Klinikos šeimos gydytoja Giedrė Juodišienė sako, kad efektyviausią apsaugą nuo šios ligos sukuria tik vakcinacija, todėl skiepytis niekada nevėlu.
„Inkubacinis vėjaraupių periodas trunka nuo 11 iki 21 dienos, o pirmieji bėrimo elementai pasireiškia ant pilvo, šlaunų, pečių, krūtinės, veido ir plaukuotosios galvos dalies. Tiesa, delnų ir padų neberia.
Iš pradžių atsiranda apvali ar ovali raudonos spalvos dėmelė, kurios centre yra skaidraus skysčio pripildyta pūslelė, kuri vėliau išdžiūsta arba pratrūksta, o jos vietoje susiformuoja šašelis“, – pasakoja G.Juodišienė.
Nors liga dažniausiai yra gerybinė, prisidėjus bakterinei infekcijai, sukeliamos sunkios odos komplikacijos, pavyzdžiui, pūliniai ar flegmona, gali susiformuoti net gangreniniai pakitimai ar išsivystyti sepsis. Vėjaraupiai taip pat gali sukelti virusinę pneumoniją, vidurinės ausies uždegimą, pažeisti širdį, inkstus, kepenis ar sąnarius.
Per ligą gali būti pažeidžiama ir nervų sistema, išsivystyti encefalitas, cerebelitas, galvinių nervų paralyžius, Guillain-Barre ar Reye sindromas ir kt. Be to, atsiradus pūslelių burnoje, vaikams sunku valgyti ir gerti, dėl to dažnai organizmas gali netekti daug skysčių, o tada, norint juos atstatyti, gali tekti gultis į ligoninę.
„Komplikacijos dažniausiai išsivysto naujagimiams, kūdikiams, paaugliams nuo 12 metų, suaugusiesiems, ypač nėščiosioms, sergantiems lėtinėmis ligomis ir imunosupresinės būklės asmenims.
Kol kas nėra aišku, kodėl suaugusiesiems vėjaraupių eiga sudėtingesnė, tačiau yra nustatyta, kad sergama sunkiau, ilgiau, o jiems galinčių išsivystyti komplikacijų rizika ženkliai didesnė nei vaikams“, – aiškina G.Juodišienė.
Persirgus virusas iš organizmo nedingsta
Šeimos gydytoja sako, kad vaikai dažniausiai serga lengvai, tačiau po ligos jų imuninė sistema labai nusilpsta, todėl neretai paūmėja turimos lėtinės ar išsivysto kitos infekcinės ligos. Be to, apie 10 dienų vaikų ir jų šeimos socialinis gyvenimas yra apribojamas: negalima lankyti darželio ar mokyklos bei kontaktuoti su nesirgusiais asmenimis.
„Nepriklausomai nuo amžiaus, persirgusiems vėjaraupiais dažniausiai susiformuoja ilgalaikis specifinis imunitetas, tačiau juos sukėlęs virusas Varicella zoster lieka spinalinių nervų sensoriniuose ganglijuose bei nugaros smegenų užpakalinėse šaknelėse.
Kai nusilpsta imuninė sistema, jis gali aktyvuotis ir sukelti juostinę pūslelinę – ligą, pasireiškiančią skausmingu pūsleliniu bėrimu, karščiavimu ir odos deginimo jausmu“, – įspėja G.Juodišienė.
Apsauga ir nuo juostinės pūslelinės
Anot šeimos gydytojos, rekomenduojama skiepytis visiems vėjaraupiais nesirgusiems suaugusiesiems ir vaikams, ypač prieš pradedant lankyti darželį, mokyklą ar dirbant didelėse žmonių grupėse.
Virusas dažniausiai plinta oro lašeliniu būdu, kai sergantysis čiaudi, kosėja ar kalba, todėl kolektyvuose jis plinta itin greitai: užsikrečia apie 90 proc. aplinkoje esančių ir imuniteto vėjaraupiams neturinčių žmonių.
„Vaikai, paaugliai ir suaugusieji skiepijami dviem dozėmis su mažiausiai 4–6 savaičių pertrauka. Vakcinuoti galima ir tuos asmenis, kurie ne daugiau kaip prieš 3 dienas turėjo kontaktą su sergančiuoju vėjaraupiais, tada ženkliai sumažėja tikimybė susirgti, o tam nutikus pavyksta išvengti sunkių ligos komplikacijų.
Pasiskiepijusioms moterims rekomenduojama mėnesį vengti nėštumo“, – teigia G.Juodišienė.
Vaikai, paaugliai ir suaugusieji skiepijami dviem dozėmis su mažiausiai 4–6 savaičių pertrauka.
Gydytoja akcentuoja, kad vėjaraupių vakcina nerekomenduojama skiepyti kūdikių iki 9 mėnesių amžiaus, nėščiųjų ir asmenų, sergančių kokia nors imuninę sistemą silpninančia liga, ar tų, kuriems anksčiau buvo pasireiškusi alerginė reakcija į bet kurią vakcinoje esančią medžiagą.
Tokiu atveju rekomenduojama pasiskiepyti imuniteto vėjaraupiams neturintiems šeimos nariams.
„Pasiskiepijus susiformuoja patvarus ir ilgalaikis imunitetas ne tik prieš vėjaraupius, bet ir juostinę pūslelinę.
Nors vakcina nesuteikia visiškos apsaugos nuo ligos, ja suserga vos keli procentai pasiskiepijusių, dažniausiai dėl imuninės sistemos sutrikimų, o pasireiškiantys simptomai – lengvi: pavieniai bėrimai ir neaukšta temperatūra“, – teigia G.Juodišienė.
