Serga vis jaunesni
Inkstų vėžiu dažniausiai serga 50–70 metų amžiaus žmonės, tačiau Lietuvoje ši liga buvo nustatyta net paaugliams. Dar vienas verčiantis sunerimti skaičius – vyrai serga net tris kartus dažniau nei moterys.
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Urologijos centro Urologijos skyriaus vedėjas dr. Albertas Čekauskas teigia, kad pasaulyje inkstų vėžiu sergančių asmenų ėmė daugėti nuo praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio. Dabar didesniu sergamumu išsiskiria Rytų Europos šalys ir ypač – Baltijos.
„Negalime teigti, kad turime genetinį polinkį sirgti šia liga, nes kol kas to nežinome. Tačiau žinome rizikos veiksnius – tai netinkama gyvensena: antsvoris, fizinio aktyvumo stoka, rūkymas, mitybos ypatumai. Galbūt viskas susideda“, – sako gydytojas ir pastebi, kad nereikėtų atmesti ir to, kad pastaruoju metu žmonėms tapo gerokai prieinamesnės tyrimų vaizdinimo priemonės – kompiuterinė tomografija, ultragarsiniai tyrimai ir kt. Todėl liga nustatoma didesniam skaičiui žmonių nei tuomet, kai tokių priemonių nebuvo.
Pusei ligonių inkstų vėžys nustatomas pirmos stadijos. Iš jų daugumai – atsitiktinai, tiriant dėl kitų ligų.
„Klasikiniai simptomai, tokie kaip kraujas šlapime, skausmas šono srityje ar užčiuopiamas darinys, pasitaiko tik 6–10 proc. ligonių. O visi kiti nejaučia nieko bloga. Galima nejausti netgi lokaliai išplitusio inkstų vėžio, – teigia gydytojas. – Todėl, kad nerastume tokių nemalonių siurprizų, kaip inkstų vėžys, būtų prasminga dažniau atlikti pilvo organų echoskopiją. Taip pat neužmirškime, jog labai daug galime nuveikti, kad nesusirgtume. Šią ligą skatina nutukimas, nejudrumas, rūkymas.“
Gydymas – kaip Vakaruose
A.Čekauskas tvirtina, kad pas mus ligoniams prieinami visi gydymo būdai, kokiais gydomi Vakarų šalių ligoniai. Trūkumas tik tas, kad nevienodai kompensuojami visų pakopų vaistai.
„Urologai dažniausiai susiduria su neišplitusiu arba lokaliai išplitusiu vėžiu. Didžiajai daliai tokių pacientų atliekame inkstus tausojančias operacijas – pašaliname tik naviką, o inkstą išsaugome. Darome tai minimaliai invaziniais būdais – per mažą skylutę. Prieš pusę metų atsirado ir galimybė šitaip operuojant naviką matyti 3D vaizdu“, – pasakoja gydytojas.
Jeigu chirurgija negalima, pavyzdžiui, per didelė rizika dėl paciento būklės ar yra sutikusi inkstų veikla ir gali būti, kad po operacijos pacientui reikės dializės, taikomi alternatyvūs metodai – darinys suardomas viduje.
Jei navikas yra pažeidęs inksto kraujagysles, gali susiformuoti trombai, kurie gali pasiekti širdį, tokiais atvejais ligonį operuoja gydytojų komanda – ne tik urologai, bet ir pilvo chirurgai, o širdies chirurgai netgi 20 minučių sustabdo širdį, pašalina trombą ir vėl ją paleidžia plakti.
Specialistas teigia: jeigu vėžys išplitęs, bet pacientas geros būklės, šalinamas ne tik pirminis navikas, bet ir metastazės. Bet jeigu yra daug metastazių, tuomet manoma, kad šalinti pirminį naviką nenaudinga, ir pacientui taikomas sisteminis gydymas medikamentais.
„Tokius pacientus biologine, taikinių terapija gydo chemoterapeutai. Šie vaistai turi mažiau šalutinių poveikių, palyginti su įprastine chemoterapija, ir gali pailginti pacientų gyvenimą. Jei pirmasis skiriamas medikamentas nustoja padėti, skiriamas antrasis, kai ir šis nustoja veikęs, – trečiasis“, – aiškina gydytojas.
