Be to, keliamas akušerių darbo galimybių klausimas, siekiant atkreipti dėmesį, kad jos savarankiškai gali prižiūrėti moters nėštumą, gimdymą ir padėti po jo. Šiuo metu akušerės bijo imtis iniciatyvos ir dažniausiai atlieka gydytojų padėjėjų vaidmenį.
„Ši konferencija – tai medikų ir visuomenininkų bendro darbo rezultatas. Ji bus vainikuojama vieša diskusija – drauge su sveikatos politikais bandysime priimti bendras rekomendacijas dėl galimybės sukurti daugiau gimdymo modelių Lietuvoje, kuriuos teiksime valdžios institucijoms“, – konferencijos tikslus pristatė teisininkė, viešosios įstaigos „Tėvystės centras“ steigėja Ona Valainienė.
Pasirinkimas – labai siauras
Viena iš aktyviausių gimdymo namuose iniciatyvos atstovių Vitalija Pilipauskaitė–Butkienė pabrėžė, kad konferencija siekiama atkreipti dėmesį į tai, kad pasaulyje egzistuoja labai įvairūs gimdymo priežiūros modeliai: gimdymas ligoninės stacionare, prižiūrint gydytojui arba akušerei, gimdymas natūralaus gimdymo namuose, veikiančiose atskirai nuo ligoninių, gimdymas namuose arba prie ligoninės įsikūrusiuose natūralaus gimdymo centruose, kuriuose dirba tik akušerės, priimančios mažos rizikos gimdymus.
Drauge su sveikatos politikais bandysime priimti bendras rekomendacijas dėl galimybės sukurti daugiau gimdymo modelių Lietuvoje, kuriuos teiksime valdžios institucijoms.
„Lietuvoje tokio plataus pasirinkimo spektro neturime“, – konstatavo moteris.
Tarptautinėje konferencijoje „Gimdymo modeliai: galimybės ir teisė rinktis“ pranešimą skaitys ir patirtimi savo šalyse dalysis Europos akušerių asociacijos prezidentė, Jungtinės Karalystės Karališkosios akušerių kolegijos Akušerijos valdybos patarėja Mervi Jokinen.
Be to, savo šalies poziciją pristatys viešnios iš Latvijos, kurioje gimdymo namuose galimybė reglamentuota dar 2006 metais.
Numatytas teletiltas su atstove iš Švedijos, profesorius iš Vokietijos pristatys alternatyvas akušerijoje, aptars kitokias Cezario pjūvio galimybes.
Ne tik gydytojai, bet ir moterų advokatai
Viena konferencijos organizatorių gydytoja akušerė ginekologė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LMSU) doc. dr. Daiva Vaitkienė prisipažino, kad Lietuvos akušeriai-ginekologai didžiuojasi galimybe tapti ne tik moterų gydytojais, bet ir jų socialiniais advokatais.
„Ši konferencija įrodo, kad mums rūpi ne tik sveikata, bet ir moralinė bei socialinė moterų gerovė. Įsiklausyti į visuomenės poreikius – vienas iš mūsų uždavinių. Tai puiki galimybė iš gydytojų lūpų išgirsti įrodymais pagrįstus faktus apie įvairius gimdymo modelius“, – kalbėjo medikė.
Ji įsitikinusi, kad dabar tinkamas metas puoselėti akušerių profesijos prestižą: „Juk jos yra pačios svarbiausios, prižiūrint sveiką nėščiąją ir teikiant pagalbą normalaus, nerizikingo ir nekomplikuoto gimdymo metu.“
Šiandien Lietuvos akušerės turi pakankamai kompetencijos ir žinių, tačiau galbūt stokoja pasitikėjimo.
Tikimasi, kad konferencijoje išsakytos profesionalų įžvalgos akušeres įkvėps ir suteiks drąsos pačioms imtis iniciatyvos kurti nepriklausomą savo darbo sistemą, kurios pagrindinis uždavinys – ne tik naujagimiui, bet ir motinai palanki aplinka bei saugus gimdymas.
Trūksta ne kompetencijos, bet drąsos
Lietuvos akušerių sąjungos prezidentė akušerė Ilona Joneliūnienė atkreipė dėmesį į tai, kad mažos rizikos gimdymai Lietuvos teisės aktuose nėra atskirai apibrėžti ir įvertinti. Be to, iki šiol nereglamentuota ir savarankiška akušerės praktika.
Tiesa, Sveikatos apsaugos ministerijoje šiuo metu rengiama medicinos norma, apibrėžianti akušerės pareigas, kompetencijas, atsakomybę, darbo galimybes ir pan.
„Šiandien Lietuvos akušerės turi pakankamai kompetencijos ir žinių, tačiau galbūt stokoja pasitikėjimo. Mūsų darbo modelis dar skiriasi nuo Vakarų Europos šalių, kur akušerės užsiima tęstine moterų priežiūra iki gimdymo, gimdant ir po jo. Būtų smagu ir mums plėsti savo kompetencijų ribas, o gilias tradicijas turinčią užsienio šalių patirtį pritaikyti savo kasdieniniame darbe“, – kalbėjo I.Joneliūnienė.
