Nustebino prieštaringumų virtinė
Kaip pasakojo Agnė, viskas prasidėjo nuo privalomos vieno iš jos vaikų saviizoliacijos. Sūnus kontaktavo su sergančiuoju, todėl turėjo likti namuose. Tačiau mamą nustebino, kad tėvams, kol nebuvo sulaukta teigiamo PGR testo rezultato, buvo leista judėti laisvai. Tik tuomet, kai vaiko testas pasirodė teigiamas, tėvai taip pat buvo įpareigoti izoliuotis.
„Man šis patarimas pasirodė keistas – vaiką izoliuojame, o patys vaikštome, kur norime. Todėl visgi nusprendėme pasėdėti namuose ir, kaip vėliau pasirodė, tai buvo teisingas sprendimas, nes mano vyrui netrukus taip pat pasireiškė COVID-19 simptomai. Tačiau paaiškėjo, kad norint išeiti iš saviizoliacijos, prasideda „kosmosas“, – teigė pašnekovė.
Jos sūnus, persirgęs be jokių simptomų (tėvai nebūtų net įtarę, kad jis serga), išsikapstė greitai – po 14 dienų jo testas buvo neigiamas, dar po 24 valandų – taip pat. Taigi viskas turėjo būti paprasta, tačiau, pasak Agnės, paprasta yra tol, kol realiai susiduri su esama tvarka.
„Kadangi vaikas mažametis, jo priežiūrai gavau biuletenį, tačiau tik 14 dienų, o juk 15-ą dieną jo į mokyklą išleisti dar negaliu, nes tik šią dieną galima daryti testą. Dar po dienos gauname atsakymą. Laimei, jis neigiamas, ir gydytoja gali rašyti siuntimą antram testui. Taigi vaiko sėdėjimas namuose užsitęsia dar beveik savaitę. Tarkime, aš galiu dirbti iš namų, o ką daryti tėvams, kurie neturi tokios galimybės?
Su vyru – dar ilgesnė istorija. Po 14 dienų jo testas buvo teigiamas. Ir dabar jis turi laukti dar 14 dienų, nors šiuo metu jaučiasi visiškai sveikas. Bandėme klausti, gal tokiu atveju galima pasidaryti testą po 7 dienų? Ne, tokia galimybė nenumatyta. Tuomet gal galime jį pasidaryti privačiai? Vėl ne – privačiai daryti testai netinka. O kai paklausėme, ar žmogus šioje situacijoje gali ką nors užkrėsti, sulaukėme atsakymo „ne“.
Argi tai ne absurdas? Taip ir stumdė mus vieni nuo kitų. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) teigia, kad dėl tolesnės saviizoliacijos sprendžia gydantis gydytojas, o gydytojas sako, kad turi laikytis NVSC sprendimų. Susidarė įspūdis, kad žmogui tektų namuose sėdėti kad ir metus, jeigu testas būtų vis teigiamas“, – svarstė pašnekovė.
Moteris pasigilino ir į „mistinį“ 37 dienų terminą, po kurio ligonis „paleidžiamas į laisvę“. Tačiau tai galioja tik tuo atveju, jeigu po pirmojo testo, kuriuo diagnozuojama liga, žmogus daugiau jokių testų nedaro. Jeigu po 14 dienų testas atliekamas ir jis yra teigiamas, šis terminas nebegalioja, o įsijungia testavimo kas 14 dienų tvarka.
„Dar vienas niuansas: kai pasibaigė mano ir kito vaiko, kuris nesusirgo, 14 dienų saviizoliacija, klausiu, ar mes jau galime išeiti. Esą galima, jeigu sergantieji gerai izoliuoti savo kambariuose. Bet kiek tu, gyvendamas kartu, gali uždaruose kambariuose laikyti žmones? 15 dienų? 20? Absurdas. Tiesiog visiems pradeda važiuoti stogas. Juk žmonėms reikia ir į tualetą, ir į vonią, ir pavalgyti“, – pasakojo Agnė.
Svarbiausia uždaryti, o po to – kad ir tvanas?
Negavusi aiškių atsakymų iš vietinių institucijų, moteris pradėjo jų ieškoti užsienio literatūroje.
„Bandžiau išsiaiškinti, kiek dienų žmogus užkrečiamas, ir daugelyje tekstų radau, kad pavojingiausias laikotarpis – 2 dienos iki simptomų ir 5–7 dienos po jų pasireiškimo. Lietuvoje tokios informacijos labai trūksta, todėl į užsikrėtusį koronavirusu visi žiūri didelėmis akimis ir siaubingai jo bijo. Bijo net šeimos narių, jeigu joje vis dar yra teigiamas atvejis, nesvarbu, kad žmogus jau seniai neturi, kuo dalintis.
Todėl esu girdėjusi ir tokių prisipažinimų, kad žmonės nenori tirtis, nes daug labiau už ligą bijo būsimos saviizoliacijos represijų. Nors radau informacijos, kad teigiamas testas dar nereiškia, kad tu vis dar užkrečiamas.
