Pirmiausia siekiama nustatyti, ar vidurių užkietėjimas pasireiškia kaip kurios nors ligos simptomas, ar tai atskira funkcinė liga.
Vidurių užkietėjimas konstatuojamas tada, kai nenustatoma kitų ligų ar priežasčių, galėjusių sukelti šį negalavimą. Kai tuštinamasi rečiau negu 3 kartus per savaitę arba dėl kietų išmatų pasunkėja tuštinimosi procesas, tuštinimasis nevisavertis, verčiantis kartoti šį veiksmą, ir tokie sutrikimai per pastaruosius pusę metų užtrunka mažiausiai 3 mėn., gali būti diagnozuotas funkcinis vidurių užkietėjimas.
„Šio negalavimo atsiradimo mechanizmas gali būti dvejopas, – sako gydytoja D. Gruslienė. – Lėto tranzito (lot. – „perėjimo“) vidurių užkietėjimas, kada turinys pernelyg lėtai slenka žarnomis. Tai gali sukelti nepakankami storosios žarnos sienelių raumenų susitraukimai arba per daug intensyvūs spastiniai susitraukimai, atsiradę dėl žarnų lygiųjų raumenų ar sienelėje esančių nervinių rezginių pažeidimų ar jų funkcinio disbalanso.
Kitas sutrikimas, kuris gali sukelti vidurių užkietėjimą, – anorektalinė disfunkcija. Šiuo atveju dėl nepakankamos, nekoordinuotos išangės raukų, dubens raumenų veiklos sutrinka žarnų turinio išstūmimas iš tiesiosios žarnos.“
Įvairūs tyrimai rodo, kad funkcinis vidurių užkietėjimas vargina apie 15 proc. žmonių. Tarp vyresnių negu 60 m. asmenų šis negalavimas dar dažnesnis – apie 30 proc. Moterys serga dažniau negu vyrai. Tai gali nulemti tokie ypatumai kaip gimdymai, silpnesnis raumenynas, mažesnis fizinis aktyvumas, mitybos įpročiai, psichikos savitumai.
Vidurių užkietėjimą skatina:
- mažas maisto, išgeriamų skysčių kiekis;
- gėrimai, turintys taninų, pvz., arbata, raudonasis vynas;
- mažas augalinių skaidulų kiekis maiste;
- perteklinis rafinuoto (valyto) maisto vartojimas;
- vitaminų, ypač B1, trūkumas;
- netinkami tuštinimosi įpročiai, kai dažnai sąmoningai slopinamas tuštinimosi refleksas;
- raumenų silpnumas, ypač pilvo sienos, dubens;
- mažas fizinis aktyvumas;
- psichologinė įtampa, stresas, intravertiškumas;
- hormoniniai svyravimai moterims (progesterono įtaka).
Žmonės, kurie dirba sėdimą darbą, susiduria net su keliais rizikos veiksniais, galinčiais sukelti vidurių užkietėjimą:
- didesnę dienos dalį sėdi, yra fiziškai neaktyvūs,
- dažnai patiria ilgalaikį stresą,
- neretai vartoja mažai skysčių,
- neskiria pakankamai dėmesio visavertei mitybai.
Gydytoja gastroenterologė D. Gruslienė teigia, kad nors nėra atlikta specialių tyrimų, ilgametė praktika leidžia daryti išvadą, jog vidurių užkietėjimas – vienas dažniausių sėdimą darbą dirbančių žmonių sveikatos sutrikimų.
