Tai BNS antradienį patvirtino vyriausiasis prokuroras Gediminas Bernotavičius.
„Ta moteris, kuriai turėjo persodinti (kepenis – BNS) yra parašiusi pareiškimą“, – BNS sakė prokuroras, paklaustas, kokiu pagrindu pradėtas tyrimas.
Tyrimas pradėtas praėjusių metų gruodžio 28 dieną, patvirtino tyrimą atliekantis Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroras Gediminas Jukna.
Praėjusių metų rugsėjo 11 dieną Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės (LSMUL) Kauno klinikų medikai donoro kepenis persodino savo pacientei, nors Nacionalinis transplantacijos biuras šį organą persodinti buvo skyręs Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų ligonei.
LSMUL Gastroenterologijos klinikos vadovas Limas Kupčinskas tuomet aiškino, kad jų gydymo įstaigoje atsiradus donorui skubiai operacija atlikta pacientei, kuriai transplantacijos reikėjo nedelsiant. Jis apgailestavo, kad dėl susidariusios skubios situacijos nespėta laiku užpildyti dokumentų.
L.Kupčinskas pripažino, kad Kauno medikai prieš operaciją žinojo, jog Nacionalinis transplantacijos biuras jiems nedavė leidimo persodinti kepenis.
Kauno medikai tvirtino, kad jų pacientės sveikatos būklė sparčiai blogėjo, kartą jai jau buvo suteikta pirmumo eilė dėl kepenų persodinimo, bet tuomet paaiškėjo, jog šie organai netinkami transplantuoti. Todėl esą ir nuspręsta skubiai operuoti.
Tuo metu Santariškių klinikų medikai transplantacijai rengė savo pacientę.
Šį įvykį vėliau tyrė speciali komisija, tačiau jai nepavyko patvirtinti išvadų, kurioms būtų pritarę visi 11 komisijos narių. Kadangi jų pozicijos kardinaliai išsiskyrė, anot tuometinės sveikatos apsaugos viceministrės Noros Ribokienės, negalima sakyti, kad aptikta šiurkščių pažeidimų.
Pasirašyti išvadas atsisakė du Santariškių klinikų ir du Kauno klinikų ekspertai bei dar vienos institucijos atstovas. Jas savo parašais patvirtino tik šeši komisijos nariai iš Nacionalinio transplantacijos biuro ir Valstybinės ligonių kasos.
Tuo metu Nacionalinis transplantacijos biuras informavo, kad kepenų transplantacija Kauno klinikose atlikta pažeidžiant tvarką. Anot biuro, nustatyti du šiurkštūs pažeidimai: pažeista recipiento – donoro parinkimo tvarka ir eksplantacija (organų paėmimas) Kauno klinikose pradėta, nesulaukus donoro ištyrimo.
Kauno klinikų direktorius operacinei medicinai Rytis Rimdeika savo ruožtu buvo pareiškęs, kad pats Nacionalinis transplantacijos biuras uždelsė pateikti virusologinių tyrimų duomenis ir nesugebėjo sukoordinuoti procesų, todėl reikia ištirti šios įstaigos specialistų atsakomybę dėl galimų pažeidimus atliekant kepenų persodinimo operaciją Kauno klinikose.
„Matau didžiausią biuro kaltę – jie nesugebėjo sukoordinuoti, tinkamai informuoti, sukiršindami transplantacijos centrus, kurie tikrai sugeba tinkamai bendradarbiauti“, – Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje yra sakęs R.Rimdeika.
