Birželio 9–12 dienomis Vilniuje vyks tarptautinės programos „Žalos mažinimas 2013“ renginiai. Tai jau 23-ioji žalos mažinimo programa.
Ta proga buvo surengta pristatomoji spaudos konferencija, kurioje, be J.Didžiulio, dalyvavo „Tarptautinio žalos mažinimo tinklo“ vykdantysis direktorius Rickas Linesas, VšĮ „Eurazijos žalos mažinimo tinklo“ direktoriaus pavaduotoja politikai ir advokacijai Dasha Overet, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Visuomenės sveikatos departamento direktorius Audrius Ščeponavičius ir ilgametę narkotikų vartojimo bei gydymosi patirtį turintis Kęstutis Butkus.
„Manau, per ateinančias kelias dienas išgirsite daug diskusijų ir įrodymų, kokia reikalinga yra žalos mažinimo programa. Tikimės Vilniuje sulaukti apie 700 žmonių iš daugelio šalių, suinteresuotų diskutuoti šia tema ir dalytis idėjomis, kaip spręsti narkotikų vartojimo problemą“, – pasakojo R.Linesas, atstovaujantis tarptautinei nevyriausybinei organizacijai, įsikūrusiai Londone.
60–70 proc. žmonių ŽIV užsikrečia naudodami švirkščiamuosius narkotikus. Vienas iš būdų, kaip sustabdyti narkotikų vartojimą tarp į juos jau įjunkusių žmonių, – leisti jiems metadoną, kuris padėtų išvengti baisių abstinencijos priepuolių ir su laiku narkomanai galėtų nustoti vartoti narkotikus.
K.Butkus pasakojo, kad šalyje pakaitinį gydymą dabar gauna maždaug penkiskart mažiau žmonių nei anksčiau. Vilniaus priklausomybės ligų centre gali būti gydomi 80 žmonių, likusieji į eilę neužrašomi, nors poreikis didelis.
Metadono poveikį narkomanui K.Butkus apibūdino kaip insulino poveikį diabetikui: nuo to „nekaifuojama“, bet užtat galima gyventi.
R.Linesas teigė, kad toks metodas, kaip ir apskritai žalos mažinimo programa, visame pasaulyje išgelbėjo milijonus gyvybių.
„Šiandien pripažįstama, kad priklausomybė nuo narkotikų yra liga ir ją reikia gydyti. Nėra nė vienos veiksmingos priemonės, užkertančios kelią narkotikų vartojimui. Žalos mažinimas daro įtaką narkotikų vartojimui ir mažina tokių ligų kaip ŽIV, AIDS, tuberkuliozė ir hepatitas plitimą. Dažnai tokios programos yra vienintelis socialinis vartojančiųjų narkotikus ryšys su sveikatos sektoriais. Galima pasiekti aktyvius narkotikų vartotojus ir nukreipti juos į gydymo įstaigas ir įvairias socialines programas“, – teigė A.Ščeponavičius.
SAM atstovas pasakojo, kad vidutinis aktyvių narkomanų amžius Lietuvoje – apie 30 metų. Pusė jų niekada nėra bandę gydytis šios priklausomybės. 70 proc. iš jų vartoja arba švirkščiasi narkotikus kasdien, nemažai – keliskart per dieną.
Lietuvoje metadono skyrimas vienam žmogui kainuoja 4 ar 5 Lt per dieną.
D.Overet apgailestavo, kad neturtingesnės šalys dar nenori padengti išlaidų, susijusių su pagalba narkotikų priklausomybę turinčiais žmonėmis.
„Narkotikų prevencija kainuoja mažiau nei priklausomybės gydymas. Lietuvoje metadono skyrimas vienam žmogui kainuoja apie 4 ar 5 Lt per dieną, taigi labiau apsimoka investuoti į tai, nei mokėti už pasekmes.“
Žalos mažinimas – tai politikos programos veiksmai, kurie mažina neigiamas narkotikų vartojimo visuomenines, sanitarines ir ekonomines pasekmes.
Rekomenduojamos žalos mažinimo priemonės – švirkštų ir adatų keitimo programos, pakaitinis palaikomasis gydymas, ŽIV testavimas, antiretrovirusinė terapija, LPL prevencija. Šias programas remia Jungtinės Tautos ir ES strateginiai dokumentai.
