Vaikystėje mama lepindavo „bomžpakiais“
Vietname gimę ir augę Van tėvai, išvykę pagal Sovietų Sąjungos jaunimo programą, vienas kitą sutiko Rusijoje. 1992-aisiais atvykę į Lietuvą pas draugus, greičiausiai čia liko dėl force majeure aplinkybės – kitais metais gimė pati Van.
Išsinuomoję kambarį kitos šeimos namuose, kurių šeimininkė turguje pardavinėdavo cepelinus, Van tėvai irgi buvo įtraukti į jų gamybos procesą. Taip šalia vietnamietiškų patiekalų jų racione atsirado ir lietuviškų.
„Per Velykas ar Kalėdas visi sėsdavom prie stalo ir valgydavom baltą mišrainę. O kai būdavo mūsų šeimos šventė – mano gimtadienis ar kinų naujieji metai, atvažiuodavo tėvų draugai vietnamiečiai, visi sėsdavome ant grindų ir valgydavome su lazdelėmis“, – pasakoja Van.
Pasak Van, jos šeima visada buvo atviri aplinkai – ne tik bendravimo, bet ir maisto atžvilgiu. Jų virtuvėje buvo gaminami ir balandėliai, dažnai buvo patiekiami „bomžpakiai“. Pastarieji ant stalo atsidurdavo tada, kai mama norėdavo savo dukras palepinti. Lygiai taip pat, kaip ir „Gaidelio“ sausainiai su sviestu.
„Tėvai man drausdavo valgyti saldainius, todėl lepindavo sveikuoliškai. Ir tai buvo vieni mėgstamiausių mūsų patiekalų“, – prisipažįsta ji. O dar „bomžpakių“ variacija galėjo būti ne viena – mama gamino sriubą, kiaušinienę arba tiesiog keptus makaronus.
„Bomžpakių“ sriubą verda 6 valandas
Lietuvoje „bomžpakiai“ kai kuriems yra didžiausias siaubas, o štai Vietname – tai normalus ir populiarus greitasis maistas. Tai – kaip azijietiška „McDonald's“ ar „KFC“ versija.
Lai lietuviškosios supermamytės nepradeda galvoti, kad Van mama savo vaikus maitindavo tikrais nuodais. Anaiptol, ji visada buvo sveiko gyvenimo būdo šalininkė. Skirtumas tas, kad „bomžpakius“ ji virdavo visai ne taip, kaip mes įsivaizduojame. Čia ji turbūt įdėdavo daugiau darbo nei kai kurios kitos mamos, kurios nerasdamos laiko pastovėti virtuvėje, sriubą verda iš sultinio kubelių.
„Mama ir dabar yra nusiteikusi prieš kubelius ir prieskonius, kurie yra „bomžpakių“ pakeliuose. Mama kas kartą sultinį specialiai verda mažiausiai 6 valandas su įvairiais prieskoniais, tokiais kaip kardamonas, anyžius, cinamono lazdelė ir panašiai. Įdeda ir mėsytės, labai daug žolelių ir įvairių salotų“, – vardina ji.
Šiam patiekalui Van sako iki šiol jaučianti sentimentus – tai primena vaikystę ir mamos virtuvę, kurioje vienas stalčius visada būdavo pilnas gerų „bomžpakių“. Toks stalčius mamos namuose yra ir šiandien.
„Mano mama užsisako vietnamietiškus produktus iš užsienio, taip pat ir „bomžpakius“. Atsimenu, kai kartą mama išvažiavo atostogauti, tą savaitę, aišku, nevaikščiojau į mokyklą ir rengdavau vakarėlius. Klasika.
Po tos savaitės visą dieną tvarkiau namus, bandydama nuslėpti visus įmanomus 6 dienų vakarėlio pėdsakus. Ir tik tas „bomžpakių“ stalčius mane išdavė, nes kai draugai baliavojo, visus suvalgė, o aš to nežinojau“, – pasakoja ji.
