„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Vitaminus galima įkvėpti kaip cigaretę? Gydytojo komentaras apie maisto papildų naujoves

Maisto papildų rinkoje atsiranda vis naujų maisto papildų, kurie, kaip žada jų gamintojai, skirtingai nei ankstesni, padarys tikrus stebuklus. Įvairiausios formos ir spalvos piliulės, kurios esą turi komponentų, dėl kurių visos medžiagos patenka tiesiai į kraują, įvairiausios esencijos, milteliai ir net cigaretės formą primenantys inhaliatoriai. Kaip vertinamas realus visų šių naujovių poveikis?
Vitaminų dozė
Vitaminų dozė / 123RF.com nuotr.

Maisto papildai nėra tiriami

Pasak Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dėstytojo, Visuomenės sveikatos katedros prof. dr. Rimanto Stuko, kaip pasisavinami maisto papildai, tokių tyrimų praktiškai nėra ir jų nereikalaujama, nes maisto papildas laikomas maisto produktu.

„Juk taip pat niekas netiria, kiek procentų pasisavinama duona ar varškės sūris. Tai aktualus klausimas, bet atsakymo į jį nėra, nors gamintojai, aišku, reklamuoja savo prekes kaip geriausias. Kai gaminamas vaistas, jis turi veikliąją medžiagą, kurios poveikis turi būti įrodytas klinikiniais tyrimais.

Asmeninio albumo nuotr./Rimantas Stukas
Asmeninio albumo nuotr./Rimantas Stukas

Tai konkreti specialiai sukurta molekulė, kuri nėra maistas. Esant reikalui, prie tos molekulės pritvirtinamas vadinamasis nešėjas – medžiaga, padedanti išnešioti tą medžiagą po organizmą. Kalbant apie maisto papildus, tokių įrodymų nėra“, – teigė pašnekovas.

R.Stuko manymu, lygiai taip pat neaiškus tiek senųjų, tiek naujų maisto papildų formų, įsisavinimo laipsnis: ar tai būtų tabletės, kapsulės, milteliai ar inhaliatoriai.

Manoma, kad iš piliulės mes pasisaviname tik iki 30 proc. mūsų organizmui reikalingų medžiagų. Taigi žmonės pernelyg pasitiki maisto papildais, užuot skyrę dėmesio mitybai.

Tiesa, tam tikruose preparatuose vitaminų ir mineralų dozės yra gerokai didesnės nei maiste, tai kompensuoja prastesnį jų pasisavinimą.

Placebo efekto poveikis?

Santaros klinikų šeimos gydytojas Valerijus Morozovas šiuo klausimu dar griežtesnis.

„Kalbant apie skirtingas maisto papildų formas yra labai iliustratyvus pavyzdys – viagros tabletė. Ji yra mėlynos spalvos ir rombo formos. Kodėl? Todėl, kad apvaliomis baltomis tabletėmis nieko nebenustebinsi. Kad būtų kuo stipresnis placebo efektas, kad tabletė paveiktų mūsų pasąmonę, turi būti sukurtas tam tikras ritualas, tabletė turi nustebinti, būti paveiki emociškai.

Asmeninio archyvo nuotr./Valerijus Morozovas
Asmeninio archyvo nuotr./Valerijus Morozovas

Kodėl geriami milteliai veikia geriau negu tabletės? Tai ritualo efektas – mes tuos miltelius turime ištirpdyti, išmaišyti, taigi skiriame tam daugiau laiko. Tai nėra tas pats nei vien nuryti tablelę.

Tačiau reikia nepamiršti, kad vaistai turi turėti klinikinių tyrimų įrodymus apie jų veiksmingumą, maisto papildai – ne“, – teigė pašnekovas.

Rinkodaros triukai

Paklaustas, ar tikrai įvairios struktūros kapsulės ar tabletės veikia vienodai, medikas pripažino, kad šiokių tokių skirtumų yra.

„Yra preparatų, kurie išsiskiria greitu poveikiu, pavyzdžiui, milteliai iš tiesų suveikia greičiau nei tabletė. Yra tablečių, kuriose veiklioji medžiaga atsipalaiduoja tam tikru tempu, yra apvalkalų, kurie tirpsta ne skrandyje, o dvylikapirštėje žarnoje, todėl nedirgina skrandžio, ir pan. Tačiau šiuo atveju kalbame apie vaistus. Niekas nekurs „super duper“ formulės vitaminui C, nebent labai gražų aprašymą.

