Visgi šiandien vyras jau beveik 2-ejus metus yra pilnoje remisijoje ir nejaučia jokių simptomų. Jį išgelbėjo inovatyvus gydymo būdas, kuomet iš jo organizmo paimtas imunines ląsteles – T limfocitus – specialistai „užprogramavo“ pulti konkrečiai jo vėžį ir tas ląsteles įsodino atgal į kūną.
Šis Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santaros klinikose taikomas gydymo metodas vadinamas CAR-T terapija ir yra viena iš pažangiosios terapijos rūšių. Pažangioji terapija apjungia molekulinės biologijos, genų ir ląstelių technologijų sritis tam, kad kovotų su retomis ir šiuo metu nepagydomomis ligomis.
Apie šią milžinišką potencialą turinčią medicinos sritį šalies ekspertai kovo 27-ąją diskutavo Lietuvos mokslo tarybos (LMT) drauge su Nacionaline sveikatos taryba (NST) ir Inovatyvios medicinos centru (IMC) organizuotoje konferencijoje „Pažangioji terapija Lietuvoje: dabartis, perspektyvos, probleminiai aspektai“.
Onkologinės ligos – viena aktualiausių sričių
Kaip portalui 15min aiškina LMT pirmininkas dr. Gintaras Valinčius, pažangioji terapija žymi tam tikrą paradigmos medicinoje pokytį. Įprastai, kuomet kreipiamės į specialistus, šie „gydo ne mus, o mūsų ligą“. Kokią įtaką standartinis gydymas turės konkrečiai mūsų organizmui, žiūrima mažiau.
Tuo tarpu pažangiojoje terapijoje, glaudžiai susijusioje su personalizuota medicina, naujausi moksliniai atradimai panaudojami būtent individualizuotam pacientų (su visais jų ypatumais) gydymui.
„Personalizuota, pažangioji medicina gydo jus, individą. Diagnostikos metodai nukreipti taip, kad išsiaiškintų, kaip tai veikia jūsų asmeniškai organizmą, kas dera, kas nedera, kas veikia, kas ne“, – teigia LMT pirmininkas.
Anot dr. G.Valinčiaus, pažangiosios terapijos metodai šiuo metu pasitelkiami gydant itin sunkias ir retas būkles: širdies ir kraujagyslių, metabolinius susirgimus, neurodegeneracines ligas, pavyzdžiui, Alzheimerį ar Parkinsoną. Ne išimtis yra ir sąnarių, odos ar plaučių pažeidimai.
Vis dėlto viena dažniausių pažangiosios terapijos taikymo sričių yra onkologiniai susirgimai – tie atvejai, kuomet įprasti gydymo metodai neveikia. Štai konkrečiai kraujo vėžys gydomas panaudojant vadinamąją CAR-T terapiją, kuomet imuninės ląstelės yra pakeičiamos genetiškai.
„Kai kurios kraujo vėžio formos nepasiduoda gydymui įprastais metodais, kuriuos mes turime. Tuomet kaip dar viena iš galimybių yra šias vėžio formas, būtent tam tikras limfomas ir leukemijas, gydyti imuninėmis ląstelėmis – T limfocitais, kurie buvo genetiškai pakeisti taip, kad naikintų limfomą ar leukemiją“, – 15min teigia prof. dr. Laimonas Griškevičius.
Daugeliui pacientų – pilna remisija
Pasak VUL Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro vadovo, ši inovatyvi technologija Santaros klinikose pradėta diegti 2018 metais, o pirmą kartą gydymas pacientui pritaikytas 2022-ųjų gegužę.
Tuo metu vėžiu sergantis vyras jau buvo beprarandąs viltį pasveikti, mat liga progresavo greitai, o visos kitos gydymo rūšys buvo neveiksmingos.
„Pacientas iki tol sirgo daugelį metų, buvo gydytas daugeliu gydymo būdų. Taikyta chemoterapija ir kraujo kamieninių ląstelių transplantacija, po to liga atsinaujino keletą kartų, paskirta taikinių terapija, bet visi tie gydymo būdai buvo neefektyvūs. Net ir moderniausių šiuo metu egzistuojančių būdų taikymas nedavė pacientui naudos.
Liga progresavo tikrai ganėtinai greitai, (…) buvo gerokai išplitusi ir iš esmės pacientas teturėjo du kelius. Vienas kelias buvo tiesiog simptomų malšinimas, o kitas kelias – bandymas gydyti šiuo nauju metodu“, – tvirtina prof. dr. L.Griškevičius.
Medikas džiaugiasi sėkme – praėjus beveik 2 metams nuo pirmojo CAR-T terapijos pritaikymo Santaros klinikose, vyras „yra sveikas ir negauna jokio gydymo“. Pilnoje remisijoje šiuo metu yra daugelis iš 24 pacientų, sirgusių kraujo vėžiu ir sulaukusių tokio gydymo.
„Pagal mūsų pirminius rezultatus, pilną remisiją yra gavę 8 iš 10 pacientų. Medicininės literatūros duomenimis, pilna remisiją ilgą laiką išlieka maždaug dviems trečdaliams pacientų“, – sako pašnekovas.