Esu girdėjusi ir tokių prisipažinimų, kad žmonės nenori tirtis, nes daug labiau už ligą bijo būsimos saviizoliacijos represijų.
Beje, įdomu, kad pasibaigus saviizoliacijos terminui, niekas manęs nebejudino, nors vyro testas vis dar teigiamas. Esą tarkis su savo sąžine. Bent jau man susidarė toks įspūdis, kad svarbiausia tave uždaryti, o paskui jau – nors ir tvanas. Ir niekas nepaaiškina, kodėl reikia taip ilgai laikyti žmogų uždarytą“, – svarstė pašnekovė.
Nors moteris yra tikra, kad šiuo metu saugi aplinkiniams, tačiau kad nekeltų įtampos kolegoms, ji vis dar dirba iš namų. „Suprantu, kad turime išmokti gyventi su šiuo virusu, bet visiems būtų lengviau ir ramiau, jeigu būtų daugiau aiškumo. O dabar esame visi priversti gyventi baimėje“, – savo patirtis apibendrino Agnė.
PSO: teigiamas testas nebūtinai rodo užkrečiamumą
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) dar gegužės pabaigoje paskelbė atnaujintas rekomendacijas dėl saviizoliacijos ligos atveju kriterijų ir trukmės (originalą galima rasti čia). Šios rekomendacijos remiasi sukaupta moksline informacija apie COVID-19 ligos eigą.
PSO ekspertų teigimu, pirminė rekomendacija, pagal kurią buvo reikalauja po 14 dienų atlikti du testus su 24 val. pertrauka ir pacientas būdavo laikomas pasveikęs tik tuomet, kai jie abu būdavo neigiami, buvo paremta mokslininkų žiniomis apie panašius koronavirusus. Tačiau kuo ilgiau naujasis SARS-CoV-2 cirkuliuoja aplinkoje, tuo daugiau žinių apie jį sukaupiama.
Naujose rekomendacijose nurodoma, kad ligoniai gali būti laikomi pasveikusiais po 10 dienų nuo simptomų atsiradimo, pridedant dar mažiausiai 3 dienas be simptomų. Pavyzdžiui, jeigu žmogus simptomus turėjo dvi dienas, jis gali būti paleistas iš izoliacijos po 13 dienų nuo simptomų atsiradimo datos (10+3). Jeigu simptomus jis jautė 14 dienų, jis laikomas pasveikęs po 17 dienų nuo simptomų atsiradimo (14+3). Besimptomiais atvejais žmogus laikomas pasveikusiu, praėjus10 dienų po teigiamo SARS-CoV-2 tyrimo.
Pasak PSO, pernelyg ilga ligonio izoliacija, kuri buvo rekomenduojama iš pradžių, neigiamai veikia žmonių gyvenimo kokybę, visuomenės gerovę ir mažina sveikatos paslaugų prieinamumą. Be to, daug kartų pasikartojantis teigiamas testo rezultatas, nors žmogus jaučiasi sveikas, skatina visuomenę nepasitikėti laboratoriniais tyrimais.
Ekspertai neatmeta galimybės, kad šioje schemoje minimali rizika viruso plitimui išlieka ir kai kurioms visuomenės grupėms ji gali būti nepriimtina. Todėl tam tikrais atvejais patariama taikyti laboratorinių tyrimų metodą.
Visgi ekspertai patvirtino, kad jeigu ligonis nebejaučia ligos simptomų, nepaisant teigiamo PGR tyrimo, jis vargiai gali perduoti virusą aplinkiniams. Mat per 5–10 dienų po užsikrėtimo SARS-CoV-2 virusu, ligonio organizmas ima gaminti antikūnus prieš virusą, kurie gerokai sumažina viruso aktyvumą ir jo perdavimo riziką.
Virusas išskiriamas likus 1–3 dienoms iki simptomų atsiradimo, o didžiausią koncentraciją pasiekia per pirmąją sirgimo savaitę.
Testuojant pastebėta, kad virusas išskiriamas likus 1–3 dienoms iki simptomų atsiradimo, o didžiausią koncentraciją viršutiniuose kvėpavimo takuose pasiekia per pirmąją sirgimo savaitę. Vėliau jo koncentracija ima mažėti, ir po 9 dienų išauginti virusą mėginiuose iš kvėpavimo takų pavyksta jau labai retai, ypač jeigu sergama lengva ligos forma.
Remiantis šiais rezultatais ir siūloma pasveikimą konstatuoti po minėtų 13 dienų, o ne po dviejų neigiamų testų. Tiesa, šalims palikta teisė laisvai pasirinkti joms priimtiną metodą.
Medikai – už trumpesnę saviizoliaciją
Keli 15min GYVENIMO kalbinti medikai, nenorėję savęs įvardinti, teigė sulaukiantys daugybės pasimetusių ir pasipiktinusių žmonių laiškų ir skambučių, nors jie visi – ne tuo adresu, kadangi medikai nepriima sprendimų. Tai rodo, kad žmonės iš tiesų jaučiasi negaunantys patikimos informacijos, nesupranta prieštaringų taisyklių bei abejoja jų racionalumu.