Puikus pavyzdys – vitaminai plaukams, nagams, odai, vaikams, suaugusiems ir pan. Visi jie turi maždaug iki 15 cheminių junginių, kurių turėtume gauti su maistu. Ir tos medžiagos nėra skirtos konkrečiai plaukams ar nagams. Tai tiesiog rinkodaros triukai ieškant tikslinės grupės pardavimams.

Jeigu turėsite šalia du vitaminus plaukams, kurių vieni yra naujausios tirpios tabletės, iš kurių vitaminai esą keliauja tiesiai į plaukus, o kiti – tiesiog paprasta tabletė, poveikis bus tas pats, tik pirmas preparatas bus gerokai brangesnis“, – tikino pašnekovas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Tabletės ir kapsulės
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Tabletės ir kapsulės

Atskira sritis – švirkščiami vitaminai, kurie skiriami kaip gydomieji, kai reikia greitos korekcijos. Šių vitaminų laisvai vaistinėje neįsigysi. Jų pasisavinimas priklauso nuo pačios medžiagos.

Švirkščiama geležis pasisavinima 100 proc., iš maisto papildų – 10–15 proc., daugių daugiausiai – 20–30 proc. Vitaminas B12 leidžiamas tuomet, kai jis dėl kokių nors priežasčių visiškai nepasisavinamas: dėl amžiaus, gastrito, vartojamų vaistų, gretutinių ligų ir pan. Vitaminas B1 leidžiamas, kai dėl paciento būklės reikia greitos reakcijos, nėra laiko laukti, kol suveiks tabletės.

Kaip pasitinkama naujovė – įkvepiami vitaminai

Tačiau iš tiesų maisto papildų pramonė sparčiai vystosi ir pastaruoju metu jau siūlomi net įkvepiami vitaminai. Kitaip tariant, siūloma įsigyti inhaliatorių, kuris primena pieštuko formą, o jo įkvėpimo veiksmas – cigaretės rūkymą, pripildytą tam tikros medžiagos, pavyzdžiui, vitamino B12 ir net melatonino ar kofeino. Beje, kad inhaliatorių naudoti būtų maloniau, jis skleidžia papildomus įvairius kvapus.

O jeigu siūloma įkvėpti kofeino, gal tuomet geriau ir pigiau uostyti pačią kavą? Poveikis turi būti tas pats.

„Labai mėgstu inhaliacijomis gydyti kosulį – manau, tai vienintelis veiksmingas būdas greitai suvaldyti kosulio simptomus, tačiau pacientams siūlau naudoti paprastą vandenį be nieko. Jame neturi būti jokių priemaišų – nei druskos, nei eterinių aliejų, nes visa tai lieka mūsų plaučiuose.

Pabandykite 10 kartų per dieną plauti odą sūriu vandeniu. Kas bus? O mes tokiu vandeniu plauname nosies gleivinę arba inhaliuojame kvėpavimo takus. Yra ligos, kurias sukelia dulkės. Jomis sergantys žmonės, kvėpuodami užterštu oru, labai kenčia. Ne taip seniai dėl miestų oro užterštumo kietosiomis dalelėmis specialistai mums nerekomendavo būti lauke.

O dabar mes žadame įkvėpti kažko, kas liks mūsų plaučiuose. Juk maisto papildams nereikia atlikti klinikinių tyrimų, įrodančių jų poveikį ir šalutinius reiškinius. Mes negalime tiksliai žinoti, ką naudojame. O jeigu siūloma įkvėpti kofeino, gal tuomet geriau ir pigiau uostyti pačią kavą? Poveikis turi būti tas pats. Mano manymu, tokie maisto papildai arba turi tokias mažas medžiagų koncentracijas, kad poveikis tik placebo, arba tai tikrai gali būti žalinga sveikatai“, – svarstė pašnekovas.

Pasak V.Morozovo, jeigu mes jaučiamės gerai, neturime tam tikrų konkrečių simptomų, siūlymas vartoti maisto papildus yra visiška komercija:

„Vaistinėje sveikatos nenusipirksime. O jeigu iš tiesų jaučiame tam tikrus simptomus, dėl jų pirmiausiai reikia pasitarti su gydytoju – kokius tyrimus atlikti, ką vartoti, kokiomis dozėmis ir pan.

Jei simptomai labai konkretūs, tam tikrais atvejais gali patarti ir vaistininkas, bet jei turime ilgalaikius simptomus, pavyzdžiui, nuovargis, prakaitavimas, galvos skausmai, yra nenormalu pradėti juos koreguoti, pavyzdžiui, taburečių formos vitaminais.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“