Pasidaryti mokamą tyrimą buvo nurodyta primygtinai
Vilnietis pas šeimos gydytoją lankosi privačioje klinikoje „InMedica“, kuri savo internetiniame tinklapyje skelbiasi esanti sudariusi sutartis su ligonių kasomis, todėl visos paslaugos, kompensuojamos iš PSDF biudžeto, jos pacientams teikiamos nemokamai. Keletą dieną pasikamavęs su peršalimo simptomais, jis nusprendė nueiti pas gydytoją ir pasiimti biuletenį, juolab buvo pakilusi ir temperatūra.
„Gydytoja paklausinėjo simptomų, apžiūrėjo ir tada sako, kad reikės pasidaryti mokamą kraujo tyrimą, kuris kainuos 10 eurų. Aš priminiau, kad kaip tik prieš savaitę dariausi bendrą kraujo tyrimą – kartą per metus visada jį profilaktiškai pasidarau. Tačiau gydytoja paaiškino, kad šio tyrimo reikia tam, kad ji sužinotų, kokia mano susirgimo kilmė – virusinė ar bakterinė. Tai CRB (C reaktyvinio baltymo) tyrimas (jis paprastai daromas tam, kad gydytojas nustatytų, ar reikia skirti antibiotikus – 15min).
Reikia, tai reikia. Pats tikrai nebūčiau jo nei prašęs, nei daręsis, nes net ir man aišku, kad pagal ligos pradžią ir eigą tai virusinis susirgimas, o ne bakterinis. Apskritai man buvo keista – anksčiau gydytoja žinodavo, kaip gydyti, o staiga nebežino, reikia daryti tyrimą, ypač kai tik pati ligos pradžia. Taip pat šmėkštelėjo mintis, kad šis tyrimas anksčiau lyg ir būdavo nemokamas. Kai pasiteiravau darbuotojos laboratorijoje, kodėl už tyrimą reikia mokėti, ji išsigynė, kad ne ji taip susigalvojo, o administracija, todėl administracijos reikia ir klausti. Esą tokia tvarka“, – pasakojo pašnekovas.
Skambutis į ligonių kasas išsklaidė abejones
Grįžęs namo jis visgi nusprendė išsiaiškinti situaciją, nes atsakymas „tokia tvarka“ netenkino, ir paskambino į ligonių kasas, kad išsiaiškintų, ar keitėsi tyrimų skyrimo tvarka.
„Sužinojau, kad šis tyrimas man visgi turėjo būti atliktas nemokamai, t. y. klinika iš manęs pinigus paėmė neteisėtai. Jie man patarė parašyti užklausimą įstaigoje, kodėl nemokami tyrimai pas juos yra mokami, ir su juo atvykti į ligonių kasas. Taip ir padariau – dabar laukiu atsakymo iš įstaigos. Dar su ligonių kasomis padiskutavome apie galimybę, ar gali įstaiga tokiais atvejais pasiimti pinigus už tyrimą ir iš paciento, ir iš ligonių kasų. Ligonių kasos tokios galimybės neatmetė. Esą tai įmanoma. Aišku, ar taip yra, gali parodyti tik tyrimas. Kaip supratau, jie tokių dalykų netiria“, – teigė vilnietis.
Klinikos atstovai: visi tyrimai gali būti ir mokami, ir nemokami
Klinikos „InMedica“ medicininės veiklos vadovas Arūnas Ivanauskas tikino, kad visi tyrimai, taip pat ir CRB, gali būti mokami ir nemokami.
„Jeigu tyrimai, priklausantys šeimos gydytojo normai, traktuojami kaip nemokami, tai nereiškia, kad juos galima daryti bet kada ir bet kiek nemokamai. Jie skiriami pagal atitinkamas metodikas, t. y. gydytojas, remdamasis jomis, sprendžia, kokį tyrimą skirti – mokamą ar nemokamą.
Pavyzdžiui, kai žmogus ateina ir sako, kad jis nori pasidaryti bendrą kraujo tyrimą, dar nereiškia, kad jis gaus jį nemokamai. Žmogus turi tai daryti profilaktinio patikrinimo rėmuose arba turi sveikatos problemų, dėl kurių šio kraujo tyrimo reikia. Jeigu pacientas į šiuos rėmus neįtelpa, jam siūlomas mokamas tyrimas.
