Įtariama, kad erkiniu encefalitu šeima galėjo užsikrėsti vartodama nevirintą, nepasterizuotą savo laikomų ožkų pieną ar jo produktus. Ožkos buvo ganomos pievelėje prie namų, todėl manoma, kad sodybos teritorijoje esančios erkės gali būti encefalito viruso nešiotojos.
VMVT primena, kad žmonės šiuo virusu dažniausiai užsikrečia įsisiurbus erkei, tačiau susirgti galima ir vartojant nevirintą, nepasterizuotą ožkų, avių, rečiau – karvių pieną ar jo produktus. Remiantis mokslininkų pateiktais duomenimis, erkinio encefalito virusas gana ilgai išsilaiko piene ir jo produktuose. Štai pieną laikant buitiniame šaldytuve šie virusai išlieka iki dviejų savaičių, o grietinėje, svieste – net ilgiau nei du mėnesius.
Erkių aktyvumo pikas yra kovo – spalio mėnesiai.
Norint išvengti erkinio encefalito, ypač nepasiskiepijusiems nuo šio viruso, patariama maistui nenaudoti termiškai neapdoroto ožkų pieno ar jo produktų. Virinant pieną, erkinio encefalito virusas žūsta per 2 minutes, veikiant +70ºC temperatūrai – per 5 minutes. Siekiant apsaugoti gyvulius nuo erkių, rekomenduojama jų neganyti pamiškėse, aukštoje žolėje, brūzgynuose, miškuose ar drėgnose vietose.
Pasak VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjo pavaduotojo Kristinos Stakytės, klinikiniai erkinio encefalito požymiai ožkų populiacijoje dažniausiai lieka nepastebėti. Pagrindinis būdas infekcijai nustatyti – laboratoriniai tyrimai.
Žmonėms efektyviausia apsaugos nuo erkinio encefalito priemonė – skiepai. Rekomenduojama pasiskiepyti iki šiltojo metų laiko, kol erkės dar neaktyvios. Taip pat galima naudoti erkes atbaidančias priemones (repelentus), tačiau nereikėtų pamiršti, kad visų repelentų poveikis yra trumpalaikis. Tad svarbu įdėmiai skaityti instrukcijas ir juos naudoti nurodytais terminais.
Erkių aktyvumo pikas yra kovo – spalio mėnesiai. Pirmasis sergamumo padidėjimas registruojamas birželio mėnesį, antrasis (ženkliai didesnis) – rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais.
