Cholesterolio rūšys atlieka skirtingas funkcijas
Prienų „MediCA klinika“ šeimos gydytoja Vytautė Gorodeckienė klinikos pranešime žiniasklaidai paaiškino, ką reikia žinoti apie cholesterolio rodiklius ir atskleidė, kurie sklandantys mitai yra neteisingi.
„Iš tiesų, cholesterolis gali būti „blogas“ arba „geras“, tačiau reikia aiškiai įvardinti, kad šios rūšys organizme atlieka skirtingas funkcijas.
„Blogasis“ cholesterolis – tai mažo tankio lipoproteinai (MTL). Jų funkcija – pernešti cholesterolį iš kepenų link kraujagyslių sienelių. „Blogasis“ cholesterolis didina tikimybę susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, iš jų geriausiai žinoma – aterosklerozė.
„Gerasis“ cholesterolis – tai didelio tankio lipoproteinai (DTL). Jų užduotis – neleisti cholesteroliui kauptis arterijų sienelėse ir pernešti jį į kepenis, kuriose yra suardomas. Atvirkščiai negu „blogasis“, „gerasis“ cholesterolis mažina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis“, – sako V.Gorodeckienė.
Dėl to, kad „gerasis“ cholesterolis padeda organizmui sumažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį, neleisdamas jam kauptis, „gerojo“ cholesterolio kraujyje neturėtų trūkti. Vyrų organizme jo turi būti ne mažiau kaip 1 mmol/l, moterų – ne mažiau kaip 1,2 mmol/l.
„Cholesterolis mums reikalingas kaip vanduo, baltymai ar angliavandeniai. Organizmas naudoja jį kaip statybinę medžiagą visoms ląstelėms, iš jo gaminami steroidiniai ir lytiniai hormonai. Jis taip pat dalyvauja tulžies, reikalingos riebalams virškinti, ir vitamino D, reikalingo kaulams stiprinti, sintezėje“, – priduria V.Gorodeckienė.
Cholesterolio rodiklius rekomenduojama sekti visiems
Gydytoja sako, kad cholesterolio rodiklius rekomenduojama sekti visiems suaugusiesiems ir kas metus padaryti kraujo tyrimą. Atliekami bendrojo cholesterolio tyrimai nėra tokie informatyvūs, dėl to patariama atlikti pilną lipidogramą. Joje atskirai pateikiami MTL, DTL, trigliceridų kiekiai, nes organizmo ir kraujagyslių būklė priklauso nuo visų rodiklių tinkamos pusiausvyros.
Organizmas naudoja cholesterolį kaip statybinę medžiagą visoms ląstelėms, iš jo gaminami steroidiniai ir lytiniai hormonai.
„Tai, kad padidėjusį cholesterolį turi tik vyresni, kovojantys su antsvoriu, nesportuojantys žmonės, yra vienas iš dažniausių mitų, kuriuos girdi šeimos gydytojai.
Padidėjusio cholesterolio priežastys gali būti įgimtos arba įgytos. Kai cholesterolio padidėjimą lemia paveldimumas ir genetika, didelę jo koncentraciją gali turėti ir jaunas, lieknas, dar tik perkopęs 30–40 metų pacientas“, – pasakoja V.Gorodeckienė.
Mitas: širdies smūgį sukelia ne padidėjęs cholesterolis
Dalis žmonių tiki, kad tarp cholesterolio kiekio organizme ir širdies smūgio rizikos nėra jokio ryšio. Šeimos gydytoja atsako, kad tai netiesa, nes yra nustatytas tiesioginis ryšys tarp padidėjusio cholesterolio kiekio kraujyje bei širdies ir kraujagyslių ligų, pavyzdžiui, miokardo infarkto, dar žinomo kaip širdies smūgis, vystymosi.
„Blogasis“ cholesterolis kaupiasi ant arterijų sienelių, suformuoja kietą ir storą sluoksnį, dėl kurio arterijų sienelės tampa mažiau elastingos, storėja, siaurėja jų skersmuo – vystosi aterosklerozė, kuri ir yra pagrindinė širdies smūgio priežastis“, – aiškina gydytoja.
