Pasak Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidento Šarūno Narbuto, pastebimas ryškus proveržis krūties, prostatos, storosios žarnos vėžio gydyme, o viena prioritetiniu sričių reikėtų laikyti melanomos bei plaučių vėžio gydymą. „Anksčiau tiek viena, tiek kita diagnozė pacientui reikšdavo mirties nuosprendį. Tuo tarpu dabar daugumoje pasaulio šalių sergantieji šiomis ligomis jau turi galimybę gyventi. Jų gyvenimą prailgina ir pastarojo kokybę pagerina inovatyvūs naujos kartos vaistai“, – pastebi Š. Narbutas.
Nacionalinio vėžio instituto (NVI) direktorius, Lietuvos onkologų draugijos (LOD) prezidentas prof. Feliksas Jankevičius pastebi, kad nors onkologinių ligonių gydymas šiandien Lietuvoje yra sparčiai pažengęs į priekį – turime puikių specialistų, moderniausią diagnostinę ir gydymui skirtą įrangą – tačiau kol kas negalime užtikrinti, kad sergantieji mūsų šalyje gautų patį inovatyviausią medikamentinį gydymą.
Pasak Nacionalinio vėžio instituto Chemoterapijos skyriaus vedėjos, onkologės chemoterapeutės dr. Birutės Brasiūnienės, didžiausią nerimą kelia išplitusio su metastazėmis įvairiuose organuose vėžio gydymas, nes šiai ligonių grupei efektyvaus gydymo reikia greitai.
„Norėtųsi akcentuoti išplitusia melanoma sergančiųjų gydymą, nes tai yra vienas agresyviausių piktybinių navikų. Išplitusi melanoma dabar jau beveik negydoma chemoterapija dėl mažo efektyvumo ir prastų gydymo rezultatų. Tuo tarpu dėl pastarųjų metų mokslo pažangos, atradus naujus inovatyvius vaistus, džiugina tai, kad jie ne tik prailgina paciento gyvenimo trukmę, bet ir nepablogina gyvenimo kokybės, sumažina, kartais ir visai pašalina buvusius ligos simptomu. Todėl gydymo situacija ir tikėtini rezultatai iš esmės pasikeitė“, – teigia B. Brasiūnienė.
Šiuo metu pasaulyje melanomos gydymo standartu laikoma taikinių terapija ir imunoterapija. Tai nauji efektyvūs gydymo metodai, šiai dienai vis daugiau skiriami melanomos ar kitų vėžio lokalizacijų gydymui. Pasak onkologės, taikinių terapija yra tikrai veiksminga, tačiau ji tinka tik tam tikrai melanoma sergančiųjų pacientų grupei, kurių naviko audinyje yra nustatoma BRAF geno mutacija.
„Įrodyta, kad išplitusios BRAF mutaciją turinčios melanomos gydymui veiksmingiausias yra dviejų taikinių terapijos vaistų derinys, tačiau Lietuvoje susidaro sudėtinga situacija: vienas taikinių terapijos vaistas kompensuojamas, o kitas – ne. Kai BRAF geno mutacija nenustatoma, tokia išplitusios melanomos situacija dar sudėtingesnė. Ligonis serga išplitusia ketvirtos stadijos melanoma, o efektyvių vaistų gydymui neturime, nors pasaulyje jau yra registruoti trys inovatyvūs imunoterapiniai preparatai“, – pasakoja gydytoja.
Tačiau Valstybinė ligonių kasa (VLK) išplatintame pranešime spaudai teigia, kad kompensuojami yra du vaistai, kurie gali būti skirti BRAF mutaciją turinčios melanomos gydymui: tai – vaistai Dabrafenib ir Vemurafenib. Taip pat melanomos gydymui yra kompensuojamas vaistas Dacarbazin. Visų šių vaistų isigijimo išlaidos kompensuojamos 100 proc. lygmeniu pagal išrašytus 3 formos receptus. Taip pat melanomai gydyti į Rezervinį vaistų sąrašą įrašytas vaistas Pembrolizumab.
Nemažai vaistų – rezerviniame sąraše
Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos departamento direktorė Gita Krukienė sako, kas per pastaruosius kelerius metus Lietuvoje pradėta kompensuoti 19 onkologinėms ligoms gydyti skirtų vaistų, 10 iš jų – inovatyvių. Dar nemažai medikamentų savo eilės laukia rezerviniame vaistų sąraše. Tai jau įvertinti medikamentai ir visų jų terapinė vertė labai aukšta, jie yra inovatyvūs ir pacientams išties reikalingi. Šiuo metu yra svarstomos 37 vaistų kompensavimo paraiškos, skirtos onkologiniams susirgimams gydyti“, – pastebi ministerijos atstovė.
Šiais metais į kompensuojamųjų ligų sąrašą dar nebuvo įtrauktas nė vienas vaistinis preparatas onkologiniams susirgimams gydyti. Tačiau, kaip skelbia VLK, į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašą jau netrukus turėtų būti įrašytas dar vienas onkologiniams ligoniams skirtas vaistas – rugsėjo mėnesį pritarta vaistinio preparato Everolimus, skirto inkstų ląstelių navikams gydyti, kompensavimui. Tiesa, taikant skyrimo sąlygą „tik progresavusia inkstų ląstelių karcinoma sergantiems pacientams, kurių liga progresavo gydant arba po gydymo Sunitinibum ar Pazopanibum“.
Taip pat VLK pabrėžia, kad 2016 m. PSDF biudžeto išlaidos ambulatoriniam gydymui skirtiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms (MPP) kompensuoti sudarė 227,9 mln. eurų, ir net 28 proc. šių lėšų (64,1 mln. eurų) išleista ambulatoriniam gydymui skirtiems antinavikiniams vaistams ir imunomoduliatoriams.