Atsinaujinusiam vėžiui galima taikyti įprastą gydymą
Šiuo metu, kai technologija Santaros klinikose pilnai įdiegta ir visi leidimai gauti, nuo sprendimo taikyti CAR-T terapiją iki jos pradžios praeina ne daugiau nei dvi savaitės. Nors pritaikius gydymą galimos tam tikros komplikacijos, daugeliui jos nėra sunkios, tikina prof. dr. L.Griškevičius.
„Šiam gydymui labiau būdingos imuninės komplikacijos – paūmėjusio uždegimo sindromai, kurie daliai pacientų pasireiškia po savaitės. (…) Tuo metu pacientai gali pradėti karščiuoti, gali būti kraujospūdžio svyravimų, plaučių pažeidimo atvejų. Visos šios komplikacijos yra gydomos. Mūsų patirtimi, daugelis pacientų turėjo nesunkių komplikacijų“, – pasakoja ekspertas.
Įdomu tai, tęsia jis, jog daliai pacientų, kuriems po tam tikro laiko kraujo vėžys atsinaujina, anksčiau taikyti įprasti gydymo metodai, iki tol nedavę jokių vaisių, gali pasidaryti veiksmingi.
„Dabar liga, tarkime, yra nejautri taikinių gydymo būdui, todėl mes taikome CAR-T imunoterapiją. Po imunoterapijos, jei, pavyzdžiui, liga atsinaujina, vėl taikinių gydymo būdai gali pradėti veikti, nes atsinaujino ta ligos dalis, kuri buvo taikinių terapijai jautri.
Kai kurie iš šių pacientų vėl gauna buvusį gydymą arba jiems yra planuojamas kitas gydymas, įskaitant ir donoro kaulų čiulpų transplantaciją. Kai kuriems galima bandyti pakartotinai taikyti ir CAR-T gydymą“, – teigia VUL Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro vadovas.
Nesutarimai dėl teisinio reguliavimo
Mokslininkai ir medicinos praktikai nuolat pabrėžia milžinišką pažangiosios terapijos potencialą. Vis dėlto, kelyje į platesnį jos praktinį pritaikymą susiduriama su ne viena kliūtimi, 15min pabrėžė LMT pirmininkas dr. G.Valinčius. Viena iš didžiausių bėdų – nepakankamas finansavimas.
„Kalbant apie mūsų įstaigų problemas, joms reikia išspręsti daugybę uždavinių, susijusių, pirmiausia, su infrastruktūra ir naujomis laboratorijomis. (…) Technologine prasme tai yra sudėtingos patalpos, nė kiek neprimenančios įprastų. Jose kontroliuojamas dulkių užterštumas, oro sudėtis, mikrobinis, biologinis užterštumas, o to palaikymas susijęs su labai dideliais kaštais“, – dėsto ekspertas.
Pažangios terapijos prieinamumą stabdo aukštos kainos. Pavyzdžiui, kai kurios komerciškai prieinamos sunkioms nervų sistemos ligoms gydyti taikomos genų terapijos kaina siekia daugiau kaip 2 mln. Eurų. LMT pirmininkas dr. G.Valinčius viliasi, kad didesnis bendradarbiavimas tarp mokslininkų, medicinos praktikų ir inžinierių padės ilgainiui procesus optimizuoti ir supiginti.
„Pažangiosios medicinos gydymo metodams pereinant iš eksperimentinio statuso į daugiau naudojamų rutiniškai, manau, yra labai didelis potencialas bent jau dešimteriopai atpiginti tokių ligų gydymą. (…) Gal ateityje bus specializuoti centrai, kur [ląsteles] paims iš paciento, modifikuos ir grąžins tame pačiame centre, kas atpigins visą procesą, logistiką“, – sako pašnekovas.
Kalbėdamas apie problemas, stabdančias pažangiosios terapijos plėtrą, dr. G.Valinčius įvardija ir teisinį reguliavimą, glaudžiai susijusį su etiniais tokio gydymo klausimais. Taip, kaip ekspertai nesutaria dėl genetiškai modifikuotų maisto produktų, taip nesutaria ir dėl žmogaus ląstelių modifikavimo.
„Su mėgintuvėliu gali neetiškai elgtis – gali numesti ant žemės ir sudaužyti. O su žmogumi, tiek kaip tyrimo, tiek kaip gydymo objektu, yra labai griežtas reguliavimas. Mes kalbame, pavyzdžiui, apie žmogaus ląsteles, kurios yra pirminis naujo vaisto šaltinis. Ląstelės paimamos iš paciento, perduodamos į laboratoriją, laboratorijoje jos perprogramuojamos, pakeičiamos jų funkcijos.
(…) Turbūt esate girdėję apie GMO. Tai tas GMO ne tik prekybos centrų lentynose kartais guli – čia irgi yra GMO. Vadinasi, yra didžiulė našta medicinos mokslininkams, medicinos praktikams, kaip atsižvelgti į tuos visus reguliavimo reikalavimus, bet kartu pagaminti vaistą, jį panaudoti ir išgydyti pacientą“, – sako LMT pirmininkas.
