Unikaliame projekte penkios Lietuvos moterys kartu su profesionalų komanda atskleidė kitokią moteriškumo pusę – savo įvaizdžiais jos iliustravo penkias vėžiu sergantiems žmonėms aktualias problemas, siųsdamos žinią, kad šia liga sergantys žmonės nėra vieni ir neturi jaustis vieniši.
Ligos nepripažinimas, svorio kontrolė, fizinio pajėgumo mažėjimas, išvaizdos pokyčiai – pasitikėjimo savimi stoka, seksualinės energijos ir artumo poreikio sumažėjimas – tai vėžiu sergančių moterų realybė, kurią norėjo parodyti projekto sumanytojai.
Pagrindinė projekto idėja – dovanoti moterims geras emocijas, suteikti emocinę paramą ir padėti atgauti pasitikėjimą savimi, parodyti visoms moterims (ne tik projekto dalyvėms), kad galima gražiai atrodyti ir džiaugtis gyvenimu nepaisant visų sunkumų ir pokyčių. Skatinti moteris nekaupti savyje emocijų, bet drąsiai kalbėti apie ligą ir ieškoti emocinės bei psichologinės pagalbos.
„Moterims, sergančioms šia liga, labai trūksta pasitikėjimo savimi. Prisiminti, kad gali būti graži, moteriška, pasigėrėti savimi – labai svarbu. Bet kaip tai padaryti be kitų palaikymo, kai svyra rankos, neturi jėgų ir noro į save pažvelgti iš naujo. Netikėtai gimė mintis, kad galima tai padaryti su šypsena, pozityviomis emocijomis ir moteris padaryti labai laimingas“, – pasakojo projekto organizatorė ir dalyvė Stela.
5 moterys bus visiškai atviros, nes nori įkvėpti kitus
Projekte pasiryžo dalyvauti 5 moterys. Straipsnių cikle jos visos atskleis savo patyrimus ir iššūkius kovojant su vėžiu.
35-erių Julijana, kuriai nustatytas II stadijos krūties vėžys, 44-erių Reda, serganti III stadijos riestinės žarnos vėžiu, 51-erių Daivai – krūties vėžys, I stadija, 47-erių Vidai – II stadijos krūties vėžys ir Stela – jai trečios stadijos vėžio diagnozė nustatyta prieš 6 metus, būnant vos 34 metų.
Nuojauta vis kuždėjo eiti pasitikrinti, ji jautė, kad kažkas ne taip, nors jokių nusiskundimų nebuvo. Stela atvira: „Gydymas buvo sunkus, ilgas ir alinantis: taikyta operacija (mastektomija), chemoterapija, spindulinė terapija ir hormonų terapija.
Be antakių, plaunant galvą, visas muilas bėgdavo tiesiai į akis.
Kol vyko chemoterapinis gydymas, plaukai, antakiai bei blakstienos nuslinko, stengiausi kuo rečiau žiūrėti į veidrodį, jaučiausi pavargusi ir ligota, pati sau atrodžiau kaip zombis.
Ar kada bandėte įsivaizduoti, ką reiškia būti be antakių ir blakstienų? Jos ne tik grožiui skirtos. Be antakių, plaunant galvą, visas muilas bėgdavo tiesiai į akis. Be blakstienų vėjuotą dieną neįmanoma ilgai vaikščioti, nes dulkės skriedavo tiesiai į akis. Į pasakymą, kad „gražiai atrodai’’ visada atsakydavau – „kuo blogiau jaučiuosi viduje, tuo geriau atrodau išorėje“.
Stela pasakoja, kad iš pradžių nesuprasdavo, kodėl žmonės sakydavo komplimentus, nes ji tuo metu nesijautė graži. Situacija pasikeitė, kai vieną dieną panelė, studijuojanti vizažisto kursuose, pasiūlė pabūti modeliu. Tada pirmą kartą nuo ligos pradžios Stela su džiaugsmu žiūrėjo į save veidrodyje.
„Ši patirtis man suteikė daugiau pasitikėjimo savimi. Nors 2017 metais liga grižo ir vėl taikė chemiją, šį kartą gydymo metu buvau drąsi ir veikli. Dabar liga kontroliuojama, tačiau, kaip ir daugelis onkologinių pacientų, jaučiu ligos pasekmes. Nepalūžti ir judėti į priekį man padeda tos gražios nuotraukos, kurias gavau būdama modeliu. Taip ir atsirado idėja, kad tokia grožio fotosesija galėtų padėti ir kitoms moterims pamatyti save kitaip, suteikti daugiau pasitikėjimo savimi“, – pasakojo moteris.
Nepalūžti ir judėti į priekį man padeda tos gražios nuotraukos, kurias gavau būdama modeliu.
