Kaip atskirti tikrą depresiją nuo išsigalvotos
Depresijos gydymo centro įkūrėjas ir psichologas Antanas Mockus, paklaustas apie tai, kodėl po didžiųjų metų švenčių dažnai kalbama apie pošventinę depresiją, atkreipia dėmesį, kad reikia nubrėžti aiškią ribą tarp tikrosios depresijos ir pošventinio liūdesio ar slogučio.
„Vartojant tokius žodžius, kaip „priešventinė, šventinė ar pošventinė depresija“, ši sąvoka taip išplečiama, kad depresija imamas vadinti vos ne kiekvienas liūdesys. Todėl nors apie depresiją kalbama labai daug, gana dažnai tikrosios depresijos požymių žmonės neatpažįsta.
Pagal tarptautinę ligų klasifikaciją depresija yra liga, priskiriama prie nuotaikos sutrikimų. Pagrindiniai jos simptomai: prislėgta nuotaika, sumažėjusi energija ir aktyvumas, nebedžiugina tai, kas anksčiau būdavo malonu.
Kiti simptomai pasireiškia individualiai: gali kilti mintys apie savižudybę arba ketinimai žudytis, žaloti save, gali būti sumažėjęs interesų ratas, pablogėjęs dėmesys, sutrikęs miegas, apetitas, sumažėjęs seksualinis potraukis, sumažėja žmogaus savivertė, atsiranda nepasitikėjimas savimi, kaltės jausmas, savigrauža.
Nors apie depresiją kalbama labai daug, gana dažnai tikrosios depresijos požymių žmonės neatpažįsta.
Vieniems labiau išryškėja fiziologiniai simptomai, pavyzdžiui, jie negali valgyti, kamuoja stipri nemiga ir pan., kitiems – kiti simptomai. Tačiau esminis dalykas, kurį dažnai žmonės sako: „Nesvarbu, ką darau, kad jausčiausi geriau, visos šios pastangos neduoda rezultato.“ Tai reiškia, kad būsenos neveikia išorinės aplinkybės. Ir jeigu tai tęsiasi dvi savaites ar ilgiau, tai jau diagnozuojama kaip depresija“, – teigė pašnekovas.
Ir atvirkščiai, liūdesys, kuris išvaikomas su kuo nors pabendravus, pasivaikščiojus ar tiesiog pasikeitus aplinkybėms, neturėtų būti vadinamas depresija.
Kaip parodė 2014 m. atlikta gyventojų apklausa, 12 proc. 15 metų ir vyresnių gyventojų per paskutines dvi savaites jautė depresijos simptomus. Depresija buvo du kartus dažnesnė tarp moterų (16 proc.) nei tarp vyrų (8 proc.).
Pasak apklausos, gyventojų, turinčių depresinių sutrikimų, su amžiumi daugėja: depresijos simptomus jautė 6 proc. 15–44 metų amžiaus, 14 proc. 45–64 metų amžiaus, 19 proc. – 65–74 metų amžiaus ir net 33 proc. – vyresnių gyventojų. Be to, su amžiumi depresijos simptomai buvo reikšmingesni. Tarp gyventojų, turinčių žemesnį išsilavinimą, depresijos simptomus jautusių dalis buvo daug didesnė nei tarp turinčių aukštesnį išsilavinimą.
Kokiems žmonėms sunkiausia per šventes
Pasak psichologo, "pošventinė depresija", kaip klinikinis sutrikimas, neegzistuoja, tačiau nuotaikų kaita ir slogutis po švenčių iš tiesų gali mumyse užsibūti, ypač po tokių ilgų švenčių, kaip Kalėdos ir Naujieji metai.
„Šventinė nuotaika iš tiesų sukuria viltį ir polėkį iš esmės ką nors savo gyvenime pakeisti. Juolab kad šios šventės sutampa su senų metų pabaiga ir naujų pradžia. Tačiau šventės praeina, vėl tenka grįžti į rutiną. Ir žmogus pamato, kad, deja, niekas nepasikeitė, jie ir vėl prie tos pačios suskilusios geldos: toliau tenka dirbti galbūt neįdomų darbą, kamuotis su savo problemomis ir pan. Ir pakylėta nuotaika dingsta.
