PRP – metodas, naudojamas vis daugiau medicinos sričių
Prisiminkite vaikystę, kuomet susižeidus kelį, po kurio laiko pažeista sritis apsitraukdavo tankia geltona mase. Tai – trombocitų, baltųjų kraujo kūnelių, kraujo krešėjimo ir augimo faktorių mišinys, stabdantis kraujavimą, apsaugantis nuo infekcijos ir sukeliantis pažeistos srities audinių regeneraciją.
Paties paciento trombocitais praturtinta plazma yra sėkmingai naudojama medicinoje jau daugelį metų. PRP injekcijomis gydomi minkštųjų ir jungiamojo audinio pažeidimai, spartinamas gijimas po kaulų transplantacijų, persodinant odą po nudegimo, tokiu būdu gydomos profesionalių sportininkų patirtos traumos, o pastaraisiais metais šis metodas pritaikytas ir vaisingumo bei ginekologinių problemų gydymui.
Lietuvoje yra apie 50 tūkst. nevaisingų porų, ir kasmet jų padaugėja dviem tūkstančiais. Svarbiausia yra kiaušialąsčių ir spermatozoidų kokybė, o tai dažnai nulemia amžius.
Kamieninės ląstelės – tai „gyvybės pamatas“, ant kurio stovi visas žmogaus organizmas. Jos gali pavirsti bet kuria žmogaus kūno ląstele. Harvardo mokslininkai tyrimais įrodė, kad kamieninės ląstelės kiaušidėse virsta į kiaušialąstes. Moteris bet kokiame amžiuje turi kiaušinėlių, tačiau ne visada jie gali būti apvaisinti – brandžiame, o kartais ir vidutiniame amžiuje jie tarsi „užmiega“. Į kiaušides suleidus trombocitais praturtintą plazmą (PRP), dėl čia esančių augimo faktorių kiaušinėliai pažadinami, o kiaušidžių kamieninės ląstelės transformuojasi į kiaušialąstes.
PRP terapijos privalumas yra jos saugumas. Kadangi trombocitais praturtinta plazma pagaminta iš paties žmogaus kraujo, yra išvengiama per kraują pernešamų virusų, tokių kaip hepatitas ar ŽIV. Taip pat labai maža alerginių reakcijų tikimybė.
Procedūra – sudėtinga, tačiau pacientės to nepajunta
Kiaušidžių atjauninimo procesas apima du etapus. Pirmiausia iš venos paimama moters kraujo. Tuomet filtruojant baltieji kraujo kūneliai ir trombocitai atskiriami nuo raudonųjų kraujo kūnelių ir serumo. Ši procedūra vadinama „centrifugavimu“, jai atlikti naudojama šveicariška medicininė įranga, mėgintuvėliai ir vėliau – adatos.
Kita kiaušidžių atjauninimo proceso dalis yra PRP injekcija į kiaušides. Trombocitais praturtinta plazma sušvirkščiama į kiaušides pro makštį, naudojant itin ilgą adatą, visą procesą kontroliuojant ultragarso aparatu. Procedūra daroma pritaikius lengvą sedaciją (bendrinę nejautrą), ji sudėtinga, tačiau dirbant patyrusiam gydytojui nesėkmės rizika tampa mimali.
Ši procedūra atveria galimybę pastoti natūraliai arba atitolinti menopauzę. Kiaušidžių atjauninimas įgalina atlikti pagalbinio apvaisinimo procedūrą naudojant pačios moters kiaušialąstes.
Nevaisingumas – tai liga, kuria serga abu partneriai, nepaisant to, kad, galbūt, priežastis slypi vieno iš jų organizme.
Kurioms moterims tinkama ši procedūra?
- Moterims, kenčiančioms dėl nevaisingumo bei turinčioms mažą kiaušidžių funkcinį rezervą.
- Moterims, kurioms diagnozuotas priešlaikinis kiaušidžių funkcijos išsekimas.
- Prieš pagalbinio apvaisinimo procedūrą moterims, turinčioms sumažėjusį kiaušidžių rezervą.
- Moterims, norinčioms atitolinti menopauzės simptomus, išvengti ją lydinčių nemalonių pojūčių, pavyzdžiui, pagerinti savo odos būklę
Būtina paminėti, jog net sėkmingai pavykus atjauninti kiaušides (tai įvertinama ištyrus hormonų kiekį moters organizme ir per echoskopijos procedūrą), nėštumo galima ir nesulaukti.
Kiekviena situacija yra individuali, todėl ir gydymo metodika parenkama individualiai, atsižvelgiant į visus veiksnius. Retais atvejais vienos injekcijos gali nepakakti, nes procedūros poveikis jaučiamas 2-6 mėnesius, todėl kai kuriais atvejais procedūrą reikia pakartoti.
