Prie simptomų buvau pripratęs
Taigi mano liga – prostatos vėžys. Nė nepamenu, kada tiksliai pradėjau keltis naktimis į tualetą, dažniau šlapintis dieną. Kaip ir dauguma mano pažįstamų, nekreipiau į tai dėmesio. Ilgainiui prie šių pasikeitimų pripratau, ir maniau, kad tai yra normalu. Buvau skaitęs, kad tai yra gerybinės prostatos hiperplazijos (išvešėjimo) požymiai, kurie gali būti nustatomi jau 40-ies metų vyrams, o sulaukus 80-ies diagnozuojami kone visiems. Taigi maniau, kad šlapinimosi sutrikimai yra nulemti amžiaus ir niekur nuo jų nedingsi. Kaip vėliau paaiškino gydytojas, tai nėra tiesioginiai prostatos vėžio požymiai, bet jie turėjo priversti sunerimti. Tiesa, manęs jie „neatvedė“ pas gydytoją.
Atsimenu, kaip klaikiai jaučiausi sužinojęs diagnozę, kaip bijojau ligos, gydymo. Nevyriška, bet taip buvo. Užliejusią jausmų laviną – šoką, nerimą, kažkodėl gėdą, atsimenu iki šiol, nors ir pasidaviau jiems trumpam.
Gydymas – jokio gydymo
Ligos stadija buvo pradinė, tai ir ramino, ir teikė vilčių. Esu veiksmo žmogus, todėl įtikinau save, kad greitai pasveiksiu ir pradėjau kurti sveikimo planą. Gydytojas paaiškino, kad mano atvejis – kliniškai mažai reikšmingas piktybinis susirgimas, todėl gydymo skirti nebūtina. Kitaip sakant, nėra reikalo atlikti sudėtingos prostatos šalinimo operacijos, o daug naudingiau yra aktyviai stebėti naviką. Sakė, kad labai didelė tikimybė, jog, galbūt, operacijos niekada nereikės. Paaiškino, kad aktyvi stebėsena reiškia, jog turėsiu kas 3-6 mėn. atlikti PSA testą ir lankytis pas gydytoją, o kas 2-3 metus – kontrolinę prostatos biopsiją. Prisipažinsiu, toks gydymas be gydymo, kėlė nerimo. Gyventi ir žinoti, kad tavyje tūno pikta liga ir nieko nedaryti, neoperuoti! Toks variantas mane gąsdino. Lauksi, lauksi, o po to bus per vėlu?! Todėl kreipiausi į kitą gydytoją. Atsakymas buvo toks pat. Tuomet sutikau. Sutikau, bet nepalikau savieigai. Nuolat atlikau paskirtus tyrimus, bendradarbiavau su gydytoju, domėjausi įvairiais netradiciniais gydymo būdais, priemonėmis, kurios galėtų padėti paveikti, stabdyti onkologinius procesus. Žodžiu, dariau viską, kad liga neišbujotų.
Savo sveikata reikia rūpintis pačiam
Nuo dienos, kai išgirdau diagnozę, praėjo dešimt metų. Navikas praktiškai nekinta, o aš tvarkingai lankausi pas gydytojus. Žalingų įpročių neturėjau ir anksčiau, tačiau, sužinojęs diagnozę, ėmiau daugiau dėmesio skirti sveikai mitybai, sportui. Tai padėjo atsikratyti nereikalingų kilogramų. Esu įsitikinęs, kad gamta daug kuo gali padėti ir prisidėti prie žmogaus sveikatos stiprinimo. Todėl neatmečiau ir fitoterapijos galimybių, o kad nepasiklysčiau įvairių preparatų gausoje, patarimų klausiau gydytojo fitoterapeuto.
Kaip nepakenkti, paaiškino gydytojas
Gydytojas paaiškino, kad drąsiai galiu vartoti augalinių preparatų, bet kartu jis pabrėžė, jog svarbu žinoti kokie augalai tinka mano atveju, bet ir kaip juos paruošti, kokius kiekius gerti. Kadangi klausiau apie ugniažolės preparatą, gydytojas patarė visada pirkti tik vaistinėje, nevirti užpiliukų pačiam, nes ugniažolė gali būti nuodinga, jeigu vartojama netinkamai: didesni jos kiekiai gali rimtai pakenkti sveikatai. Pasirodo, kad ruošdami vaistažolių arbatėles namie, negalime būti tikri, ar saugią dozę pasirinkame, ar tinkamai paruošiame. Gydytojas paaiškino, kad ruošdami vandeninę ar spiritinę ugniažolės ištrauką, ištirpsta druskų pavidalu ugniažolėje esantys alkaloidai (medžiagos, kurios kaip tik ir veikia vėžines ląsteles), ir skrandžio rūgštys jas neutralizuoja. Kitaip sakant, svarbiausios ugniažolėje esančios medžiagos tikslo taip ir nepasiekia. Todėl ugniažolės preparatą įsigijau tik vaistinėje. Gydytojas pasakė, kad ugniažolės preparatas, kurį perku vaistinėje, yra sukurtas kartu su Nacionalinio vėžio instituto Fitoterapijos laboratorija. Manau, kad tik šio preparato dėka navikinis procesas yra sulėtėjęs, auglys praktiškai nekinta, PSA – taip pat. Gydytojas paaiškino, kad šis preparatas gali padėti dar ir tada, kai susilpnėja imunitetas po vėžio gydymo, vėžio profilaktikai ligos remisijos metu, taip pat esant skrandžio, žarnyno, kepenų, tulžies pūslės latakų spazmams, uždegimams.
Patarimas likimo draugams
Rugsėjo 15-oji minėta kaip Pasaulinė kovos su prostatos vėžiu diena. Ta proga raginu visus vyrus nedelsti, laiku kreiptis į gydytojus, nebijoti gydytojo kabineto labiau negu ligos. Mano pavyzdys turėtų paskatinti tai daryti. Jei liga bus nustatyta anksti ir nebus agresyvi – nereikės net operacijos. Ir dar. Noriu pakartoti, tai ką ir taip visi žino, bet kažkodėl nepaiso: kad mūsų sveikata – mūsų pačių rankose. Tik mes galime sau padėti arba pakenkti. Tad nekenkime sau – eikime ir pasitikrinkime profilaktiškai, išnaudokime visus sveikimo, gydymo būdus, alternatyvius taip pat, tačiau kartu neužsiimkime savigyda, dėl visų priemonių tarkimės su specialistais.