Dar vienas situacija, kai skiriamas mokamas tyrimas, jeigu pacientas nori atsakymo tuoj pat, greitai. Atlikti jį mūsų vietinėje laboratorijoje kainuoja tris kartus brangiau nei vežti į didesnę laboratoriją. Atsakymas bus po pusdienio, blogiausiu atveju, kitą dieną. Gydytojas mano, kad pagal diagnozę to visiškai užtenka, tačiau pacientas vis tiek atsakymo nori dabar. Tokiu atveju taip pat skiriamas mokamas tyrimas. Tačiau jeigu paciento būklė tokia, kad gydytojui atrodo, jog reikia kuo greičiau gauti tyrimo atsakymą, jis pas mus daromas nemokamai. Taigi dėl mokamo arba nemokamo tyrimo sprendžia gydytojas, įvertinęs paciento būklę, simptomus, skundus“, – teigė pašnekovas.
A.Ivanauskas patikino, kad jokių kvotų ir ribojimų tyrimams nėra – viskas atiduodama į gydytojų rankas ir jais visiškai pasitikima.
Taigi iš šio paaiškinimo reikia suprasti, kad gydytoja, skyrė pacientui mokamą CRB tyrimą, aiškindama, kad jo reikia jai pačiai, kad nustatytų infekcijos kilmę, tačiau iš tiesų ji manė, kad šis tyrimas visiškai nereikalingas. Tačiau pacientui to nepaaiškino, o iš karto paprašė susimokėti.
VLK: tyrimas turėjo būti nemokamas
Pasak Valstybinės ligonių kasos (VLK) specialistų, jei žmogus yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) ir yra prisirašęs poliklinikoje ar šeimos klinikoje (nesvarbu, ar viešojoje, ar privačioje), sudariusioje sutartį su teritorine ligonių kasa, jam neturėtų kainuoti nei apsilankymas pas šeimos gydytoją, nei šeimos gydytojo paskirti būtini tyrimai, kurie priskiriami šeimos gydytojo kompetencijai, nei siuntimas konsultuotis pas gydytoją specialistą, nei tyrimai pagal prevencines programas, kaip ir daugelis kitų paslaugų.
Minėta klinika tokią sutartį su Vilniaus TLK turi. Be to, apie apdraustiesiems teikiamas nemokamas paslaugas skelbiama ir šios klinikos interneto svetainėje. Tai reiškia, kad pacientui šeimos gydytojo skirtas tyrimas turėjo būti atliktas nemokamai.
„Šis pacientas turi teisę skųstis, jei mano, kad jam įstaigoje buvo suteikta neteisinga informacija apie nemokamas gydymo paslaugas – pirmiausia reikia kreiptis į gydymo įstaigos, kurioje buvo aptarnaujamas, administraciją. Jei įstaigos pateiktas atsakymas ar priimtas sprendimas jo netenkins, jis su gydymo įstaigos atsakymu turi teisę kreiptis į TLK. Tačiau jis neturi teisės reikalauti iš gydymo įstaigos atlyginti patirtus nuostolius, jei ligos istorijoje patvirtino parašu savo sutikimą mokėti už gydymo paslaugas“, – teigė VLK Ryšių su visuomene skyriaus vedėjas Rimantas Zagrebajevas.
Gydymo įstaigoms, sudariusioms sutartis su TLK, dėl konkrečių paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis yra sumokama pagal sutartis, sveikatos apsaugos ministro patvirtintomis bazinėmis kainomis. Tai reiškia, kad iš PSDF lėšomis mokama tik už tas paslaugas, dėl kurių yra sudaryta sutartis, o iš paciento negali būti reikalaujama mokėti už tai, už ką gydymo įstaigai sumoka ligonių kasos.
