Nacionalinio vėžio instituto Vėžio epidemiologijos laboratorijos vedėja dr. Giedrė Smailytė pranešime žiniasklaidai sako, kad Lietuvoje sergamumas vėžiu taip pat didėja, o pastaraisiais metais mūsų šalyje kasmet diagnozuojama beveik po 18 tūkst. naujų vėžio atvejų. Tačiau susirgusiųjų onkologinėmis ligomis išgyvenamumas nuosekliai gerėja, o kai kurių lokalizacijų navikų gydymas jau yra išties efektyvus – ypač, jei liga diagnozuojama ankstyvosiose stadijose.
„Didžiausias sergamumas vėžiu būdingas vyresnio amžiaus žmonėms, todėl ligos atvejų skaičius didėja augant žmonių gyvenimo trukmei ir vyresnių gyventojų daliai populiacijoje. Vėžys yra išsivysčiusių šalių liga, sergamumo ja rodikliai yra didesni Vakarų Europos valstybėse. Lietuvoje sergamumo vėžiu rodikliai yra kiek žemesni ir labai panašūs į mūsų kaimynių – Latvijos, Estijos ir Lenkijos. Tačiau Lietuvai, kaip ir mūsų kaimynėms, lyginant su Vakarų valstybėmis, yra būdingi prastesni vėžio išgyvenamumo rodikliai“, – pažymi dr. G.Smailytė.
Vis tik, mokslininkės teigimu, šie rodikliai taip pat gerėja, o susirgusiems onkologinėmis ligomis yra vis daugiau galimybių paskirti tinkamą gydymą, kuris duoda gerus rezultatus. Pavyzdžiui, anksti diagnozavus prostatos vėžį, 5 metų išgyvenamumo rodiklis Lietuvoje siekia 100 proc. Nepaisant to, vėžio diagnozė juo susirgusiam asmeniui ir jo šeimos nariams paprastai yra didelis sukrėtimas.
Dėl vėžio į draudikus kreipiasi dažniausiai
Pasak draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Rizikų vertinimo ir produktų vystymo skyriaus vadovės Audronės Kupliauskienės, piktybinis auglys yra dažniausia kritinė liga, dėl kurios į bendrovę kreipiasi apsidraudę gyvybės draudimu.
„Onkologija apima apie 2/3 visų mūsų registruojamų kritinių ligų atvejų. Šios diagnozės riziką, lyginant su kitomis kritinėmis ligomis, vis dažniau supranta ir jaunesni asmenys. Atsižvelgdami į sergamumo statistiką bei augantį gyventojų sąmoningumą, sukurtas atskiras draudimas nuo vėžinių susirgimų.
Juo šiandien gali apsidrausti asmenys nuo 18 m. iki 64 m., o pasinaudoti – iki 70 m. Be to, vienam iš tėvų apsidraudus draudimu nuo vėžio, vaikai bus apdrausti nemokamai“, – teigia A.Kupliauskienė.
Anot draudiko atstovės, netikėtai užklupusi liga sukelia nemenką išlaidų naštą – sergantysis netenka pajamų iš darbo, šeima susiduria su kitomis problemomis. „Visų pirma kiekvienas galime imtis veiksmų, mažinančių šios ligos riziką, propaguodami sveiką gyvenimo būdą, reguliariai tikrindamiesi sveikatą ir dalyvaudami vėžio patikros programose“, – primena A.Kupliauskienė.
Sumažinus žinomų vėžio rizikos veiksnių poveikį, būtų galima išvengti nuo trečdalio iki pusės onkologinių susirgimų.
Nors kiekvieno skirtingo vėžio atveju rizikos veiksniai gali skirtis, dažniausiai išskiriami tokie onkologinių susirgimų riziką didinantys faktoriai kaip rūkymas, netinkama mityba, nutukimas ir mažas fizinis aktyvumas, infekciniai veiksniai ir aplinkos tarša bei profesinių kancerogenų įtaka.
„Naujausiais vertinimais, gerokai sumažinus žinomų vėžio rizikos veiksnių poveikį ar jį visiškai eliminavus, būtų galima išvengti nuo trečdalio iki pusės onkologinių susirgimų. Daugelis šių veiksnių priklauso nuo gyventojų pasirinkimų ir gyvenimo būdo, todėl siekiant sumažinti vėžio riziką tikrai daug kas yra pačių žmonių rankose“, – sako dr. G.Smailytė.
Nemokamos patikros programos
Ankstyva diagnozė yra vienas svarbiausių sėkmingo onkologinių ligų gydymo aspektų. Dėl to į tam tikrų vėžių rizikos grupes patenkantys gyventojai kviečiami nemokamai dalyvauti patikros programose, kurios leidžia laiku diagnozuoti ligą ir suteikia geresnes galimybes išgyti.
Lietuvoje vykdomos keturios patikros programos skirtos gimdos kaklelio, krūties, storosios žarnos bei prostatos vėžio profilaktikai:
-
Gimdos kaklelio vėžio prevencijos programoje kartą kas 3 metus profilaktiškai pasitikrinti kviečiamos 25–60 metų amžiaus moterys.
-
Krūties vėžio profilaktikos programa siūlo galimybę kartą kas du metus 50–69 metų amžiaus moterims atlikti mamografinį tyrimą.
-
Pagal storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos aprašą 50–74 metų amžiaus vyrai ir moterys kartą kas 2 metus turėtų atlikti slaptojo kraujo išmatose tyrimą.
-
50–69 metų amžiaus vyrai (o jei šeimoje prostatos vėžiu sirgo tėvas ar brolis – nuo 45 metų) kartą kas 2 metus turėtų atlikti PSA lygio kraujyje tyrimą.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Lietuvoje 2018 metais dažniausiai diagnozuoti storosios žarnos (11,2 proc. atvejų), krūties (10,7 proc.) ir plaučių (10,1 proc.) piktybiniai navikai. Tarp moterų didžiausi sergamumo krūties (21 proc.), storosios žarnos (11,2 proc.) ir gimdos kūno (9,3 proc.) onkologinėmis ligomis rodikliai. Vyrams Lietuvoje dažniausiai nustatyti prostatos (20,1 proc.), plaučių (13,9 proc.) ir storosios žarnos (12,1 proc.) piktybiniai susirgimai.