Šioje vietoje reikia suprasti, kad niekas ir negalėjo pasikeisti. Kartais mes turime per daug vilties, kad viską galime pakeisti. Tačiau yra tam tikros socialinės, ekonominės aplinkybės, kurių nepakeisi, bent jau labai greitai. Todėl žmogui tiesiog reikia išmokti būti su tomis problemomis ir nenugrimzti į neviltį“, – svarstė pašnekovas.
Kita vertus, gali būti labai individualios priežastys, dėl kurių atsiranda slogutis po švenčių. Ir visos jos susijusios ne su šventėmis, bet su kasdienybe.
„Vieniems jis kyla todėl, kad gyvenimas, kaip jie patys sako, iš tiesų yra sunkus. Kartais kalbame su klientais – gyvenimui yra nusispjauti, ko tu nori, ko tikiesi, kuo tu nepatenkintas. Ir kai kurie žmonės dėl to įkrenta į bejėgiškumo būseną, nes jiems trūksta įgūdžių spręsti problemas, ieškoti sprendimo būdų. Kitiems nuotaiką gadina santykių problemos, nes jie nemoka poroje kalbėtis, net savęs normaliai nepažįsta, o ką jau kalbėti apie kitą.
Treti labai daug dirba – „kala“ pinigus, todėl neranda laiko sau. Užuot sustoję ir įsiklausę į savo poreikius, jie plėšosi poilsio ir miego sąskaita, visiškai nesirūpina savimi, neužsiima saviugda, todėl vėlgi nepažįsta savęs, pagaliau nesirūpina savo kūnu, nesportuoja, netinkamai maitinasi, dėl to ima prastai jaustis. Natūralu, kad kaupiasi nepasitenkinimas.
Tačiau dėl visų šių būsenų atsakingi mes patys. Šiandieniniame gyvenime iš tiesų daug streso mes bėgame, lekiame. Bet kitoks jis jau nebus. Todėl reikia dėti sąmoningas pastangas, kad atpažintume savo emocijas ir išmoktume valdyti stresą, atkreiptume dėmesį į savo poreikius, susitvarkytume, kiek įmanoma režimą“, – patarė A.Mockus.
Kodėl šventės išbalansuoja
Psichologas sutiko, kad šventės vis dėlto išbalansuoja mūsų psichologinę būseną – mes trumpam pamirštame savo įsipareigojimus, išplėšiame save iš kasdienybės rutinos ir atsipalaiduojame toje nerūpestingoje atmosferoje.
„Šventėje dažnai būna šėlsmo elementas – kuriam laikui atsikratai įprastų socialinių vaidmenų ir atsipalaiduoji. Tai tarsi garo nuleidimas. Tačiau sugrįžti atgal nėra lengva, ypač kai šventė yra visuotinė ir pakylėta nuotaika tiesiog tvyro ore. Tačiau yra ir kita medalio pusė: šventės gali sukelti papildomą stresą“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.
Iš tiesų, prisiminkime visus rūpesčius, susijusius su pasiruošimu Kalėdoms ir jų eiga – dovanų planavimas, lakstymas po parduotuves, kalnai maisto, kurį turi kažkas pagaminti, svečiai, kartais ir priverstinis bendravimas, vos ne metų alkoholio dozė ir sparčiai plonėjanti piniginė... Po viso to, pavargę ir suirzę, kai kurie atsidūsta tikrai su palengvėjimu – ačiū Dievui, šventės baigėsi.
Kita vertus, žmonėms, kurie iš tiesų serga depresija, šventės yra labai skausmingas periodas. Jie mato, kad visi aplinkui džiaugiasi, o jie nesugeba ir tai, kas tvyro ore, labai kontrastuoja su jų būsena. Todėl dažnai jie pasiruošę per visas šventes dirbti, prisiimti kuo daugiau darbo, kad tik negalvotų apie tai, kaip jaučiasi. Taigi šventės jų ligą labai paaštrina ir ne visiems pavyksta susitvarkyti be specialisto pagalbos. Panašų jausmą išgyvena ir tuo metu nelaimingi žmonės, pavyzdžiui, patyrę santykių griūtį, netekę artimo žmogaus, darbo ir pan.
