – tinito atsiradimą paaiškino „Audiomedika“ klausos protezavimo specialistė Justina Pukalskaitė.
Vaistai – psichologinė pagalba
Kai simptomas yra toks varginantis, norėtųsi kuo greičiau gauti jį slopinantį vaistą. Deja, tinitą efektyviai pašalinančių vaistų nėra.
„Gydymas yra mažai efektyvus. Būtų nuostabu, jeigu egzistuotų kokia nors medicininė priemonė, kuri išspręstų problemą, bet nėra tokio metodo, kuris visiškai išgydytų. Bet yra metodų, kurie gali palengvinti“, – pasakojo prof. E.Lesinskas.
Profesoriaus teigimu, ūžesys ausyse tam tikru metu tampa ne tik medicinine, bet ir psichologine problema, tad vienas iš būdų jį įveikti – psichologinė pagalba. Pichologinės pagalbos – kognityviosios elgesio terapijos ir dėmesingu sąmoningumu grįstos terapijos – poveikio tinitui palengvinti tyrimas buvo pristatytas kongrese.
„Pagrindinės kryptys – psichologinė pagalba, elgesio terapija, kai kuriais atvejais – antidepresantai ir maskavimo metodai“, – pagalbos priemones vardino profesorius E.Lesinskas.
Garsų terapija
Vis dėlto, kai tinito simptomai pasireiškia kartu su klausos nusilpimu, atstatyti kokybišką kasdienybę vien psichologinio gydymo nepakanka.
„Pakeisti smegenų funkcijų mes negalime, bet galime „apgauti“. Klausos aparatais galima „apgauti“ smegenis ir pakeisti ūžesio susiformavimo mechanizmus“, – tvirtino prof. E.Lesinskas.
Nusilpusią klausą kompensuojantys klausos aparatai gali ne tik padėti geriau girdėti, bet ir efektyviai slopinti tinito simptomus. „Nešiojant klausos aparatus ir geriau girdint ūžesys tampa ne toks ryškus ir pastebimas, nes klausos aparatų technologijos suteikia daugiau išorinių garsų smegenims, jos turi daugiau darbo. Dėl šios priežasties tinitas susilpnėja, o kai kuriems žmonėms jis visai dingsta“, – paaiškino J.Pukalskaitė.
Pasak specialistės, garso terapijos metodas – vienas efektyviausių būdų slopinti tinito simptomus. Jo naudą galima pajusti jau po 3–6 mėnesių. Be to, sugrįžę garsai turi dvigubą naudą – tiek fizinę, tiek psichologinę.
Stenkitės mąstyti pozityviai, susitelkti į džiuginančius dalykus: dėl neigiamų jausmų, pykčio spengimas ausyse pasidaro dar nemalonesnis, o slopinti ūžesį gali ne tik garsai, bet ir pozityvios mintys.