Įdomiausia, pasak Stelos, kad projekto komanda susidarė iš visiškai nepažįstamų ar labai mažai pažįstamų žmonių. Pirmoji prisijungė permanentinio makiažo meistrė Liudmila, tuomet vizažistė Jelena Liaudinienė, kuri padėjo išgryninti projekto idėją. Netrukus prie projekto prisijungė ir fotografas bei stilistė – pozityvūs, veiklūs žmonės, profesionalai, kurie tiesiog norėjo įkvėpti ir iš naujo į save pažvelgti moteris, sergančias vėžiu.
Kiekvienai moteriai sukurta po tris įvaizdžius, vienas iš jų skleidė konkrečią temą. „Skirtingais įvaizdžiais norėjome parodyti aktualias problemas, su kuriomis susiduria sergančios moterys ir jaučia ilgalaikes pasekmes – ne tik fiziologines, bet ir emocines. Aplinkinių reakcija dažnai būna neadekvati, dėl šios priežasties žmonės nenori atskleisti, kad jie serga, tačiau yra labai daug organizacijų, grupių, kurios gali padėti išsikalbėti, rasti atsakymus į rūpimus klausimus ir būti šalia“, – komentavo projekto organizatorė, vizažistė Jelena Liaudinienė.
Išvaizdos pokyčius moterys išgyvena itin skausmingai
Psichologės, porų ir šeimų konsultantės Aušros Laurynaitės teigimu, sužinojus diagnozę pirmiausiai ištinka šokas, neigiama, kas įvyko, atslūgus neigimui kyla pyktis, po kuriuo neretai slepiasi baimė ir liūdesys. Prie sunkių emocijų prisideda ir nusivylimas.
„Kalbant apie sunkumus, kurie atsiranda moterims susirgus, derėtų juos išskirti į grupes: emocinius, psichologinius ir fizinius sunkumus.
Šiame projekte išvardintos ir analizuojamos temos, kurias atspindėjo 5 moterys, išties yra jautrios. Išvaizdos pasikeitimus galima priskirti gedėjimui, kai pereinami visi emociniai etapai, kol pagaliau moteris priima save ir pamilsta iš naujo“, – sakė A.Laurynaitė.
Išvaizdos pasikeitimus galima priskirti gedėjimui, kai pereinami visi emociniai etapai, kol pagaliau moteris priima save ir pamilsta iš naujo.
Seksualinis gyvenimas, psichologės teigimu, yra svarbi kokybiško gyvenimo dalis. Dauguma ligonių nepakankamai įvertina šio aspekto reikšmę.
Mylintis nauda yra tiek fizinė, tiek psichologinė. Seksualinės problemos yra susijusios ne tik su tam tikru vėžio tipu, bet ir veikiamos tiesioginių fizinių dalykų – pykinimo, skausmo, nuovargio, hormonų trūkumo, taip pat psichologinės savijautos.
Jei yra baimė, ar lytinis gyvenimas gali pakenkti sveikatai, būtina apie tai konsultuotis su gydytoju. Taip pat gydytojas pakonsultuos, kaip palengvinti fizinius nemalonius simptomus, kurie trukdo suartėti.
Gydytojas pakonsultuos, kaip palengvinti fizinius nemalonius simptomus, kurie trukdo suartėti.
Ne kiekvienai sveikai moteriai sekasi mylėti ir džiaugtis savo kūnu, tad ligos akivaizdoje tai tampa sunkiu uždaviniu. O sunkūs uždaviniai sprendžiami po vieną žingsniuką.
Todėl šalia darbo su savimi, emocijų pažinimo ir atvirumo bei sąžiningumo, derėtų į kasdienes praktikas įtraukti ir kūną. Kadangi iš jo laikinai buvo ar yra atimtos galios, pajudėkite kasdien šiek tiek daugiau nei vakar. Jei nenorite tą dieną judėti, skirkite laiką dvasiniams atradimams, maldai, dėkingumui.
„Jūsų kūnas yra jūsų sielos namai ir vien todėl jis yra vertingas. Kiekvienas jūsų randas, kiekvienas kūno pokytis ar chirurginė operacija, jus, moteris, kažko išmokė, suteikė žinių, praplėtė požiūrį, tapo iššūkiu, kurį įveikėte, suteikė viltį.
Kas kartą atrasdamos save kitaip, pažindamos savo jausmų pasaulį, kūrybiškai spręsdamos situacijas, atskleisdamos savyje drąsą kovoti ar tvirtybę pripažinti ir nurimti, kas kartą paaugote nuo tos, kuri buvo vakar“, – drąsino A.Laurynaitė.
