Dukrai paskyrė antibiotikus, kuriuos gerti reikės dešimt dienų. Tiek pat laiko rekomenduota izoliuotis, t.y. ne tik vengti kontakto su kitais bendraamžiais, bet ir (jei tai įmanoma) artimaisiais.
„Dukra dabar yra trečiokė, turime ir jaunesnę mergaitę – pirmokę. Bijau, kad ji jau spėjo užsikrėsti ir susirgs... Nes aš pati antradienį ryte ėmiau jausti panašius simptomus – blogai jaučiuosi... Tai galvoju: „Ar nebus ir man skarlatina?“, – nerimo neslėpė sergančios mergaitės mama.
Ji džiaugėsi, kad vaistinėje rado reikalingų antibiotikų. Ar jų yra artimiausioje vaistinėje jau skirdama vaistus patikrino šeimos gydytoja.
„Aišku, ne skystis, tabletės, tai reikia trupinti, nes dukra dar tikrai nepraryja tokio dydžio tablečių. Bet svarbu, kad jų yra“, – sakė Ina.
Dviejų mokyklinukių mama apgailestavo, kad jų namuose ligos dabar yra dažnas svečias. „Per Kalėdas visos prasirgome kovidu. Neatmetu, kad tai irgi galėjo prisidėti prie to, jog dukra užsikrėtė skarlatina. Gal pasilpo imunitetas, lengviau pagavo bakteriją“, – svarstė pašnekovė.
Vaikų ligų gydytojas: streptokokas mėgsta „užlipti“ ant kitų ligų
LSMU Kauno ligoninės Vaikų skubios pagalbos ir konsultacijų centro vadovas, gydytojas Darius Varaškevičius portalui 15min sakė, kad streptokokas, kuris ir sukelia skarlatiną, labai „mėgsta“ nusilpusį organizmą.
„Jis dažnai „užlipa“ ant viršaus kitoms ligoms – gripui, kovidui. Juo susirgti lengviau ir tiems, kurie neseniai persirgo kitomis infekcinėmis ligomis. Mes, vaikų ligų gydytojai, sakome, kad po kovido kokius 4-6 mėnesius vaikai tampa „infekcine šiukšliadėže“. Kitaip sakant, jų imuninė sistema būna pasilpusi, todėl lengviau užsikrečia įvairiomis kitomis infekcijomis – vėjaraupiais, skarlatina ir kt.“, – kalbėjo vaikų ligų gydytojas.
Kalbėdamas apie skarlatinos diagnozavimą jis turėjo pastabų šeimos gydytojams, kurie neretai paskuba skirti plataus spektro antibiotikų, nepasivarginę atlikti streptokoko tyrimo.
„Streptokoko sukeltoms infekcijoms gydyti visiškai užtenka mums visiems žinomo penicilino. Tereikia padaryti tyrimą ir išsiaiškinti infekcijos sukėlėją. Jei streptokokas, nereikia skirti plataus spektro antibiotikų. Deja, gydytojai tai daro“, – kalbėjo LSMU Kauno ligoninės Vaikų skubios pagalbos ir konsultacijų centro vadovas.
Pasak jo, nieko tokio, jei skarlatina diagnozuojama nuotoliu. Svarbu – tiksli diagnozė. „Diagnozė nuotoliu – subjektyvus vertinimas. Šiuo atveju svarbios gydytojo turimos kompetencijos, patirtis. Vieniems bus visai paprasta nustatyti, kad vaikui – skarlatina. Bet nesusidūrusiems – nebūtinai. Aš pats visada ir pacientams, ir gydytojams sakau: „Jei nėra visiškai aišku, geriau siųsti žmogų į priėmimą. Gydytojai infektologai dirba visą parą“, – kalbėjo medikas.
Streptokoko sukeltoms infekcijoms gydyti visiškai užtenka mums visiems žinomo penicilino.
Pasak jo, skarlatinos eiga ir galimos komplikacijos nepriklauso nuo to, kaip greit bus pradėtas gydymas antibiotikais. „Tikrai verta skirti laiko ir įsitikinti, kad tai – streptokokinė infekcija, o ne skubėti su plataus spektro antibiotikais“, – dar kartą pakartojo pašnekovas.
Šiuo metu LSMU Kauno ligoninėje yra pacientų, kuriems diagnozuota skarlatina. Pasak mediko, jų nėra daugiau nei įprasta šiam metų laikui.
D.Varaškevičius taip pat pabrėžė, kad susirgus vienam vaikui šeimoje, nebūtinai skarlatina sirgs ir kiti.
„Skarlatina – mažų vaikų liga. Prasirgus ja įgyjamas ilgalaikis imunitetas. Tad, jei užsikrėsi streptokoku, vėliau jau sirgsi tik tonzilitu, nebe skarlatina“, – sakė medikas.
Pasak jo, didžiausia rizika tapti skarlatinos auka – silpnas imunitetas. „Susirgęs skarlatina žmogus kitus apkrėsti gali dar parą. Todėl ligoninėje, net jei tik įtariame skarlatiną, pacientus izoliuojame. Vėliau į palatą jau guldome ir kitus su panašiomis diagnozėmis“, – sakė gydytojas.
