Šiandien ji savo instagramo puslapyje pasakoja, ką teko patirti, kai sužinojo diagnozę. Moteris primena, kad labai svarbu tikrintis ir pažymi, kad tyrimus kompensuoja valstybė.
„Viskas prasidėjo 2008-aisiais metais, kai draugė pasiūlė nueiti pas gydytoją, kuri kaip tik rašė disertaciją žmogaus papilomos viruso (ŽPV) tema. Kai pas ją apsilankiau ir ji paėmė tepinėlį, sužinojau, kad man ŽPV. Man buvo tikra staigmena ir labai netikėta – nieko apie tai nežinojau. Dabar suprantu, kad turint šį virusą reikia ypač rūpintis savo sveikata ir atlikti visus reikiamus tyrimus kuo dažniau. Žmogaus papilomos virusas gali išnykti ir savaime, tačiau, matyt, mano imunitetas buvo per silpnas. Be to, žmogaus papilomos virusas yra didelis rizikos veiksnys gimdos kaklelio vėžiui atsirasti, todėl periodiškai lankiausi pas gydytoją, taip pat man buvo atliktos dvi konizacijos procedūros“, – ligos pradžią prisimena Gustė.
Nustatė 3 stadijos gimdos kaklelio vėžį
Moteris pasakoja, kad kai jai 2015-aisiais metai buvo atlikta gimdos kaklelio konizacija, gydytoja pasakė, kad po trejų metų reikėtų sugrįžti konsultacijai ir atlikti citologinį gimdos kaklelio vėžio tyrimą. „Aš grįžau ne po trejų, bet po penkerių metų ir šį tyrimą atlikau 2020-aisiais. Rezultatai buvo geri, tačiau jau 2021-aisiais pradėjau jausti, kad kažkas ne taip – vis dažniau vargino išskyros, kraujavimas, todėl nusprendžiau apsilankyti pas ginekologę. Ji įtarė, kad tai gali būti cista ar uždegimas, gavau vaistų, žvakučių ir tuo viskas pasibaigė. Tačiau savijauta nesikeitė, todėl parašiau kitai gydytojai ir paprašiau, kad mane apžiūrėtų“, – sako Gustė.
Apžiūros metu moteris pradėjo kraujuoti, tad gydytoja pasiteiravo, kada paskutinį kartą buvo paimtas tepinėlis. „Aš atsakiau, kad visai neseniai – 2020-aisiais metais. Gydytoja atsakė, kad jeigu nematytų tyrimo rezultatų, nepatikėtų. Ji nusprendė nusiųsti mane pas onkoginekologę. Jai apžiūrint pastebėjau, kad jos akys plečiasi, veidas keičiasi... Aš paklausiau – ar man vėžys? Supratau, kad reikalai prasti. Buvo paimta biopsija, o pats navikas matomas plika akimi“, – prisimena Gustė.
Tyrimų labirintas
Po to, kai moteriai buvo paimta biopsija, jos laukė begalė tyrimų – kompiuterinė tomografija, magnetinis rezonansas, konsultacijos su gydytojais, tačiau kaip ji prisimena, gydymas buvo paskirtas žaibo greitumu.
„Nuėjau rugsėjo 23 d., o jau spalio 12 man buvo taikomas gydymas. Penkios chemoterapijos, 25 spindulinės terapijos, 4 brachiterapijos – visa tai baigėsi gruodžio viduryje. Visų procedūrų metu gydytojai stebėjo, kaip veikia gydymas, kurlink viskas krypta. Kovo mėnesį kartojau tyrimus ir šiuo metu viskas yra gerai, aš esu sveika, tačiau turiu nuolatos periodiškai tikrintis“, – sako Gustė ir priduria, kad šiandien visoms norėtų rekomenduoti atlikti naujausią ir tiksliausią aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso ir citologinį tyrimą, kurį valstybė kompensuoja nuo šių metų pradžios. „Taip jūs tikrai saugosite savo sveikatą! Gimdos kaklelio vėžys nėra žaibiškas procesas, jis vystosi metų metų, tačiau tyrimas gali jums padėti užkirsti kelią onkologinei ligai“, – sako pašnekovė.
Šeimos ir likimo draugių palaikymas – didžiausia motyvacija
„Kai sužinau, kad man vėžys – patyriau tikrą šoką, o gyvenimas pralėkė pro akis. Tuo metu neverkiau, tik pasakiau sau – negaliu palikti sūnaus našlaičiu, kadangi jis turi tik mane – tėtis yra miręs. Turiu angelą sargą mamą, ji gyvena užsienyje, bet grįžo pas mane, kad padėtų man įveikti ligą. Visos procedūros, kurios turi įveikti vėžį, atima jėgas, nuolat būna negera, norisi miegoti, todėl pagalbos tikrai reikėjo. Aš neslėpiau ligos nuo artimųjų ar draugų, tačiau sūnui taip ir nepasakiau. Esu labai dėkinga visai šeimai už palaikymą. Noriu ir moterims patarti – ne tik tirtis, bet ir nepanikuoti, jeigu išgirstate šią diagnozę. Liga gali būti išgydoma, svarbu pasitikėti gydytojais ir medicina“, – sako Gustė.
