– Kuo mums toks svarbus vitaminas D?
– Vitaminas D dalyvauja kalcio ir fosforo apykaitoje, todėl yra labai svarbus kaulinio audinio augimui, normaliam skeleto vystymuisi, bei atitolina kaulų retėjimą – osteoporozę. Naujausių mokslinių tyrimų duomenimis, vitaminas D taip pat svarbus ir imuninei sistemai, normaliai smegenų veiklai, dalyvauja gliukozės apykaitoje. Manoma, kad vitamino D stoka gali būti susijusi su depresijos bei kai kurių onkologinių susirgimų išsivystymu.
– Kodėl turime rūpintis vitamino D atsargomis organizme šaltuoju periodu?
– Deja, tik apie 10 proc. vitamino D gauname su maistu. 90 proc. likusio reikiamo vitamino D kiekio mūsų organizmas pasigamina tuomet, kai ultravioletiniai spinduliai inicijuoja jo gamybos procesus odoje. Gyvenant Lietuvoje, rudens – žiemos metu saulės spindulių, kurie veikia mūsų odą, yra gerokai per mažai, kad galėtų užtikrinti pakankamą vitamino D gamybą.
– Ar galima vitamino D pakankamai sukaupti vasaros metu, kad jo pakaktų ir žiemą? Kiek apsauginės priemonės nuo saulės turi įtakos vitamino D gamybai?
– Deja, būnant saulėje, vitamino D sintezė inicijuojama tik pirmas 10–15 minučių, todėl nuomonė, jog ilgas buvimas saulėje užtikrina pakankamą vitamino D kiekį, tėra mitas. Žinoma, jog kremas nuo saulės (SPF30, SPF50) net 95 proc. sumažina vitamino D gamybą odoje.
– Iš kur dar vitamino D galima gauti?
– Nedidelę dalį vitamino D gauname ir su maistu. Didžiausias jo kiekis yra:
-
riebioje žuvyje,
-
žuvies taukuose,
-
kepenyse,
-
kiaušinio trynyje,
-
kai kuriose grybų rūšyse.
– Kokie simptomai išduoda, kad trūksta šio vitamino, ir kuo šis trūkumas pavojingas?
– Vitamino D stoka gali pasireikšti labai įvairiais simptomais. Dažniausiai asmenys, kuriems trūksta vitamino D, skundžiasi bendru silpnumu, padidėjusiu nerimu, apatija, raumenų skausmais, mėšlungiu, apetito stoka, plaukų slinkimu, galvos skausmais, dantų ėduonimi, dažnesnėmis peršalimo ligomis. Vaikams vitamino D stoka dažniausiai pasireiškia sumažėjusiu apetitu, pykinimu, vėmimu, vidurių užkietėjimu, gausesniu prakaitavimu.
Vaikams vitamino D trūkumas gali sąlygoti rachito išsivystymą, kaulines deformacijas, sulėtėjusį dantų dygimą, psichomotorinės raidos sulėtėjimą. Suaugusiems vitamino D trūkumas gali paskatinti osteomaliaciją, osteoporozę, depresiją, kognityvinių funkcijų pablogėjimą, imuninės sistemos nusilpimą.
Perdozavus vitamino D pirmiausia didėja kalcio kiekis kraujyje, kas gali sukelti inkstų akmenligę.
– Ar galima jo perdozuoti? Kuo tai gresia?
– Kadangi vitaminas D tirpus riebaluose, kaupiasi organizme, žinoma, perdozavimas galimas. Perdozavus vitamino D pirmiausia didėja kalcio kiekis kraujyje, kas gali sukelti inkstų akmenligę, kraujagyslių sienelių kalcifikaciją, širdies ritmo sutrikimus. Dažniausiai perdozavimas pasireiškia apetito stoka, svorio kritimu, dažnesniu, gausesniu šlapinimusi.
– Ar galima kartu vartoti tiek vitaminą D, tiek žuvų taukus?
– Naujausių mokslinių tyrimų duomenimis, profilaktinių vitamino D dozių vartojimas yra saugus ir nepavojingas. Vaikams iki metų amžiaus profilaktinė vitamino D dozė yra 400 TV, vaikams ir suaugusiems – 600 TV, vyresniems nei 70 amžiaus žmonėms – 800 TV. Žuvies taukus taip pat rekomenduojama vartoti nuolat, jų vartojimas yra saugus.
– Kam labiausiai patartumėte atlikti tyrimus dėl vitamino D?
– Vitamino D kiekį kraujyje rekomenduojama pirmiausia tirti tiems asmenims, kurie jaučia vitamino D trūkumo simptomus ar yra didesnėje rizikos grupėje:
-
kūdikiams, maitinamiems motinos pienu,
-
vyresniems nei 70 metų asmenims,
-
žmonėms, gyvenantiems klimatinėse zonose, kuriose saulės kiekis yra nepakankamas,
-
pacientams, sergantiems lėtinėmis ligomis, po skrandžio operacijų,
-
vegetarams ir veganams.
