Kaip pasireiškia vitamino D stygius?
Darganoti orai ir saulės stygius lietuviams ne tik dažnai gadina nuotaiką, bet ir mažina vieno naudingiausių vitaminų pasisavinimą, rašoma pranešime žiniasklaidai. Net 80–90 proc. vitamino D žmogaus organizme pasigamina būnant saulės šviesoje, todėl mūsų šalyje, kur saulėtų dienų mažai, gyventojams dažniausiai trūksta būtent šio vitamino.
Tyrimai rodo, kad kuo šalys labiau nutolusios nuo pusiaujo, tuo jų gyventojams linkęs pasireikšti didesnis vitamino D trūkumas. Žinoma, tai galioja ne visiems. Daugeliu atvejų tam įtakos turi genetika ir odos spalva.
Klinikos „Endemik“ gydytoja Elena Šukė tikina, kad vitamino D trūkumas itin veikia žmonių sveikatą. Šio vitamino stoka siejama su įvairiomis infekcinėmis ligomis, nuovargiu, cukriniu diabetu, psichikos ligomis, širdies ir kraujagyslių ligomis ir netgi vėžiu.
„Vitaminas D turi įtakos imuniteto veiklai, todėl esant dideliam šio vitamino trūkumui organizmas tampa imlesnis infekcijoms. Net mažas šio vitamino trūkumas lemia nuovargį ir pasyvumą, už jo gali slėptis ir įvairios peršalimo ligos, kurios pasireiškia nemaloniu nosies gleivinės paburkimu, padidėjusia gleivių sekrecija, kosuliu, karščiavimu, čiauduliu, galvos skausmu ir kt.“, – aiškina medikė.
Būtina žinoti vitamino D atsargų kiekį organizme
Kadangi Lietuvoje vitamino D stygius yra opi problema, pajutus minėtus negalavimus, būtina išsitirti, kas už to slepiasi. Sergant tokiomis ligomis, kaip diabetas, aukštas kraujo spaudimas, artritas, astma reikia žinoti, ar organizme netrūksta šio vitamino. Pakankamas jo kiekis turi įtakos išvardytų ligų vystymuisi ir sunkumui.
„Vitamino D pakitimai organizme lemia nemažai sveikatos sutrikimų. Tik tiksliai sužinoję, kad organizme – vitamino stoka, galima imtis atitinkamų priemonių.
Sergant tokiomis ligomis, kaip diabetas, aukštas kraujo spaudimas, artritas, astma reikia žinoti, ar organizme netrūksta šio vitamino.
Specialiais kraujo tyrimais medikams nustačius vitamino D trūkumą, skiriami papildai, kurie vartojami įvairiomis formomis – kapsulėmis, tabletėmis, lašiukais, purškiamas po liežuviu“, – aiškina gydytoja.
Pasitarus su šeimos gydytoju, patikros procedūra itin paprasta. Ji atliekama kraujo tyrimais, kurie nustato, kiek organizme yra likę vitamino D atsargų. E.Šukė sako, kad tamsesniais sezonais – rudenį ir žiemą, minėtus tyrimus reikėtų atlikti profilaktiškai ir jokiu būdu nesiimti vartoti papildų nežinant tikslios būklės.
„Jeigu žmogus pats nusprendžia vartoti vitamino D papildus, visgi būtų geriau bent keliskart per metus tikrinti jo kiekį kraujyje, t. y. nuvykti į gydymo įstaigą ir pasikonsultavus su gydytoju vartoti paskirtomis dozėmis.
Vitaminas D kaupiasi kūno riebaliniuose audiniuose ir nėra pašalinamas, todėl būtų pravartu atlikti tyrimą prieš vitamino D papildų vartojimą ir po, jau nutraukus kursą, kad galima būtų sekti jo kiekį“, – sako šeimos gydytoja.
Pirmenybė – natūraliems šaltiniams
Nors saulė gamina vitaminą D, visgi tai nėra pats saugiausias ir efektyviausias būdas jo semtis, todėl reikia imtis kitokių, kad ir natūralių priemonių, pavyzdžiui, subalansuotos mitybos.
Gydytoja E.Šukė sako, kad į savo mitybos racioną reikėtų įtraukti daugiau įvairaus maisto. Vitamino D apstu riebiose žuvyse: lašišoje, skumbrėje, unguryje, silkėje. Taip pat jo galima rasti kiaušiniuose, svieste, avokaduose, grūduose, piene, sūryje, jautienos ar menkių kepenyse.
„Geriausia vitamino D semtis valgant subalansuotą, visavertį maistą. Klaidinga manyti, kad buvimas saulėje leis išspręsti vitamino D trūkumo problemą, juolab, būnant saulės atokaitoje reikalinga SPF apsauga. Tad yra du keliai: papildų vartojimas ir žuvų taukai.
Papildus patarčiau vartoti tada, kuomet kitų būdų imtis sudėtinga, tačiau prieš tai būtina atlikti tyrimus ar pasitarti su specialistu, o žuvų taukai yra rekomenduojami visų amžiaus grupių žmonėms kaip profilaktinė priemonė dėl lėtinių ligų, kartu juose yra ir vitamino D“, – sako medikė.
