Norint užkirsti kelią progresuojančiam sveikatos sutrikimui, tokiam kaip gyvūnų perkaitimas, reikia suvokti ir atpažinti pačią problemą.
Gyvūnų klinikos „Vetperla“ veterinarė Ugnė teigia, kad simptomus gali atpažinti ir veterinarijos mokslų nebaigęs augintinio šeimininkas: „Pagrindiniai perkaitimo simptomai – intensyvus lekavimas, apsunkintas, padažnėjęs kvėpavimas, pakitusi gleivinių spalva, jos gali būti ryškiai raudonos ar net melsvos. Gyvūnas tampa vangus, gali sutrikti koordinacija, reakcija į aplinką. Būklei prastėjant gali pasireikšti seilėtekis, vėmimas, traukuliai.“
Kaip gelbėti?
Įvykus nelaimei ir perkaitus gyvūnui, labai svarbu laiku ir tinkamai juo pasirūpinti. Tokiose situacijose greita reakcija ir nepasimetimas yra vieni svarbiausių dalykų, kurie gali turėti įtakos būsimai augintinio būklei.
U.Augustinavičė rekomenduoja laikytis tokio plano. Pirmiausia, nedelsiant patraukti gyvūną iš karštos aplinkos, ištraukt iš mašinos ar nuo tiesioginių saulės spindulių.
Toliau svarbu sumažinti gyvūno kūno temperatūrą, todėl reikia jį pradėti vėsinti. Tai padaryti galima drėgnais rankšluosčiais dengiant kaklą, dedant juos ties kirkšnimis, galima vandeniu sušlapinti gyvūno pėdas ar ausis.
Esant galimybei, reiktų sukurti oro srautą, įjungti kondicionierių, ventiliatorių atsukti į gyvūną ar vėdinti rankomis. Jeigu augintinis yra sąmoningas – pasiūlyti vandens.
Turint termometrą, reikia matuoti gyvūno temperatūrą kas 5–15 minučių. Kūno temperatūrai nukritus iki 39,4 laipsnio – vėsinimą nutraukti.
Stabilizavus gyvūno būklę, siūloma nedelsiant vykti į veterinarijos kliniką.
Veterinarės teigimu, tinkamai ir laiku nesureagavus į gyvūno perkaitimą, galimi ilgalaikiai sveikatos sutrikimai, tokie kaip širdies, smegenų, kepenų arba inkstų negrįžtami pažeidimai.
Rūpestis gyvūnu turėtų prasidėti prieš jam perkaistant
Vis dėlto, svarbiausi, anot veterinarės, yra veiksmai, kurių imamasi dar neperkaitus gyvūnui. Tuomet gerokai mažėja rizika ilgalaikiams sveikatos sutrikimams.
„Derėtų sudaryti sąlygas, kur gyvūnas galėtų pasislėpti nuo saulės, suteikti nuolatinę prieigą prie švaraus geriamo vandens visu paros metu. Taip pat galima imtis papildomų priemonių vėsinimui namuose, tokių kaip vėsinantis kilimėlis ar liemenė“, – rekomendavo veterinarė.
Keturkojų gydytoja rekomenduoja nepalikti gyvūnų prastai vėdinamose patalpose arba automobilyje, kadangi čia salono temperatūra per mažiau nei 10 minučių gali pasiekti 40 laipsnių karštį. Net ir palikus pravertus langus.
Didelių karščių metu taip pat yra svarbu vengti aktyvių fizinių veiklų.
„Esant aukštai aplinkos temperatūrai, reiktų vengti aktyvios fizinės veiklos su augintiniu. Geriau rinktis ramų pasivaikščiojimą anksti ryte ir vėliau vakare. Pasivaikščiojimai dienos metu, kai saulė yra kaitriausia, pavojingi ne tik dėl aukštos aplinkos temperatūros, bet ir padidina nudegimų riziką“, – rekomendavo U.Augustinavičė.
Veterinarė su 15min skaitytojais pasidalijo ir asmeniniais patarimais, kaip karštuoju sezonu vėsina savo augintinius: „Vietoj įkaitusio asfaltuoto tako pasivaikščiojimams renkuosi pievą, medžių pavėsį. Keliaujant būtinai pasirūpinu vandens atsargomis ir retkarčiais palepinu nedideliu šalto arbūzo gabalėliu.“
Svarbu žinoti, kokios aplinkos derėtų vengti, kad gyvūnas neperkaistų.
Veterinarė pastebi, kad yra tam tikros specialios aplinkos sąlygos, kurios didina gyvūnų perkaitimo riziką. Didelė rizika gyvūnui perkaisti yra patalpos, kuriose temperatūra kyla greičiausiai: prastai ventiliuojamos, mažos, tiesioginiais saulės spinduliais apšviestos.
Pašnekovė priduria, kad perkaitimui turi įtakos ir drėgmė: „Esant šiltam ir drėgnam orui, iš organizmo lėčiau atiduodama šiluma, o tai reiškia, kad didėja rizika perkaitimui.“
Kokie gyvūnai lengviau paveikiami karščio?
Keturkojų gydytoja pabrėžia, kad šilumos smūgis pavojingas tiek šunims, tiek katėms, tačiau perkaitusių pacientų gretose pirmauja šunys.
„Aukštai temperatūrai mažiau atsparūs ilgo plauko ir stambių veislių šunys. Tačiau yra ir kitų predisponuojančių faktorių, tokių kaip amžius – karščiui mažiau atsparūs ypač jauni ar vyresnio amžiaus augintiniai. Dėl prastesnio termoreguliacijos mechanizmo. Taip pat antsvorio bei gretutinių (širdies ar viršutinių kvėpavimo takų) ligų turintys gyvūnai“, – išskyrė U.Augustinavičė.
Veterinarė džiaugiasi, kad šį sezoną su gyvūnų perkaitimo atveju susidurti dar neteko. Tačiau visiems gyvūnėlių augintojams primena: svarbiausia taisyklė – nepalikti be priežiūros automobilyje ar kitoje karštoje, nevėdinamoje patalpoje net ir trumpam.
„Kelios minutės gali kainuoti jūsų augintinio gyvybę!“ – įspėjo veterinarė.