Šiemet 75-ąsias veiklos metines švenčianti Lietuvos akušerių sąjunga vienija daugiau nei 1 tūkst. specialisčių.
Mielai perduotų savo darbus akušerėms?
Kauno kolegijos dėstytojas, gydytojas akušeris ginekologas Gerimantas Čerkauskas pasidžiaugė, kad studentės yra labai motyvuotos.
„Naujoves jos priima imliau nei mes, vyresnės kartos gydytojai. Skatiname jas būti aktyvias, domėtis visais pasaulyje taikomais gimdymo modeliais“, – kalbėjo G.Čerkauskas ir pabrėžė, kad studentės nemažą studijų dalį praleidžia praktinėse bazėse.
Diskutuojant reikia suprasti, kad ne visada esi teisus, kad ir kokiose aukštybėse jaustumeisi esąs. Reikia girdėti ir kitą nuomonę – tai universitetinės dvasios apraiška.
LSMU Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė prof. dr. Rūta Jolanta Nadišauskienė akcentavo, kad akademinė bendruomenė visada buvo atvira diskusijai apie įvairius gimdymo modelius.
„Diskutuojant reikia suprasti, kad ne visada esi teisus, kad ir kokiose aukštybėse jaustumeisi esąs. Reikia girdėti ir kitą nuomonę – tai universitetinės dvasios apraiška“, – sakė profesorė.
Ji atkreipė dėmesį, kad akušerės rengiamos ne tik kolegijoje. Pirmoji jų laida, įgijusi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, šiemet baigs Lietuvos sveikatos mokslų universitetą.
„Akušerijos sritis ateityje tikrai stiprės. Mes, gydytojai, nerizikingo moters nėštumo ir gimdymo metu esame pasiruošę perleisti savo dabar atliekamus darbus akušerėms“, – užtikrino R.J.Nadišauskienė.
Gimdyti namuose galima ne visais atvejais
V.Pilipauskaitė–Butkienė išreiškė džiaugsmą dėl pagaliau atsiradusio kontakto su medikų bendruomene: „Mes norime specialistų įžvalgų ir tikrai nesiekiame gimdymo namuose galimybės teisės aktuose įtvirtinti aklai, nes tikrai ne visais atvejais galima gimdyti namuose.“
Akušėrė-ginekologė, teisininkė Daiva Brogienė sutiko, kad demokratiškoje visuomenėje žmogaus galimybė rinktis privalo būti diskusijų objektu.
„Ši konferencija – tai mažas žingsnelis moderniosios motinystės link. Tačiau mūsų, profesionalų, pareiga padėti moteriai pasirinkti būdą, kad gimdymas būtų saugus“, – sakė D.Brogienė.
Svarbiausia – sudaryti sąlygas gimti saugiai
Teisininkė, iniciatyvos gimimas.lt narė O.Valainienė priminė, kad moterys Lietuvoje gali gimdyti namuose, tačiau pasirinkusios šį būdą jos neturi galimybės sulaukti kvalifikuotos akušerinės priežiūros.
„Tai – teisinė spraga, kurią būtina užpildyti. Visai neseniai Lietuvą pasiekė Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto rekomendacija, kurioje nurodoma, kad Lietuva turėtų užtikrinti moterims, kurios renkasi gimdymą namuose, reikalingą medicininę priežiūrą. Todėl argumentas, kad namuose gimdančios moterys pažeidžia vaiko teises, praranda aktualumą. Tiesiog komitetas atkreipia dėmesį, jog tam, kad jos nebūtų pažeidžiamos, reikėtų gimdyvėms padėti“, – aiškino O.Valainienė.
Konstatuota, kad teisė gimdyti namuose yra moters teisė, ginama Konvencijos. Ji neprieštarauja vaiko teisei, tik reikia sudaryti sąlygas jam gimti saugiai.
Ji pažymėjo, kad formaliai Lietuvos akušerių kompetencija visiškai atitinka Europos Sąjungos teisėje keliamus standartus ir reikalavimus. „Tačiau Lietuvos praktikoje savarankiškas akušerių darbas įvyksta arba labai retai, arba neįvyksta visai. Savarankiškai teikti paslaugą neleidžiama arba nedrįstama. Tačiau teisė atveria duris akušeriams veikti savarankiškai“, – neabejojo teisininkė.
Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo prieš Lietuvą, kur keturios pareiškėjos kreipėsi dėl gimdymo namuose teisės, dar nėra. Tikimasi, kad jis bus priimtas per metus.
Tačiau analogiškas sprendimas prieš Vengriją jau yra – jame pasakyta, kad moteris turi teisę gimdyti namuose.
„Konstatuota, kad teisė gimdyti namuose yra moters teisė, ginama Konvencijos. Ji neprieštarauja vaiko teisei, tik reikia sudaryti sąlygas jam gimti saugiai“, – kalbėjo O.Valainienė.
