Patvirtinti valgiaraštį užtruko keletą metų
„Vegetariškas maistas pas mus teikiamas nuo pat pirmų darželio dienų. Kadangi mums vegetarinio valgiaraščio, kurį buvo paruošusi firma, nesuderino, nuo pat pradžių ėjome įvairiais, ir teisiniais, keliais, ir visą tą laiką, kol vyko procesas, mes vaikus maitinome pagal mums paruoštą vegetarinį valgiaraštį“, – apie trejus su puse metų trukusį procesą pasakoja J.Varneckienė.
Visuomenės sveikatos priežiūros departamento Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas Almantas Kranauskas teigia, kad procesas truko ilgai, nes parengti visus sveikatos reikalavimus atitinkantį valgiaraštį nėra paprasta – maistas turi būti subalansuotas, vaikai turi gauti tinkamą kiekį geležies, baltymų, kitų vitaminų.
„Kiek teko girdėti apie šią istoriją, anksčiau teikti projektai valgiaraščiui nebuvo subalansuoti, todėl institucijos, atsakingos už valgiaraščius, jų negalėjo patvirtinti“, – sako A.Kranauskas.
Tačiau J.Varneckienė nesutinka, kad jos vadovaujamo darželio valgiaraštis nebuvo subalansuotas. Jos teigimu, Vilniaus visuomenės sveikatos centras (VSC), kuris derino visų Vilniuje veikiančių darželių valgiaraščius, nepateikė konkrečių pastabų dėl jos vadovaujamo darželio valgiaraščio – kas nesubalansuota, kurios konkrečios savaitės dienos valgiaraštis netinkamas, kokių maisto medžiagų trūksta ir t.t.
„VSC pasiėmė aprašą ir pasakė, kad mūsų valgiaraštis neatitinka punkto, jog karštas patiekalas turi būti iš daug baltymų turinčių produktų (mėsos, žuvies, ankštinių bei pieno produktų). Bet niekur nebuvo parašyta ir iki šiol nėra parašyta, kad valgiaraštyje privalo būti mėsa ir žuvis, – skundžiasi darželio direktorė. – Kuri diena, kuris patiekalas neatitinka reikalavimų – į šiuos klausimus mums nebuvo atsakyta.“
Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) pavaldžios įstaigos šiuo metu rengia rekomendacijas, kuriomis vadovaudamasi Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba galės patikrinti ir patvirtinti vegetarinius valgiaraščius. A.Kranausko teigimu, Lietuvoje auga vegetariškų valgiaraščių darželiuose poreikis, todėl SAM iš įvairių institucijų (mokslo, gydymo įstaigų) atstovų sudaryta darbo grupė rengia rekomendacijas, kuriose bus nurodyta, kaip sudaryti vegetarinį valgiaraštį, kad jis būtų kiek įmanoma labiau subalansuotas.
„Tobulai subalansuoti tokį valgiaraštį nėra galimybės nenaudojant maisto papildų. Bet, į jo sudarymą įtraukę pačius vegetarus, ketiname parengti rekomendacijas, kad vaikams mityba būtų kiek įmanoma palankesnė“, – teigia A.Kranauskas.
Kas sveikiau – mėsa ar vegetariškas maistas?
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto visuomenės sveikatos instituto vadovo prof. Rimanto Stuko teigimu, kiekvienas žmogus turi teisę rinktis, ką jam valgyti, o dėl vaikų mitybos sprendžia jų tėvai. Tačiau tie, kurie renkasi, turėtų gauti išsamią informaciją apie galimą riziką sveikatai.
„Šiuo metu nėra ilgalaikių mokslinių tyrimų, kurie pagrįstų, kad vegetariškas maitinimas yra palankesnis sveikatai nei nevegetariškas. Kitose šalyse oficialios sveikatos institucijos tikrai nėra pateikusios rekomendacijos, kad vaikams reikėtų rinktis vegetarišką maistą, – teigia profesorius. – Abejoju, ar, derinant valgiaraštį, maiste buvo pakankama mineralinių medžiagų, geležies, vitaminų koncentracija. VSC paprastai žiūri į baltymų, riebalų ir angliavandenių kiekį ir maisto produktų energetinę vertę.“
J. Varneckienė nesutinka, kad mėsa yra būtina sveikai mitybai. „Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) yra paskelbusi, kad mėsos vartojimas turi ir privalumų, ir trūkumų. Pavyzdžiui, mėsa gali sukelti vėžinius susirgimus. Be to, geležies ir baltymų šaltiniai yra ne vien tik mėsa. Dažnai pamirštame augalinės kilmės geležies, baltymų šaltinius. Sezamai, linų sėmenys, kanapės, avižos, grūdai kartais turi netgi daugiau baltymų ar geležies nei mėsa. Be to, geležies įsisavinimas priklauso ne tik nuo to, kiek mėsos suvalgome, bet ir nuo produktų derinimo“, – teigia J.Varneckienė ir sako žinanti atvejų, kai darželiuose vaikams pateikiami mėsiški patiekalai, bet mityba vis tiek nėra subalansuota.
Be to, pabrėžia J.Varneckienė, visų darželio auklėtinių tėvai žino apie vegetarišką mityba, bet jiems tai neatrodo problema: „Vieni mus pasirenka būtent dėl mitybos, kiti – dėl mitybos ir ugdymo. Kai kuriems tėvams mūsų darželis patinka dėl ugdymo, tačiau vegetariškas maitinimas jiems neatrodo kliūtis leisti savo vaiką į mūsų darželį.“
Pasak R.Stuko, vaikai yra per maži nuspręsti, kokia mityba jiems tinkamiausia, todėl už juos sprendimus priima tėvai. Profesoriaus teigimu, jeigu darželyje vaikas maitinamas vegetariškai, bet namuose valgo ir kitokį maistą, tokia mityba neturėtų kelti problemų. Pasak R.Stuko, kur kas sudėtingiau, kai visa žmogaus mityba tik vegetariška, juolab, kad vegetarizmas reiškia ne tik mėsos, bet ir kitų gyvulinės kilmės maisto produktų atsisakymą. Be to, R.Stuko teigimu, PSO nėra išsakiusi požiūrio, kad mėsa žalinga sveikatai – išreikštas susirūpinimas tik dėl perdirbtos mėsos vartojimo.