Už kokias paslaugas visada reikia mokėti
Procedūras, kurios tiesiogiai nesusijusios su ligų ar susirgimų gydymu ir nėra kompensuojamos PSDF biudžeto lėšomis, gydymo įstaigos teikia mokamai. Paslaugų sąrašą, už kurias jų gavėjai privalo sumokėti, tvirtina sveikatos apsaugos ministras. Į jį įtraukta akupunktūra bei manualinė terapija, sveikatos tikrinimas vykstant į užsienį, įsigyjant civilinį ginklą, norint gauti vairuotojų ir aviatorių mėgėjų pažymėjimą, papildoma individuali ligonio priežiūra ir slauga, nėštumo nutraukimas, kosmetinės chirurgijos operacijos ir kosmetologijos procedūras, dantų implantavimas ir pan.
Jei pacientai, turintys teisę į nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas, jas pasirenka savo nuožiūra be gydytojo rekomendacijos, šių tyrimų faktinę kainą taip pat apmoka patys. Jei pacientas savo iniciatyva pasirenka brangiau kainuojančias paslaugas, jis gydymo įstaigos kasoje sumoka jų faktinių ir bazinių kainų skirtumą.
Ką daryti, jei už tyrimą prašoma sumokėti
Jei gydymo įstaigose paprašoma sumokėti ar primokėti už gydymą, pirmiausia būtina išsiaiškinti, kodėl to reikalaujama, paprašyti dokumentų, įrodančių priemokų teisėtumą. Jei svarbios informacijos nepavyksta gauti iš gydančio gydytojo, rasti skelbimų lentoje ar interneto svetainėje, reikėtų kreiptis į įstaigos administraciją. Jei žmogus jau sumokėjo, dėl lėšų grąžinimo reikia kreiptis į administraciją raštu.
Visais atvejais dėl tyrimų skyrimo pacientams sprendžia gydytojas. Šeimos gydytojas gali išduoti siuntimą pas specialistą, kai mano, kad reikalinga gydytojo specialisto pagalba siekiant nustatyti tikslią diagnozę ar įvertinti pacientui skiriamą gydymą. Tuo atveju tyrimai, kurie bus atliekami pagal gydytojo specialisto kompetenciją, taip pat bus nemokami ir įeis į gydytojo specialisto konsultacijos kainą.
Kita vertus, jei paciento netenkina pasirinkta pirminės sveikatos priežiūros įstaiga – gydymo įstaigą galima pakeisti ir pasirinkti kitą. Pagal galiojančią tvarką kiekvienas asmuo gali laisvai pasirinkti arčiausiai jo gyvenamosios vietos esančią arba jam patogiau pasiekiamą įstaigą.
Šeimos gydytojas nemokamai gali skirti šiuos tyrimus
- Hematologinį kraujo tyrimą pirminės sveikatos priežiūros (PSP) specifikai pritaikytu analizatoriumi;
- šlapimo tyrimą juostele (su analizatoriumi);
- CRB ir / arba ENG;
- glikemijos kiekio kraujyje;
- cholesterolio kiekio kraujyje (asmenims nuo 40 metų amžiaus ar esant šeimyninei anamnezei, antsvoriui, sergant kai kuriomis ligomis, tarp jų – endokrininėmis);
- kalio ir natrio, kreatinino, šlapalo (urea) kraujo serume;
- gliukozės toleravimo mėginį;
- kraujo krešumo sistemos būklės įvertinimo tyrimą ir/ar kraujo grupės pagal ABO antigenus ir rezus Rh (D) priklausomybės faktoriaus nustatymo tyrimą asmenims, kuriems paskirta planinė operacija;
- alanininės transaminazės (ALAT), asparagininės transaminazės (ASAT), šarminės fosfatazės (ŠF), gama-gliutamil transferazės (GGT), bilirubino tyrimus;
- tireotropinio hormono (TTH) ir laisvo tiroksino (FT4);
- prostatos specifinio antigeno (pacientams po radikalaus priešinės liaukos vėžio gydymo);
- geležies kiekio kraujyje;
- mikroalbumino kiekio šlapime tyrimus;
- protrombino laiko (INR) tyrimą kraujo krešumo sistemos būklei įvertinti;
- glikozilinto hemoglobino tyrimą pacientui, kuriam pagal sąrašą paskirtas cukrinio diabeto gydymas;
- tyrimai esant tam tikroms specifinėms būklėms ir ligoms.
