– Veikiausiai ne vienas žmogaus per Naujuosius pasižadėjo gyventi sveikiau. Kas, jūsų manymu, turi didžiausios įtakos gerai sveikatai?
– Iš tiesų daug žmonių užsibrėžia, kad nuo Naujųjų metų pradės maitintis sveikiau, ims sportuoti, atsisakys žalingų įpročių. Tačiau šiuos dalykus galima pradėti bet kada – nebūtina laukti tam tikros datos kalendoriuje.
Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), daugiau nei 60% įtakos sveikatos būklei turi gyvensena. Pagrindinis veiksnys yra mityba, tačiau svarbūs ir kiti dalykai – fizinis aktyvumas, kokybiškas miegas, psichologinis atsparumas, aktyvus socialinis gyvenimas. Svarbiausias dalykas – mylėti save ir savimi rūpintis.
Žinoma, jei iki šiol į save žiūrėjote „atmestinai“, sukurti gerus įpročius gali būti sunkiau, visgi pradėti yra niekuomet ne vėlu. Net žengiant mažus žingsnelius, teigiamus pokyčius galima pamatyti greitai, ir grįžti prie seno nebesinorės.
– Kokių mitybos taisyklių vertėtų laikytis?
– Pirmiausia – valgyti kuo natūraliau užaugintą ir mažiau apdorotą maistą. Kiek įmanoma, ruoškite maistą patys – taip užtikrinsite, kad ingredientai švieži, patys rinksitės kiek cukraus, druskos ar riebalų dėti.
Per dieną būtina suvalgyti 0,5–1 kg žalių ar paruoštų daržovių, bent 3–4 skirtingus vaisius, uogų (žiemą tinka ir šaldytos).
Idealu, jei kasdien valgoma tuo pačiu metu. Patartina valgyti tris kartus per dieną, tarpuose galima suvalgyti keletą nekaloringų užkandžių. Maisto kiekis priklauso nuo žmogaus lyties, amžiaus, gyvenimo būdo, fizinio aktyvumo.
Nereikėtų valgyti likus kelioms valandoms iki miego – skrandis maisto nespės suvirškinti, prasidės puvimo procesai.
Patariu kaip įmanoma sumažinti rafinuoto cukraus bei jo pakaitalų vartojimą, o jei įmanoma – jų iš viso atsisakyti. Cukraus daroma žala organizmui – itin didelė: cukrus slopina imuninę sistemą, sutrikdo vitaminų ir mineralų įsisavinimą, naikina kalcio atsargas, skatina blogojo cholesterolio gamybą ir mažina gerąjį. Perteklinis cukraus vartojimas daro įtaką antrojo tipo diabeto, vėžio bei kitų ligų atsiradimui.
– Kaip užtikrinti, kad žiemos metu maiste nepritrūktų reikalingų vitaminų bei mineralų?
– Vienas dalykas, kurį visiems patariu žiemą, nepriklausomai nuo to, kokią mitybą esate pasirinkę, tai papildomai vartoti vitaminą D. Jo trūksta 90% Lietuvos gyventojų ir kur natūraliai jo gauti – nėra, nebent galite sau leisti išvykti į šiltus kraštus pasideginti. Vitamino D trūkumo pasekmės yra dažnas sergamumas, menkas atsparumas infekcijoms, nuolatinis nuovargis, kaulų, raumenų skausmas, slenkantys plaukai, skilinėjanti oda, prislėgta nuotaika ar net depresija.
Cukraus daroma žala organizmui – itin didelė: cukrus slopina imuninę sistemą, sutrikdo vitaminų ir mineralų įsisavinimą.
Visų kitų medžiagų galima gauti su maistu. Nors mūsų šalies klimatas šaltas, gyvename moderniais laikais, tad šviežių daržovių ir vaisių galima įgyti net ir už lango spaudžiant minusinei temperatūrai. Taip pat galima valgyti šaldytas daržovės, šaldytus, džiovintus vaisius bei uogas, labai sveika Lietuvoje mėgstamos raugintos daržovės.
– Jau daugiau nei trejus metus propaguojate augalinę mitybą. Kuo ji išskirtinė ir kokios naudos duoda?
– Visiškai nevartoju gyvūninės kilmės produktų: mėsos, žuvies, jūrų gėrybių, pieno produktų, kiaušinių, medaus. Dažnas žmogus, perėjęs prie augalinės mitybos, susiduria su svorio kritimu, net jei vartoja tokį patį kalorijų kiekį. Organizmas ima šalinti toksinus, tad storas riebalų kiekis, kuriame jie buvo kaupiami, tampa nebereikalingas.
Augalinis maistas lengviau virškinamas, tad atsiranda daugiau energijos. Augalinė mityba yra pagrindinė prevencinė priemonė prieš baisiąsias šių dienų ligas, tokias kaip širdies ir kraujagyslių sutrikimai, vėžys, Alzheimerio liga, diabetas, osteoporozė, artritas, įvairios alergijos.