Daugiausia serga darželinukai, pradinukai ir jų šeimos nariai
Inos šeima gyvena Klaipėdos rajone. Pastaruoju metu čia netrūksta skarlatinos atvejų. Sergančiųjų yra ir visoje Lietuvoje.
Klaipėdos visuomenės sveikatos centro specialistai atkreipia dėmesį į statistiką, jog Lietuvoje 2023 m. užfiksuota nepalyginamai daugiau skarlatinos atvejų nei 2022 m. (atitinkamai 3 108 ir 679 atvejai). Didžioji dalis susirgusiųjų – jaunesni nei 10 metų vaikai, todėl skarlatinos protrūkiai dažniausiai nustatomi pradinėse mokyklose, darželiuose ar kitose vaikų lankomose įstaigose.
Nuo šios ligos skiepų nėra, tačiau jos išvengti gali padėti kruopšti asmens ir patalpų higiena.
Skarlatina yra ūminė infekcinė liga, kurią sukelia streptokoko bakterija. Ji perduodama oro lašeliniu būdu, artimai bendraujant su ligoniu arba užkrato nešiotoju: įkvėpus lašelių, kuriuos kosėdamas arba čiaudėdamas skleidžia užsikrėtęs asmuo, taip pat sąlyčio su sergančio žmogaus seilėmis ar nosies išskyromis metu.
„Užsikrėsti galima nuo kalbančio, čiaudinčio ar kosinčio infekuoto asmens ar nuo sveiko asmens, t.y. neturinčio ligai būdingų simptomų, tačiau nešiojančio bakterijas. Užsikrėsti skarlatina taip pat galima geriant ar valgant iš tų pačių indų, kuriais naudojosi sergantis asmuo, liečiant streptokoko pažeistas odos vietas“, – paaiškina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Lina Balaišienė.
Dažniausiai A grupės streptokokai sukelia anginą, 10–15 proc. atvejų pasireiškia skarlatinos sindromu. Daugiametė sergamumo skarlatina Lietuvoje analizė rodo, kad sergančiųjų skaičius išauga šaltuoju metų laikotarpiu.
Skarlatinos inkubacinis periodas trunka 1–7 dienas, dažniausiai 2–3 dienas, kartais gali būti ilgesnis. Ligos pradžia ūmi, pasireiškianti karščiavimu (iki 39–40 °C), susirgusįjį krečia šaltis, jam skauda gerklę, sunku ryti, skauda pilvą, vemiama, padidėja kaklo limfmazgiai.
Vėliau išberiama oda, pažeidžiama burnos gleivinė, liežuvis dėl raudonų bėrimų tampa panašus į braškę. Bėrimas atsiranda staiga ir plinta nuo krūtinės galūnių link, parausta veidas.
Išskirtinis šios infekcijos požymis – „veido trikampis“: nors bėrimai paprastai būna gausūs, delnai, padai ir plotas apie burną (veido trikampis) lieka nepažeisti.
Paprastai sergant scarlatina išberia didelius odos plotus (nugarą, krūtinę, šonus, juosmenį, galūnes), ypač stipriai – galūnių lenkimo raukšles ir tarpvietę. Oda būna sausa, karšta ir šiurkšti, o bėrimas išnyksta per 6–9 dienas. Antrąją ligos savaitę oda pradeda smulkiai šerpetoti (tai trunka iki keleto savaičių). Ypač stipriai šerpetoja delnai ir padai.
Būtina pasitarti su gydytoju
Kaip nurodo Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro specialistai, skarlatina dažniausiai nėra sunki liga, tačiau kai kuriais atvejais gali išsivystyti komplikacijos: limfadenitas (limfmazgių uždegimas), ūmus sinusitas, vidurinės ausies uždegimas, plaučių uždegimas, meningitas. Negydoma ar nesėkmingai gydoma skarlatina gali sukelti širdies, inkstų, plaučių, ausų, kaulų ir kitų organų pažeidimą.
Todėl rekomenduojama net ir esant lengviems ligos simptomams nedelsti kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris, įvertinęs simtomus, diagnozuos ligą ir skirs reikiamą gydymą.
„Taip bus ne tik užtikrinamas sėkmingas gijimas, tačiau ir užkirstas kelias infekcijos plitimui šeimoje, ugdymo įstaigoje, darbovietėje ir visoje visuomenėje“, – pabrėžiama NVSC tinklalapyje.
Pagrindinės priemonės, padedančios apsaugoti save ir aplinkinius nuo šios infekcijos, kuria susirgti galima ir pakartotinai, yra tinkama rankų higiena bei kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo laikymasis.
Dar keletas patarimų, padedančių išvengti skarlatinos:
- Vaikai, susirgę skarlatina, neturėtų lankyti ugdymo įstaigos. Kada jie galės grįžti į kolektyvą, patars šeimos gydytojas.
- Rekomenduojama nesinaudoti tais pačiais indais, kuriuos naudoja sergantysis, dažnai vėdinti ir valyti patalpas drėgnu būdu, vengti nebūtinų artimų kontaktų su namuose esančiu sergančiuoju.
- Išsamesnę informaciją apie skarlatiną ir metodines rekomendacijas dėl skarlatinos profilaktikos priemonių taikymo ugdymo įstaigose rasite čia.