„Kaip mes jaučiamės po švenčių, iš dalies priklauso nuo to, kaip joms ruošėmės, ką jos mums reiškia, kiek lūkesčių turėjome ir apskritai ar turime įgūdžių valdyti stresą, kurį sukėlė pošventinis nuovargis.
Dar vienas dalykas, kad kartais mes siekiame nuolatinio laimės jausmo, kuris pagal savo prigimtį yra gana dinamiškas. Tai kaip laimės paukštė, kurios neįmanoma išlaikyti. Neįmanoma nuolat jaustis vienodai laimingam – kai stengiamės siekti šio nuolatinės laimės jausmo, patenkame į spąstus. Reikia suprasti: visai nereiškia, kad mūsų gyvenimas yra blogas, jeigu ne visada jame jaučiamės laimingi ir patenkinti.
Tiesa, vyresnei kartai galbūt iš tiesų reikėtų ieškoti veiklų, kurios jiems teiktų daugiau pasitenkinimo, kadangi vyresni žmonės linkę pernelyg prisitaikyti prie juos netenkinančių sąlygų. Jaunimui, kuris užaugęs jau pritekliaus aplinkoje, priešingai, reikėtų suprasti, kad gyvenimas gali būti ir sunkus, kad jeigu atsiranda problemų santykiuose, užuot iš karto keitus partnerį, pamėginti spręsti problemas, ir pan.“, – svarstė psichologas.
Neįmanoma nuolat jaustis laimingam – kai stengiamės siekti šio nuolatinės laimės jausmo, patenkame į spąstus.
Nepalankiausias metų mėnuo
Beje, pasak specialistų, gruodis ir sausis dėl itin trumpų dienų ir šviesos trūkumo apskritai yra emociškai niūriausi mėnesiai. Tai susiję su tuo, kad smegenyse gaminama mažiau serotonino – vadinamojo laimės hormono. Mat jo gamybai reikia šviesos.
Šio hormono trūkumas sukelia išsiblaškymą, mieguistumą, bendrą nuovargį. Šiuo laikotarpiu organizmui reikia daug poilsio, tačiau pasiruošimas šventėms ir padidėję darbo krūviai, nes visus reikalus reikia pabaigti iki švenčių dažnai sukelia lengvą psichozę. Kraujyje padaugėja streso hormonų, kurie sukelia nerimą.
Visa tai – didžiulė apkrova organizmui, kuri gali baigtis išsekimu ir tuo, kas vadinama pošventine depresija, kuri gali užsitęsti ilgiau nei norėtųsi. Tokiu atveju patarimas labai paprastas – raskite laiko pailsėti.
Dar viena dažnai pasitaikanti problema, kad per didžiąsias šventes, ypač metų pabaigoje, žmonės atlieka savo gyvenimo reviziją: kas įvyko per šiuos metus, ką aš buvau pasižadėjęs ir ką įvykdžiau. Ir labai dažnai pamatoma, kad daugybė buvusių planų neįgyvendinta. O tuomet apima kaltės jausmas. Užuot kaltinus save, verta peržiūrėti, ar tie planai buvo realūs, ar tarp svajonės ir realybė – ne per didelė praraja. Galbūt šiemet tikslo link verta eiti mažesniais žingsneliais?
Taip pat svarbu suprasti, jog dar viena galima pošventinio slogučio priežastis – saiko stoka. Per šventes vartojama daug alkoholinių gėrimų, daug valgoma, dažnai būname apsupti triukšmo. Dėl tokio įvykių, maisto ir gėrimų pertekliaus, išsiderina ir psichika, ir fiziologija, sutrinka nervų sistemos veikla, todėl nieko nuostabaus, kad apima liūdesys ir depresinė nuotaika. Po laiko jau nieko nepakeisite, tačiau galite galite pasimokyti iš šios situacijos ir per artėjančias šventes dėmesingai bei sąmoningai vartoti maisto produktus bei alkoholinius gėrimus, nesukeldami žalos savo kūnui ir emocinei būsenai.
„Rinkis gyvenimą“ – 15min turinio projektas, finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo.