Tyrimai rodo, kad perėjus prie augalinės mitybos jau po poros savaičių žymiai krinta blogojo cholesterolio lygis, pagerėja kraujo cirkuliacija, sustiprėja imuninė sistema. Žinoma, ne visi augaliniai produktai yra sveiki – reikėtų vengti cukraus, druskos, riebalų. Mitybos pagrindą turėtų sudaryti įvairios pilno grūdo kruopos, ankštiniai, daržovės, vaisiai, nedidelis kiekis riešutų ir sėklų. Į racioną būtina įtraukti žaliųjų daržovių – salotų, špinatų, gražgarsčių ir t. t.
– Ar pačiam buvo sunku atsisakyti gyvūninio maisto? Kokių patarimų duotumėte kitiems, kad pereinamasis laikotarpis būtų lengvesnis?
– Mano pereinamasis laikotarpis truko apie pusmetį. Mėsos atsisakyti nebuvo sunku, sudėtingiau – pieno produktų: buvau prie jų kaip reikiant pripratęs. Tik kiek vėliau sužinojau, kad pieno produktų atsisakyti yra sunku daug kam dėl jame esančio kazeino – tai medžiaga, sukelianti priklausomybę! O tokiuose produktuose, kaip varškė ar sūris, jo kiekis yra tiesiog milžiniškas!
Man padėjo tai, kad aš greitai išmokau naujų labai skanių patiekalų receptų ir netrukus gyvūninės kilmės maisto jau visai nesiilgėjau.
Daug informacijos ir receptų yra internete. Jei trūksta idėjų, galima apsilankyti ir veganiško maisto kavinukėse, restoranuose. Įsitikinsite, kad augalinis maistas gali būti ir labai įvairus, ir labai skanus, sotus.
Siūlau prisijungti prie veganų bendruomenės – itin daug patarimų galima rasti „Facebook“ grupėje „Lietuvos veganai“, apsilankyti „Vegfest LT“ renginiuose – jie rengiami keliskart per metus, artimiausias – „Vegfest LT“ vasaros festivalis vyks birželio 8 d. Vilniuje. Įėjimas į šiuos renginius yra nemokamas.
– Kaip atsirinkti kokybiškus maisto produktus? Į ką atkreipti dėmesį perkant prekybos centre?
– Patariu visuomet skaityti gaminio sudėtį. Iš pakuotės gali atrodyti, kad tai sveikas produktas, tačiau perskaičius sudėtį gali dažnai paaiškėti, kad yra priešingai. Geriau rinktis vietinius gaminius, nei atvežtinius, nes jie bus šviežesni. Jei įmanoma, rinkitės ekologišką maistą.
– Ką manote apie vadinamąjį supermaistą (ožerkšnio uogas, baobabo vaisius, peruvinės pipirnės šaknis, spiruliną ir kitus egzotinius produktus) – ar jis iš tiesų būtinas, ar tai tik pinigų švaistymas?
– Supermaistas pastaruosius metus yra labai reklamuojamas, apie jį nuolat rašoma spaudoje, rodoma per televiziją. Tačiau jei mityba subalansuota, jokių brangių egzotiškų produktų nereikia.
Dėl supermaisto naudos abejonių nekyla, tačiau stebuklų jie nepadarys, o kainuoja tikrai ne centus. Patarčiau rinktis lietuvišką supermaistą – linų, kanapių sėklas, lapinio kopūsto lapus, raugintus kopūstus, česnaką, taip pat ne Lietuvoje auginamą, bet visiems prieinamą supermaistą – kakavą.
– Ką pats labiausiai mėgstate valgyti? Ar gaminate? Koks jūsų „firminis“ patiekalas?
– Labai mėgstu gerti glotnučius, nei vienos dienos nepradedu be jų, pietums, vakarienei mėgstu įvairias trintas sriubas, troškinius. Esu įpratęs maistą gaminti pats, nes man svarbu žinoti jo sudėtį, su kokia energija jis paruoštas.
Tiesa, pastaruoju metu gaminti tenka vis rečiau – šį namų ruošos darbą perėmė mano mergina (žinoma dainininkė Rugilė Daujotaitė – aut.), kuri taip pat yra veganė ir gamina labai skaniai. Šiais metais planuojame kartu išleisti veganiškų receptų knygą.
Mano „firminis“ receptas yra glotnutis su užbarstyta granola. Į jį dedu vandens arba augalinio pieno, bananų, špinatų, šviežių ar šaldytų uogų, žiupsnelį cinamono, ciberžolės, juodųjų pipirų. Viską išplaku ir ant viršaus užberiu savo gamybos granolos – ją gaminu orkaitėje pakepdamas avižinius dribsnius, išmaišytus su šiek tiek kokosų aliejaus, agavų sirupo, pasirinktų sėklų ir riešutų. Granola glotnučiui suteikia traškumo, ryškesnio skonio.
