„Esu Elektrėnų „Versmės“ gimnazijos vienuoliktokė. Šiandien gyvenime žengiu patį ryžtingiausią žingsnį – kreipiuosi į visus, kurie gali išgirsti. Kreipiuosi ne dėl savęs, o dėl man brangiausio žmogaus – mamos.
Jau ketvirtas mėnuo ji negauna jokio gydymo ir gyvena nežinioje. Matau, kaip, nors būdama stipri, ji palūžta. Dažnai pasislėpusi verkia, ją kankina nemiga, skauda koją. Rytais ji mane tikina, kad viskas gerai, tačiau aš matau, kaip yra iš tikrųjų.
Prieš dešimt metų mama kovojo, kad gyventų dėl manęs. Dabar – mano eilė kovoti dėl jos.
Prieš dešimt metų mama kovojo, kad gyventų dėl manęs. Dabar – mano eilė kovoti dėl jos. Padėkime mano mamai pasveikti ir toliau džiaugtis gyvenimu. Mes neturime tiek pinigų, kad galėtume susimokėti už valstybės nekompensuojamą gydymą. Todėl kreipiuosi į visus geros širdies žmones: kas galite – paaukokite. Kiekviena jūsų auka mums yra labai svarbi“, – viešame laiške rašo Elektrėnuose gyvenančios 53 metų Birutės Vaišnienės-Kavaliūnės septyniolikmetė dukra Ausma.
Ligą užčiuopė atsitiktinai
Pirmą kartą su onkologine liga B.Vaišnienė-Kavaliūnė susidūrė prieš dešimtmetį. Anuomet jai kartais svaigdavo galva, tačiau to moteris nesureikšmino. Manė, kad svaigulį išprovokuoja klausos sutrikimai: kaire ausimi Birutė beveik negirdėjo, todėl nešiojo klausos aparatą.
Vieną dieną B.Vaišnienė-Kavaliūnė ryžosi ausies operacijai. Prieš ją teko nuodugniai pasitikrinti sveikatą, apsilankyti ir pas endokrinologą.
Atlikus skydliaukės echoskopijos tyrimą buvo aptikta nemažai mazgelių. Iš vieno didžiausių paėmus biopsiją buvo diagnozuota skydliaukės medulinė karcinoma.
„Liga buvo užčiuopta atsitiktinai, todėl nebuvo smarkiai pažengusi“, – pasidžiaugė pašnekovė.
Tąkart B.Vaišnienei-Kavaliūnei operacijos metu buvo pašalinta skydliaukė, po to skirtas gydymas spinduline terapija: „Gavau 38 seansus, sėkmingai gydžiausi ir pasveikau.“
Per metus priaugo 16 kilogramų
Kartą per metus B.Vaišnienė-Kavaliūnė sveikatą tikrindavosi Nacionaliniame vėžio institute. Tyrimų rezultatai džiugino – sveika.
Tačiau praėjusių metų pabaigoje Birutę ėmė kankinti bloga nuojauta. Ją vėl vis dažniau kamavo galvos skausmas. Be to, lyg ant mielių pradėjo augti svoris – per metus prisidėjo 16 kilogramų.
Gavau 38 seansus, sėkmingai gydžiausi ir pasveikau.
„Nors nepasakyčiau, kad daugiau valgiau. Svarsčiau: gal tai hormoninių vaistų, kuriuos jau dešimt metų geriu po skydliaukės operacijos, įtaka. O gal menopauzė?“ – prisimena B.Vaišnienė-Kavaliūnė.
Dėl viso pikto Birutė užsiregistravo pas į Elektrėnus atvykstantį konsultuoti endokrinologą. Atlikęs skydliaukės echoskopo tyrimą jis aptiko mažą darinuką ir pacientei paaiškino: „Nenoriu gąsdinti, bet nuvykite pas savo gydytoją onkologą.“
Normą viršijo tūkstančius kartų
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Laboratorinės medicinos centre gruodžio 11 dieną B.Vaišnienei-Kavaliūnei buvo atlikti radioimuniniai tyrimai.
Pasiimdama tyrimų rezultatus moteris nedrąsiai pasiteiravo: „Ar geri?“ Atsakymas privertė sunerimti: „Nepasakyčiau.“
Kalcitoninas, kurio norma moterims svyruoja tarp 0,5 ir 7,8 ng/l, Birutei buvo šoktelėjęs tūkstančius kartų – iki 1592,6.
„Patyriau šoką, bet tikėjausi, gal kablelis kur nors ne ten padėtas“, – už šiaudo kabinosi moteris.