Vėjaraupiai – tai ūminė virusinė liga, pasireiškianti karščiavimu, pūsleliniu odos ir gleivinių bėrimu. Dažniausiai šia liga serga ikimokyklinio amžiaus vaikai. Paprastai jie perserga lengva šios ligos forma. Tačiau vėjaraupiams imuniteto neturintys suaugusieji šią ligą ištveria daug sunkiau – smarkiai išauga komplikacijų rizika.
Vėjaraupiai ypač pavojingi kūdikiams ir nėščioms moterims bei tiems, kurių imunitetas yra imunodeficitinės būklės. Susirgus nėštumo metu, galimi vaisiaus pakenkimai, gresia persileidimas.
Niežėjimą sunku ištverti
Pirmieji ligos simptomai išryškėja praėjus 2–3 savaitėms po užsikrėtimo. Iš pradžių pasireiškia nespecifiniai požymiai: karščiavimas, silpnumas, bloga savijauta. Vėliau ant ligonio kūno atsiranda dėmelės, kurios virsta pūslelėmis, pripildytomis skaidraus skysčio.
Pirmieji ligos simptomai išryškėja praėjus 2–3 savaitėms po užsikrėtimo. Iš pradžių pasireiškia nespecifiniai požymiai: karščiavimas, silpnumas, bloga savijauta. Vėliau ant ligonio kūno atsiranda dėmelės, kurios virsta pūslelėmis, pripildytomis skaidraus skysčio.
Bėrimui būdinga kaita: iš pradžių atsiranda rausva dėmelė, vėliau – iškilimas, tuomet susidaro pūslelė su skaidriu skysčiu, kuriai džiūstant užsideda šašas. Beria bangomis kas 1–2 dienas, todėl viename plote galima pamatyti visų stadijų bėrimo žymių.
Pūslelės dažniausiai atsiranda plaukuotoje galvos dalyje, ant veido, liemens, galūnių, gleivinės (burnos, akių, lyties organų). Vis nauji bėrimo elementai atsiranda penkias dienas nuo ligos pradžios.
Išbertas vietas labai stipriai niežti. Tai ypač sunku ištverti vaikams.
Liga ypač pavojinga nėščiosioms
Dauguma tėvų mano, kad vėjaraupiais geriau persirgti natūraliai. Tačiau persirgus vėjaraupiais virusas visą gyvenimą išlieka nerviniuose mazguose ir bet kada gyvenime gali pasireikšti juostine pūsleline, kuri labai skausminga ir sunkiai gydoma.
Vėjaraupiais užsikrečiama nuo sergančiojo asmens, jam kostint, čiaudant ar net kalbant. Galima užsikrėsti ir tiesiogiai per odą, liečiant bėrimus (tiek nuo sergančiojo vėjaraupiais, tiek juosiančia pūsleline).
Virusas yra itin lakus, todėl nesunkiai pasklinda patalpose, tačiau aplinkoje greitai žūva, todėl palankiausios sąlygos užsikrėsti yra uždarose patalpose.
Ligonį būtina izoliuoti
Vėjaraupiai – labai užkrečiama liga, todėl nuo pat jos pradžios sergantysis turi būti izoliuojamas dešimčiai dienų: vaiko negalima vesti į darželį, mokyklą ar kitas susibūrimų vietas.
Vėjaraupiai – labai užkrečiama liga, todėl nuo pat jos pradžios sergantysis turi būti izoliuojamas dešimčiai dienų: vaiko negalima vesti į darželį, mokyklą ar kitas susibūrimų vietas.
Ligoniui svarbiausia higiena, lovos režimas, skysčių balanso atstatymas.
Persirgusiems vėjaraupiais susidaro patvarus, ilgalaikis imunitetas, įprastai pakartotinai vėjaraupiais nesergama.
Efektyviausia apsauga – skiepai
Siekiant išvengti ligos ir galimų jos komplikacijų, rekomenduojami skiepai nuo vėjaraupių.
Dažniausiai vėjaraupių vakciną rekomenduojama skiepyti kartu su tymų, epideminio parotito, raudonukės (MMR) vakcina. Skiepijimo schemą sudaro 2 vėjaraupių vakcinos dozės, tarp jų turi būti ne trumpesnis kaip vieno mėnesio laikotarpis.
Ypač skiepytis raginami suaugusieji, kurie slaugo ligonius ir nėra sirgę vėjaraupiais, bei kiti asmenys, turintys didelę kontakto su šia infekcija riziką: darželio personalas, moterys, planuojančios nėštumą, tėvai, ruošiantys leisti vaiką į darželį, medicinos darbuotojai ir pan.
Vėjaraupių vakcina negalima skiepyti nėščiųjų. Vėjaraupių vakcina kai kuriose šalyse jau įtraukta į vaikų profilaktinių skiepų kalendorius.
Sergamumas išaugo 25 proc.
Vėjaraupiams būdingas sezoniškumas, daugiausiai susirgimo atvejų registruojama šaltuoju metų laikotarpiu – dažniausiai rudenį ir pavasarį. 2012 metais Lietuvoje užregistruoti 17 546 vėjaraupių atvejai.
Pernai daugiausiai susirgimo vėjaraupiais atvejų užregistruota kovo mėnesį – 2097. Tai sudarė 12 proc. visų per 2012 metus užregistruotų atvejų.
2012 metų pradžioje pakilimas tęsėsi nuo sausio iki gegužės mėnesio, o metų gale nuo spalio iki gruodžio mėnesio.
2012 metais Lietuvoje sergamumo vėjaraupiais rodiklis siekė 586,43 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Palyginti su 2011 metais sergamumas vėjaraupiais išaugo 25 proc.
2012 metais Lietuvos sergamumo vėjaraupiais rodiklis palyginti su ES priklausančių kaimyninių šalių rodikliais buvo aukščiausias.