– Ne tik propaguojate augalinę mitybą, bet esate ir veganizmo aktyvistas. Kas tai per judėjimas, kaip juo susižavėjote?
– Veganizmas visame pasaulyje sparčiai plinta. Tokios tendencijos matomos ir Lietuvoje. Visgi mūsų šalyje, palyginti su užsieniu, apie jį žinoma dar nedaug.
Veganai atsisako gyvūninės kilmės maisto, nevartoja su gyvūnais išbandytos ar gyvūninės kilmės ingredientų turinčios kosmetikos, vengia kailio, odos dirbinių, vilnos, šilko, atsisako pramogų su gyvūnais, tokių kaip zoologijos sodai, delfinariumai ar cirkas.
Mane veganizmas sužavėjo ne tik etinėmis nuostatomis neišnaudoti kitų gyvų būtybių, bet ir tuo, kokį poveikį sveikatai bei aplinkai daro. Veganai žymiai mažiau prisideda prie aplinkos taršos nei valgantys mėsą ar pieną.
Prieš keletą metų nebūčiau patikėjęs, kad ateityje ne tik tapsiu veganu, bet ir veganizmo aktyvistu, o kad pagalba kitiems, pereinantiems prie augalinės mitybos, taps mano karjera.
Veganizmo judėjimas gimė 1944 m. Jungtinėje Karalystėje įkūrus Veganų bendriją – tai iki šiol veikianti ir pasaulyje labai įtakinga organizacija. Nuo pat jos įkūrimo pradžios veganų skaičius augo, tačiau labiausiai judėjimas išpopuliarėjo atsiradus internetui, ypač – pastaraisiais metais.
– Kaip manote, kas įvyko, kad veganizmas ėmė populiarėti taip sparčiai?
– Manau, jog žmonėms tiesiog tapo prieinama informacija. Gyvulininkystės pramonė yra labai turtinga, ji nenori prarasti pelno, tad skelbia, neva jos gaminami produktai – sveiki. Tačiau melą nuslėpti tampa vis sunkiau. Net ir tokios konservatyvios organizacijos kaip PSO vis garsiau kalba apie augalinės mitybos naudą.
Manau įtakos padarė ir tai, kad pastaraisiais metais prie veganiško gyvenimo būdo perėjo nemažai pasaulio garsenybių, tokių kaip Billas Clintonas, Lionelis Messi, Miley Cyrus, Jamesas Cameronas, Moby ir daugybė kitų – tai įkvėpė jų sekėjus.
– Akivaizdu, kad veganizmas itin sparčiai populiarėja ir Lietuvoje – kokių permainų pastebite?
– Daugiausiai permainų pastebiu maitinimo sektoriuje – atsiranda vis daugiau specializuotų veganiškų bei vegetariškų užkandinių, o visavalgiškos į meniu vis noriau įtraukia veganiškų patiekalų. Laikai, kai užėjęs pavalgyti, galėdavai gauti nebent salotų, jau seniai baigėsi. Parduotuvėse taip pat asortimentas didėja itin sparčiai – naujų veganams tinkamų produktų atsiranda kone kiekvieną savaitę.
– Esate vienas iš „Vegfest LT“ organizatorių. Šis festivalis skirtas supažindinti visuomenę su augalinės mitybos privalumais, taip pat suvienyti veganiškus bei veganams draugiškus verslus, padėti jiems pasiekti pirkėją. Kaip įvertintumėte verslą Lietuvoje – ar jis pakankamai greitai reaguoja į visuomenės permainas?
– Į augančią veganų bendruomenę pirmiausiai sureagavo smulkusis ir vidutinysis verslas, tačiau dabar jau aišku, kad vis labiau dėmesį į ją atkreipia ir stambios įmonės. Nors produktų dar trūksta, padėtis gana greitai taisosi.
Manau, kad šiuo metu labiausiai trūksta augalinių jogurtų – lankantis užsienyje pastebiu, kad jų pasirinkimas būna gana didelis
– Kokių veganiškų produktų siūlo lietuvių gamintojai, o kokių parduotuvių lentynose, jūsų manymu, dar trūksta?
– Lietuvių gamintojai siūlo įvairių sojos gaminių, augalinio pieno ir jo produktų, pavyzdžiui, iš tofu pagamintų „varškės“ sūrelių, taip pat įvairių mėsos pakaitalų.
Manau, kad šiuo metu labiausiai trūksta augalinių jogurtų – lankantis užsienyje pastebiu, kad jų pasirinkimas būna gana didelis, taip pat konditerinių gaminių. „Vegfest LT“ renginiuose būtent tortai, keksiukai ir bandelės yra perkamiausia prekė.