Panašu, kad iki šiol „bomžpakius“ mes smarkiai nuvertinome, juos pirkdami tik kaip greitą maistą atsigavimui po vakarėlio, ir galvodami, kad tai juk lengva, greitai paruošiama ir pigu. Nors pasirodo, visą laiką buvome kvaili, nė neįsivaizduodami, koks iš tiesų tai patiekalas yra.
„Kai buvau paauglė, kiekvieną kartą važiuojant su draugais baliavot į užmiestį, jie prisipirkdavo daug „bomžpakių“. Mane stebindavo, kaip jie ryte pagirioms su tokiu neįtikėtinu malonumu galėdavo valgyti tuos smirdinčius makaronus“, – sako Van.
Kaip išsirinkti gerus „bomžpakius“?
Kadangi „bomžpakiai“ visada būdavo pigi prekė, juos dažniausiai pirkdavo žmonės, neturintys daug pinigų. Tuo labiau, Van sako, kad lietuviai apie šį produktą sužinojo iš tokių prekės ženklų, kaip „Rollton“ ir „Doshiriak“, kurie vis dar kai kurių laikomi prastesnės kokybės variantu. Taip mūsų suvokimas apie „bomžpakius“ ir iškrypo.
Taigi vietnamiečių gaminamos sriubos jokiais būdais negalima vadinti „bomžpakiais“, ji yra labai toli nuo to, kokias asociacijas kelia šis pavadinimas.
„Bomžpakiai“ yra tie, kurie kainuoja 15–50 centų. O makaronus, kurie kainuoja eurą ir daugiau, aš jau vadinu „richpakiais“. Atsiradus „buržuazijos bomžpakiams“, tie, kuriems būdavo gėda prie kasos ištraukti iš krepšio greitai paruošiamus „Noris“ makaronus, dabar gali ramiai stovėti ir didžiuotis, kad gali sau leisti nusipirkti „richpakį“, – sako Van.
Jei sugalvotumėte patys išbandyti tikrąjį „bomžpakių“ skonį, Van patartų parduotuvėse ieškoti „Instant Noodles“ oranžiniame pakelyje. Iš ragautų jai šie pasirodė geriausi.
„Koks skonis nurodytas ant pakuotės, nėra skirtumo, nes sultinio skonį reguliuoju su įvairiais ingredientais“, – pasakoja Van.
Kad jau „bomžpakių“ tema ir jų receptai gali ypač praversti dabar, kai siaučiant koronavirusui žmonės šluoja parduotuves ieškodami ilgai negendančių produktų, užsidaro namuose ir bando naujas jų variacijas, Van dalijasi traškios kiaušinienės ir „bomžpakių“ receptu.
Vienai porcijai reikės:
- 1 kiaušinio,
- 1 „bomžpakio“,
- 200 g cukinijos,
- 1 mažo svogūno,
- svogūnų laiškų,
- kalendros,
- aitriųjų paprikų (čili),
- 1 šaukštelio sojos padažo,
- 2 šaukštelių žuvies padažo,
- traškių kepintų svogūnų.
Gaminimas:
Atskirame dubenėlyje užpilkite „bomžpakius“ verdančiu vandeniu. Palaukite, kol makaronai suminkštės, ir išpilkite vandenį.
Kitame dubenėlyje sumaišykite kiaušinį su tarkuota cukinija ir smulkintu svogūnu. Taip pat berkite aitriųjų paprikų, pilkite sojos, žuvies padažus (kas mėgsta sūriau, gali įdėti daugiau).
Keptuvėje įkaitinę aliejų, įdėkite makaronus ir paskirstykite per visą keptuvę. Kepkite 1–2 minutes. Šaukštu tolygiai suvilgykite makaronus kiaušinių mišiniu. Po to ant viršaus pabarstykite svogūnų laiškų, kalendros, kepintų svogūnų. Kepkite, kol apskrus iš apačios, tada apverskite.
Kiaušinienė turi būti traški. Galima valgyti su „Sriracha“ padažu.
