Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Viktorijai atlikta pirmoji Baltijos šalyse minimaliai invazyvi aortos operacija: dabar norėtų pagrybauti

Minimaliai invazyvi procedūra su individuliai pritaikytu stentgraftu atlikta 35 metų moteriai, kuriai dėl buvusių operacijų atvira išsiplėtusios aortos chirurgija būtų ypač rizikinga, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Viktorija ir pasiruošimas jos operacijai
Pacientė Viktorija ir pasiruošimas jos operacijai / Pranešimo autorių nuotr.

Pasak procedūrą atlikusių gydytojų VUL Santaros klinikų Radiologijos ir branduolinės medicinos centro intervencinės radiologijos skyriaus gydytojo intervencinio kardiologo doc. Andriaus Berūkščio ir intervencinio radiologo Roko Girčiaus, ši minimaliai invazyvi procedūra su individuliai pritaikytu stentgraftu atlikta pacientei po daugiadalykio konsiliumo sprendimo.

„Pacientė jau yra turėjusi ne vieną operaciją – protezuotas aortos vožtuvas ir pilvinė aorta, stentuota nusileidžianti aorta. Kai ir aortos lanke buvo aptikta aneurizma, didėjo jos plyšimo grėsmė, buvo suplanuota ši procedūra, – sako intervencinis kardiologas doc. A. Berūkštis. – Kartu su gydančiu kardiologu, kardiochirurgais buvo nuspręsta, kad per kirkšnį atliekama procedūra, net ir turėdama savas rizikas, bus saugesnė nei atvira operacija.“

Pranešimo autorių nuotr./Medikų komanda
Pranešimo autorių nuotr./Medikų komanda

Dengto stentgrafto implantavimo procedūra

Aortos lanko aneurizmos gydymas dengtu stentgraftu vyksta su bendra nejautra, kontroliuojant rentgenu. Stentgraftas (sintetiniu audiniu – graftu – dengtas metalinis karkasas) yra pagamintas individualiai pagal pacientės anatomiją su skylėmis, į kurias įkišami papildomi stentai galvos arterijoms.

Pirmą kartą Baltijos šalyse panaudotas stentgraftas ypatingoje kraujotakos vietoje.

„Operacija unikali tuo, kad pirmą kartą Baltijos šalyse panaudotas stentgraftas ypatingoje kraujotakos vietoje – aortos lanke su šakomis, kurios aprūpina krauju galvos smegenis. Procedūrai atlikti reikia ypatingo preciziškumo, nes bet kokios neatsargios ar užtrukusios manipuliacijos gali sukelti insultą ir kitas rizikas. Džiaugiamės, kad pacientė išvengė šių komplikacijų, procedūra atlikta sklandžiai, – sako intervencinis kardiologas doc. A.Berūkštis. – Šios apie 3 valandas užtrukusios procedūros privalumas yra tas, kad jos metu nereikalinga dirbtinė kraujotaka, lengvesnė pooperacinė eiga, pacientas trumpiau gydomas ligoninėje – jis greičiau sveiksta.“

Pranešimo autorių nuotr./Gyd. R. Girčius ir doc. A.Berūkštis atlieka procedūrą
Pranešimo autorių nuotr./Gyd. R. Girčius ir doc. A.Berūkštis atlieka procedūrą

Pacientė Viktorija: „Tikiu, kad dabar galėsiu gyventi ramiau“

Pacientės Viktorijos ligą lėmė Marfano sindromas, kuriam būdingos įvairios širdies ir kraujagyslių ligos, taip pat nustatomos ir aortos įvairių vietų išsiplėtimas (mediciniškai vadinamos aneurizmos). Šių pacientų gyvybei kyla grėsmė, kai aneurizmos skersmuo pasiekia 5 cm.

Išskirtinė procedūra Viktorijai buvo numatyta atlikti ne eilinę dieną, o minint 35-ąjį gimtadienį. „Kadangi operacijų turėjau jau ne vieną, tai tik džiaugiausi, kad šios procedūros nesutrukdė kokios nors kliūtys – karantinas ar kažkas kita, kaip buvo prasidėjus pandemijai, – sako ligoninės palatoje stiprėjanti moteris. – Savos aortos jau nebeturiu – ją visą sutvirtino šiuolaikinėmis medicinos galimybėmis pasinaudoję puikūs gydytojai.“

Viktorijos ligų pradžia susijusi su nėštumu – kūdikio besilaukianti moteris kreipėsi genetikų konsultacijos ir šie patvirtino Marfano sindromą.

„Kūdikis gimė po suplanuotos Cezario operacijos, kiek sustiprėjusi po jos buvau operuota vėl – atlikta atvira širdies operacija. Po metų – stiprus skausmas pilve ir diagnozuota pilvinės aortos atsisluoksniavimas, atlikta jos stentavimo operacija. Tuo metu buvo nustatyta ir aortos vožtuvo stenozė (susiaurėjimas) – būtina ir čia tvarkyti, – savo operacijų ir procedūrų maratoną prisimena Viktorija. – Šią procedūrą sutrikdė prasidėjusi pandemija. Jai pasibaigus, vėl vykau į ligoninę tęsti gydymo. Esu dėkinga jau daug metų mane gydantiems visiems gydytojams. O šį kartą – už rūpestingą ir atidų rūpinimąsi mano sveikata, už išsamius paaiškinimus, už puikiai atliktą unikalią procedūrą. Tikiu, kad dabar galėsiu gyventi ramiau.“

Viktorija šiuo metu jaučiasi gerai ir jau laukia sugrįžimo į namus – reikia sūnelį išleisti į mokyklą, dar labai nori suspėti pagrybauti iki atvės orai.

„Grybavimas – tai ne vienintelis mano pomėgis. Ligoninėje daug skaitau, nes dėl ypač ribojamo fizinio krūvio kitos veiklos labai apsiriboja. Sustiprėjusi namie vėl rūpinsiuosi savo gėlynais – esu biologė, gamta man suteikia atgaivą. Na, o sūnus, kuris yra ir paguoda ir didelis džiaugsmas, vis klausia, kada galėsime įgyvendinti jo svajonę ir drauge pasivažinėti dviračiais“, – šypsosi Viktorija.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs