Jau daugiau kaip prieš 2 tūkst. metų liaudies medicinos atstovai žinojo, kad tam tikri maisto produktai saugo nuo ligų ar padeda jas greičiau įveikti. Mokslui žengiant į priekį, buvo atrasta 13 sveikatai svarbių vitaminų. Žinomos ir kitos į vitaminus panašios medžiagos, pavyzdžiui, bioflavonoidai. Todėl patariama valgyti kuo įvairesnį maistą.
Pasak gydytojos, vitaminai skirstomi pagal tai, kaip organizmas juos įsisavina ir kaupia:
„Vitaminai A, D, E, K tirpsta tik riebaluose, o vitaminai C ir B – vandenyje. Organizmas riebaluose tirpius vitaminus saugo kepenyse ir riebaliniame audinyje. Vandenyje tirpių vitaminų perteklius pašalinamas su šlapimu, todėl reikia dažniau juos vartoti.“
Provitaminai yra medžiagos, kurias organizmas paverčia vitaminais. Tai – beta karotenas (vitamino A pirmtakas) ir odoje esantys steroidai, iš kurių, veikiant saulės UV spinduliams, gaminamas vitaminas D. Vitaminai, mineralai ir mikroelementai yra svarbūs organizmo funkcionavimui.
Vitaminų papildai nėra panacėja
Maitinantis sveikai ir subalansuotai, užtikrinimas visų reikalingų vitaminų bei mikroelementų poreikis organizmui. Tačiau sergantiems lėtinėmis ligomis, nėščioms moterims, kaip teigė gydytoja J.Kvizikevičiūtė-Štakonienė, didėja ir tam tikrų medžiagų poreikis, kurio kartais su maistu nepavyksta gauti – tuomet į pagalbą gali ateiti vitaminų, mineralų kompleksai.
Tačiau, anot šeimos gydytojos, nereikia tikėtis apsisaugoti nuo virusinių, peršalimo ligų vien vartojant vitaminus. Žmogaus imuninė sistema formuojasi per daugelį metų ir vieno mėnesio vitaminų kursas jos negali pakeisti. Jeigu įtariamas kažkurio vitamino/-ų trūkumas, visuomet patartina pasikonsultuoti su gydytoju ir išsitirti.
Ar yra vitaminų, kurie galbūt yra svarbesni kovojant su įvairiais virusais ir padeda stiprinti imuninį atsaką? Pasak J.Kvizikevičiūtės-Štakonienės, reikia nepamiršti sveiko gyvenimo būdo, sveikos bei subalansuotos mitybos, kokybiško miego, pakankamo skysčių vartojimo, vengti bereikalingo streso ir mokytis kovoti su juo, kad imuninė sistema funkcionuotų tinkamai.
Vitaminų papildai, anot gydytojos, nėra panacėja, tačiau žinoma keletas medžiagų, padedančių kovoti su virusais ir bakterijomis:
- Vitaminas C (L-askorbo rūgštis) pripažintas stipriu antioksidantu, padedančiu kovoti su virusinėmis infekcijomis. Vitaminas C aktyvina imuninės sistemos ląsteles natūralius kilerius (NK) ir T-limfocitus.
- Cinkas yra svarbus daugeliui procesų, vykstančių organizme. Cinkas svarbus imuninei sistemai, kaulų augimui, regėjimui, smegenų vystymuisi, padeda gyti žaizdoms. Cinkas padeda kovoti su peršalimo ligomis.
- Yra įrodyta, jog vitaminas D aktyviai dalyvauja imuninės sistemos veikloje: stiprina atsparumą infekcijoms, imuninei sistemai padeda kovoti su virusais ir bakterijomis, gali sumažinti sergamumo viršutinėmis kvėpavimo ligomis dažnį.
- Vitaminas E, kaip ir vitaminas C, yra stiprus antioksidantas, padedantis imuninei sistemai kovoti su infekcijomis.
Simptomai, išduodantys vitamino D trūkumą
Beveik 90 proc. vitamino D pagaminama žmogaus odoje būnant saulėje. Šalyse, kuriose saulė šviečia mažiau dienų per metus, vitamino D trūkumas pasireiškia dažniau – Lietuvoje ši bėda irgi dažna.
„Vitaminas D atsakingas už kalcio, fosforo įsisavinimą (svarbu kaulams, dantims). Jis didina kaulų mineralinį tankį, mažina lūžių riziką, svarbus raumenų būklei. Šis vitaminas vaidina svarbų vaidmenį imuninės sistemos darbo užtikrinimui, sklandžiai nervų sistemos funkcijai“, – pasakojo šeimos gydytoja J.Kvizikevičiūtė-Štakonienė.
Trūkstant vitamino D, atsiradus kalcio ir fosforo trūkumui, lėtėja kūdikių bei vaikų augimas, trinka kaulų vystymasis, vystosi rachitas.
Moksliškai įrodyta, kad trūkstant vitamino D:
- vystosi depresija,
- dažniau slegia bloga nuotaika,
- dažniau jaučiamės pavargę ir mieguisti,
- trūkstant vitamino D, gali varginti osteoporozė ir kaulų lūžiai bei peršalimo ligos dėl silpnesnės imuninės sistemos veiklos.
Kaip teisingai vartoti vitaminus
Gydytoja pabrėžė, jog visus metus svarbi sveika ir subalansuota mityba, nes daugelį organizmui reikalingų medžiagų galime gauti su maistu.
Vaiko augančiam organizmui svarbu užtikrinti pakankamą kiekį kalcio, geležies, B grupės vitaminų, vitaminų D ir E. Taip pat reikia nepamišti pakankamo skaidulų vartojimo.
Kalbant apie nėščiųjų mitybą, pasak gydytojos J.Kvizikevičiūtės-Štakonienės, ji per daug nesiskiria nuo iki nėštumo buvusios, svarbiausia – turi išlikti sveika ir subalansuota:
„Tiesiog papildomai per nėštumą (ir planuojant pastoti) skiriama folio rūgštis 400–800 mcg, kad būtų išvengta vaisiaus nervinio vamzdelio formavimosi ydų. Nėščiosioms svarbu užtikrinti pakankamą geležies kiekį maiste norint išvengti mažakraujystės bei vitamino D ir kalcio kiekį normaliam vaisiaus kaulinio audinio ir dantų vystymuisi.“
Atlikus tyrimus ir išsiaiškinus, kokių medžiagų organizmui trūksta, anot gydytojos, galima parinkti tinkamus vitaminų/papildų kompleksus.
Nėščiosioms svarbu užtikrinti pakankamą geležies kiekį maiste.
Esant vieno vitamino ar vienos medžiagos trūkumui, kompleksų vartoti nebūtina.
„Vartojant konkretų preparatą, galima parinkti tikslesnę dozę. Tačiau, jei tik norima „pastiprinti“ organizmą, papildyti dėl netinkamos mitybos trūkstamų medžiagų, galima išgerti ir vitaminų kompleksų kursą“, – teigė šeimos gydytoja.
Kaip organizmas praneša apie vitaminų perdozavimą
Jei sveiką gyvenimo būdą susiesime su kuo gausesniu vitaminų vartojimu, tuomet, pasak gydytojos J.Kvizikevičiūtės-Štakonienės, galima vitaminų ir padauginti.
Dauguma vitaminų kompleksų sukurti taip, kad neviršytume rekomenduojamos paros normos, tačiau jei vitaminai vartojami nuolatos ir be reikalo, per didelėmis dozėmis, galimas ir perdozavimas. Tuomet:
- Gali kilti alerginės reakcijos
- Virškinamojo trakto dirginimas
- Pykinimas
- Vėmimas
- Viduriavimas
- Gali padidėti rizika sirgti onkologinėmis ligomis
- Gali pasunkėti širdies-kraujagyslių ligų būklė
Tad gydytoja patarė geriau investuoti į sveiką gyvenimo būdą, aktyvų ir įdomų laisvalaikį bei skanų, sveiką maistą.