Ilgametę patirtį turintis infektologas, Lietuvos infektologų draugijos valdybos narys, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Arvydas Ambrozaitis patvirtino, kad šiuo metu jau žinoma, jog inkubacinis COVID-19 periodas yra daug trumpesnis nei buvo manoma anksčiau. Jis trunka 6–8 dienas, 14 dienų saviizoliacijos trukmė, esant galimam ar tikrai buvusiam kontaktui su sergančiuoju, buvo pasirinkta kaip maksimalus inkubacinis periodas, skirtas apsidraudimui.
Šiuo metu grįžusiems iš užsienio saviizoliacija jau gali būti sutrumpinta iki 10 dienų, jeigu 7–8-ą dieną po grįžimo COVID-19 testas yra neigiamas. Pasak mediko, tokią tvarką būtų racionalu taikyti ir tiems, kurie turėjo kontaktą su sergančiuoju šalies viduje, kadangi pernelyg griežti reikalavimai sukelia nepasitikėjimą ir prieštaravimus.
„Žmonės linkę ignoruoti nurodymus, kurie yra per daug griežti, o vis dėlto svarbu, kad žmonės laikytųsi saviizoliacijos. Blogai, kai jie ima bijoti nepatogumų, dėl to nesitiria, nesilaiko saviizoliacijos ir platina ligą kitiems. Būtent todėl būtina atrasti kompromisą – viduriuką, kad ir visuomenės saugumas būtų užtikrintas, ir žmonės patirtų mažiau nepatogumų“, – aiškino infektologas.
Tačiau šiuos sprendimus, pašnekovo teigimu, priima ne gydytojui, o sveikatos apsaugos ministro surinkta specialistų komanda. Jie yra kvalifikuoti specialistai, domisi užsienyje skelbiamomis rekomendacijomis, derina vidaus teisės aktus su Europos Sąjungos rekomendacijomis.
„Vis dėlto 14 dienų saviizoliacija yra perteklinis reikalavimas. Jeigu žmogus per 8–10 dienų nesuserga, labai tikėtina, kad jis nesusirgs ir per 14 dienų. Žinoma, jeigu jis nemelavo, nes tikrai yra daug žmonių, kurie slepia informaciją, savo kontaktus“, – svarstė medikas.
Žmonės linkę ignoruoti nurodymus, kurie yra per daug griežti, o vis dėlto svarbu, kad žmonės laikytųsi saviizoliacijos.
Pasak A.Ambrozaičio, dabartinę tvarką, pagal kurią žmogus laikomas pasveikusiu po dviejų neigiamų PGR testų, taip pat be didelių nuostolių aplinkinių sveikatai galima būtų supaprastinti, remiantis PSO rekomendacijomis. Tuomet trumpėtų ir užsikrėtusiojo SARS-CoV-2 virusu izoliacijos laikotarpis.
„Kuo ilgiau virusas cirkuliuoja mūsų planetoje, tuo daugiau apie jį žinoma ir, remiantis šiomis žiniomis, peržiūrimos rekomendacijos. Svarbiausia nepulti į kitą kraštutinumą, kai neigiama viruso grėsmė ir visiškai nesilaikoma taisyklių, kurios skirtos viruso plitimo kontrolei. Kita vertu, kol kas situacija neatrodo labai grėsminga – dauguma sergančiųjų yra žmonės iki 49 metų, kurie dažniausiai serga lengva forma ir jiems neprireikia gydymo ligoninėje.
Svarbu, kad nepadidėtų mirtingumas tarp vyresnių nei 70 metų žmonių. Pavasarį 20 proc. sergančiųjų sudarė žmonės, kuriems buvo per 70 metų. Šiuo metu tokių žmonių – tik 4 proc. Vadinasi, mes gerai apsaugome savo senolius ir rizikos grupėms priklausančius žmones.
Mirtingumas gali būti sumažėjęs dėl dviejų priežasčių. Viena vertus, galbūt padėjo buvęs karantinas ir viruso plitimą stabdančios priemonės. Antra vertus, gali būti, kad virusas per daugelį pasažų, cirkuliuodamas nuo vieno žmogaus prie kito, praranda savo virulentiškumą, t. y. tampa nebe toks piktas ir sukelia lengvesnes ligos formas. Panašiu principu kuriamos ir vakcinos – virusas daug kartų sėjamas į audinių kultūrą, kol jo aktyvumas sumažėja ir organizme sukeliama tik antikūnų reakcija, bet nesukeliama liga. Niekas negali paneigti, kad ir šiuo atveju taip gali būti“, – aiškino infektologas.
Pašnekovo teigimu, pandemija tęsis, kol 60–70 proc. populiacijos įgis imunitetą, o jį įgyti galima dviem būdais – arba persirgus COVID-19 (tai ypač racionalu jauniems žmonėms, kurie dažniausiai serga be simptomų), arba labai saugantis ir laukiant, kol atsiras vakcina.