Po gydymo penkerius ir daugiau metų išgyvena 95 proc. ligonių, kuriems buvo nustatytas neišplitęs vėžys. Tokie žmonės laikomi pasveikusiais. „Vis dėlto visus vėžiu sirgusius pacientus stebime, nes liga gali atsinaujinti. Šito jie neturi pamiršti“, – teigia gydytojas.
Tik pusvalandis per dieną
2017 m. paskelbti JAV mokslininkų atlikto tyrimo, kuris apėmė daugiau kaip 222 tūkst. žmonių, duomenys parodė, kad fizinis aktyvumas per pusę sumažina riziką mirti nuo inkstų vėžio.
Šio tyrimo metu buvo nustatyta, jog antsvorio turintiems asmenims, kurių kūno masės indeksas buvo didesnis kaip 30, rizika mirti nuo inkstų vėžio buvo didesnė tris kartus, palyginti su tais, kurių kūno masės indeksas buvo normalus. Todėl fiziniam aktyvumui reikia skirti pakankamai dėmesio.
„Neseniai paskelbti didžiulio tyrimo duomenys, įrodę, kad judant griaučių raumenys išskiria ypatingas medžiagas – miokinus, kurie efektyviai kovoja su vėžio ląstelėmis“, – aiškina Lietuvos sporto universiteto profesorius Albertas Skurvydas. Suaugusiems žmonėms, nepriklausomai nuo amžiaus, profesorius rekomenduoja kasdien judėti apie pusvalandį vidutinio intensyvumo tempu, pavyzdžiui, greitai vaikščioti.
Judant griaučių raumenys išskiria ypatingas medžiagas – miokinus, kurie efektyviai kovoja su vėžio ląstelėmis.
„Geriausia ne šiaip nueiti, pavyzdžiui, 10 tūkstančių žingsnių, bet nueiti juos spėriai. Arba pabėgioti, lipti laiptais, į kalną užlipti. Jei esate visiški tinginiai, intensyviai judėkite mažiausiai 10 minučių. Iš tokios veiklos sulauksite fantastinių rezultatų, nes mūsų kūnas mėgsta intensyvų judėjimą. Jei norite, kad vaikučiai užaugtų sveiki ir gerai mokytųsi, jie kasdien turi judėti mažiausiai valandą“, – tvirtina specialistas.
Dirbantiems žmonėms gali būti sunku skirti laiko judėjimui, todėl Vakarų žmonės vis dažniau į darbą eina arba važiuoja dviračiu. „Judėjimą reikia įtraukti į gyvenimo būdą“, – įsitikinęs specialistas.
Profesorius su komanda ištyrė daugiau kaip 10 tūkst. Lietuvos gyventojų. Dabar skaičiuojami duomenys. Greitai jie turėtų būti paskelbti. Tuomet paaiškės, kiek juda mūsų žmonės. Preliminariais duomenimis, darbe vidutiniškai sėdime 8 val. ir 20 minučių.
„Be galo ilgai. Po taip praleistos dienos vakare galime mankštintis ir valandą ar dvi, bet sveikatai padarytos žalos nebeištaisysime. Geriau kas valandą atsistoti nuo kompiuterio ir nors 10 minučių pajudėti. Be to, naudingiau ne iš karto nueiti, pavyzdžiui, 10 tūkst. žingsnių, o judėjimą išskaidyti dalimis. Bet svarbu, kad bent vienas ištisinis krūvis būtų ne mažiau kaip 10 minučių“, – sako prof. A.Skurvydas.
Lietuva neturi judėjimo strategijos, nors PSO yra parengusi rekomendacijas, ką šalys turi padaryti iki 2030 metų. „Mes rimtai nežiūrime į sveiką judėjimą, be to, kai kalba prasideda apie reikalingas lėšas, iš karto susipykstame ir nieko negalime nuspręsti“, – apgailestauja profesorius.