Mitas: ligas sukelia ne cholesterolis, o kraujagyslių sienelių uždegimas
Visuomenėje sklando mitas, kad dėl širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimo kaltas visiškai ne cholesterolis, o kraujagyslių sienelių uždegimas. Žmonių teigimu, cholesterolis tik bando „užlopyti“ uždegimo pažeistas vietas: jei nėra uždegimo, cholesterolis nesikaupia ant kraujagyslių sienelių, o tiesiog cirkuliuoja kraujyje ir nekenkia.
„Tai netiesa. Cholesterolio perteklius yra vienas iš veiksnių, lemiančių kraujagyslės sienelės uždegimo atsiradimą. Kai organizmas per gyvenimą yra veikiamas įvairių veiksnių – aukšto spaudimo, didelio cholesterolio kiekio, rūkymo – kraujagyslių sienelių vidinis sluoksnis (endotelis) įtrūksta ir „blogasis“ cholesterolis per atsiradusius įtrūkimus patenka į kraujagyslės sienelę, ten kaupiasi.
Čia patenka ir kraujo dalelės, kurios pradeda „valgyti“ „blogąjį“ cholesterolį, virsdamos putliosiomis ląstelėmis. Dėl to formuojasi aterominė plokštelė, kuri laikui bėgant didėja – aterosklerozė progresuoja, o dėl to atsiranda ir uždegimas“, – teigia V.Gorodeckienė.
Mitas: cholesterolio kiekis priklauso tik nuo mitybos
Gydytoja teigia, kad cholesterolio kiekis priklauso ne tik nuo mitybos, bet daugelio kitų faktorių: gyvenimo būdo, turimų lėtinių ligų, tokių kaip cukrinis diabetas, autoimuninių ligų, vaistų, kurie padidina lipidų koncentraciją kraujyje, vartojimo ir kt.
„Nors vien tik subalansuota mityba problemos neišspręsime, ji iš tiesų gali tapti pirmu žingsniu siekiant sumažinti cholesterolio kiekį. Rinkitės liesesnius produktus, stenkitės maistą troškinti ar virti, į mitybos racioną įtraukite daugiau žuvies produktų, vaisių ir daržovių, gerkite pakankamai skysčių“, – pataria gydytoja.
V.Gorodeckienė priduria, jog subalansuotą mitybą turi lydėti ir kiti veiksmai: reguliarus sportas, metimas rūkyti, svorio reguliavimas. Gyvenimo būdą keičiančiam pacientui gydytojas paskiria ir vaistus – dažniausiai statinus – juos nuosekliai vartojant, galima tikėtis cholesterolio sumažėjimo ir grįžimo į normos ribas.
Mitas: vaistai, mažinantys cholesterolio koncentraciją kraujyje, yra žalingi
Šeimos gydytoja V.Gorodeckienė sako, kad asmenims, kurie turi genetinį padidėjusio cholesterolio, širdies ir kraujagyslių ligų polinkį, gyvenimo būdo korekcija bei riebaus maisto kiekio mažinimas turi mažesnį poveikį. Tikėtina, jog tokie asmenys cholesterolio kiekio reguliavimui skirtus statinus turės vartoti visą gyvenimą. Dalis tų, kuriems buvo paskirti šie vaistai, tiki kad jų vartojimas yra itin žalingas organizmui.
„Tai – netiesa. Šalutinis vaistų poveikis yra retas. Labai retais atvejais pacientams gali pasireikšti stiprus raumenų skausmas, sukeltas raumenų susiskaidymo. Jeigu vartodami statinus jaučiate kokį nors šalutinį poveikį, pasikonsultuokite su savo šeimos gydytoju: esant poreikiui, jums bus pakoreguota vaistų dozė“, – teigia gydytoja.
Nepaisant to, kad daliai žmonių padidėjusio cholesterolio kiekio išvengti nepavyksta, reikėtų nepamiršti – priemonių, galinčių padėti, yra. Reguliariai tikrinkitės, gyvenkite sveikiau, rūpinkitės savimi ir galėsite džiaugtis geresne sveikata.