Atrastas metodas daugeliui moterų suteikė naujų vilčių
Ikiklinikiniai kiaušidžių atjauninimo tyrimai pradėti 2016-ųjų gegužę Graikijoje. Po jų padaryta išvada, kad PRP atjaunina menopauzę išgyvenančių moterų kiaušides, tinka gydyti priešlaikiniam kiaušidžių išsekimui, perimenopauzei (esant nereguliarioms mėnesinėms prieš prasidedant menopauzei) ir menopauzei).
Dalis moterų pastojo netrukus po šios procedūroms. Trims ketvirtadaliams iš 60 gydytų moterų atsinaujino vaisingumas, grįžo galimybė pastoti natūraliai arba taikant pagalbinio apvaisinimo būdus, lytinių hormonų koncentracija grįžo į jaunos vaisingos moters normos ribas.
Šiuo metu PRP terapija nevaisingumo gydymui, priešlaikiniam kiaušidžių išsekimui, perimenopauzei gydyti (esant nereguliarioms mėnesinėms prieš prasidedant menopauzei) ir menopauzei stabdyti taikoma Vakarų Europos šalyse ir JAV. Tokia galimybė jau daugiau nei metus egzistuoja ir Lietuvoje.
Lietuvoje jau yra sėkmingai pastojusių po šios procedūros
„Vaisingumo centras“ buvo pirmoji klinika Lietuvoje, pradėjusi taikyti šią procedūrą lietuvėms. Žinomą akušerę-ginekologę, nevaisingumo gydymo Lietuvoje pradininkę bei „Vaisingumo centro“ vadovę Gražiną Bogdanskienę pakalbinome apie pokyčius, kuriuos įnešė kiaušidžių atjauninimo PRP injekcija procedūra.
„PRP suleidimo į kiaušides procedūrą pradėjome taikyti pirimieji Lietuvoje daugiau nei prieš metus. Šios procedūros dėka atsiranda galimybė pastoti vyresnio amžiaus moterims, kenčiančioms dėl nevaisingumo bei turinčioms mažą kiaušidžių funkcinį rezervą ir žemą antimiulerinio hormono kiekį. Kiaušidžių atjauninimas PRP leidžia atlikti pagalbinio apvaisinimo procedūrą naudojant pačios moters kiaušialąstes“, – sakė G.Bogdanskienė.
Medikės teigimu, įvairiose pasaulio šalyse procedūra atliekama daugiausia dvejus metus, „Vaisingumo centre“ – daugiau nei metus, todėl tiksliai nustatyti procedūros efektyvumą dar ankstoka.
„Mūsų pacienčių rezultatai rodo, jog žymiai pagerėja hormoniniai tyrimai, atsistato ovuliacija, turime pastojusių pacienčių, kurioms po PRP procedūros buvo taikytas pagalbinis apvaisinimas“, – sakė G.Bogdanskienė.
PRP suleidimo į kiaušides procedūrą pradėjome taikyti pirimieji Lietuvoje daugiau nei prieš metus. Šios procedūros dėka atsiranda galimybė pastoti vyresnio amžiaus moterims, kenčiančioms dėl nevaisingumo.
Ji pripažįsta, kad nors procedūra taikoma įvairaus amžiaus moterims ir jos po procedūros įgyja galimybę pastoti natūraliai, vis tik išnešioti ir pagimdyti kūdikį lengviau jaunesnėms nei 45 metų amžiaus moterims.
Nevaisingumą sąlygoja stresas, depresija, o išgijimui prireikia dvigubų pastangų
„Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, dėl vaisingumo sutrikimų kas penkta vaisingo amžiaus pora negali susilaukti vaikų be sveikatos priežiūros specialistų. Mūsų šalyje oficialaus nevaisingumo registro nėra. Tačiau, pagalbinio apvaisinimo srityje dirbančių specialistų teigimu, Lietuvoje yra apie 50 tūkst. nevaisingų porų, ir kasmet jų padaugėja dviem tūkstančiais. Vaisingumui svarbios moters ir vyro persirgtos ligos. Svarbiausia yra kiaušialąsčių ir spermatozoidų kokybė, tai dažnai nulemia amžius. Taigi kuo pora jaunesnė, tuo geriau“, – statistika dalinasi G.Bogdanskienė.
Medikės teigimu, įtaką vaisingumui daro ir moters svoris. Moterų neturinčių antsvorio, hormonų apykaita geresnė, todėl kartais moterims tiesiog rekomenduojama numesti svorio.
„Labai didelę įtaką daro psichologinė būsena. Stresas, depresija... Nevaisingumas – tai liga, kuria serga abu partneriai, nepaisant to, kad, galbūt, priežastis slypi vieno iš jų organizme. Taigi ir gydymo kelią turi įveikti abu – ir jame be galo svarbus vyro vaidmuo“, – pokalbį užbaigia žinoma nevaisingumo gydytoja.