Ji prideda, kad likimo draugės, moterys, kurios susidūrė su vėžiu, taip pat buvo svarbi palaikymo komanda: „Pasakysiu tokį keistą dalyką, kad kai susirgau, nuėjusi į Nacionalinį vėžio institutą, aš ten jausdavausi sava. Jaučiau, kad mes visi ten būdami supratome vienas kitą, galėjome pasidalinti tuo, ką patiriame. Atradau, kad liga ir mane pačią pakeitė – pradėjau labiau mylėti save, nes anksčiau visada būdavau antrame plane. Vertinu viską, ką turiu, o anksčiau atrodė, kad vis kažko trūksta, kažko negana. Nebekreipiu dėmesio į smulkmenas. Liga supurto ir supranti, kas yra kas“, – sako Gustė.
Profesorė Daiva Vaitkienė atsakė, ką turėtume žinoti apie gimdos kaklelio vėžio tyrimus
Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Onkoginekologijos centro vadovė prof. dr. Daiva Vaitkienė sako, kad gimdos kaklelio vėžio patikra Lietuvoje nacionaliniu mastu pradėta 2004-aisiais metais.
„Iš pradžių tikrintis buvo pakviestos moterys nuo 30 iki 60 metų, tačiau labai greitai amžiaus intervalas buvo paankstintas ir dabar moterys kviečiamos nuo 25-erių metų. Citologinis patikros tyrimas (PAP) yra atliekamas kas trejus metus. Jo metu su šepetėliu paimamos ląstelės nuo gimdos kaklelio ir dedamos ant stiklelio. Nuo šių metų sausio 1-osios dienos moterims nuo 35-erių iki 59-erių metų amžiaus patikros tikslu atliekamas ne citologinis, bet aukštos onkologinės rizikos žmogaus papilomos viruso (ŽPV) tyrimas, kuris kartojamas kas penkerius metus“, – aiškina D.Vaitkienė.
Jeigu tyrimo metu ŽPV neaptinkama, moteris kitą kartą patikrai kviečiama po penkerių metų.
Gydytoja sako, kad naujajam tyrimui tiriamoji medžiaga taip pat kaip ir citologinam tyrimui imama nuo gimdos kaklelio šepetėliu, bet dedama ne ant stiklelio, o į skystąją terpę. Tai leidžia, aptikus aukštos rizikos žmogaus papilomos virusą, iš tos pačios terpės atlikti ir citologinį gimdos kaklelio tyrimą.
„Jeigu tyrimo metu ŽPV neaptinkama, moteris kitą kartą patikrai kviečiama po penkerių metų. Jeigu šis virusas aptinkamas, tuomet jau gydytojas ginekologas, įvertinęs kartu atliktą citologinį tyrimą, sprendžia, kaip dažnai moteriai reikės tikrintis – užteks stebėti, ar reikės rimtesnio ištyrimo, papildomų tyrimų ar net gydymo. Tiesa, noriu pabrėžti, kad aptikus aukštos onkologinės rizikos ŽPV dar nereiškia, kad moteris serga gimdos kaklelio ikivėžine liga ar vėžiu – tiek ginekologo apžiūra, tiek citologiniai tyrimai gali atskleisti, kad ji visiškai sveika, tačiau ŽPV yra didelis rizikos veiksnys ateityje susirgti gimdos kaklelio ikivėžinėmis ligomis ar vėžiu“, – kalba D.Vaitkienė.
Paklausta apie tai, ar galima šiuos tyrimus atlikti savo iniciatyva, profesorė sako, kad reguliariai patikros programoje dalyvaujančioms moterims, kurios niekada nesirgo gimdos kaklelio ligomis ir neturi papildomų rizikos veiksnių šioms ligoms atsirasti (rūkymas, daug gimdymų, dažni gimdos kaklelio uždegimai, imunosupresinės būklės), pakanka įprastos patikros ir papildomai tirtis šių moterų specialistai neskatina, nors ir nedraudžia.
„Apie 70 procentų moterų nuo iki 30 m. amžiaus bent kartą užsikrečia aukštos rizikos ŽPV. Gera žinia ta, kad didžiajai daliai jų šis virusas išnyksta savaime nesukeldamas jokių simptomų ar pojūčių. Būtent dėl šios priežasties nėra diegiama ŽPV tyrimų programa nacionaliniu mastu jaunesniame amžiuje“, – aiškina D.Vaitkienė ir priduria, kad vis tik aptikus aukštos rizikos ŽPV, nepriklausomai nuo moters amžiaus, kol jis neišnyksta, tiek ŽPV, tiek gimdos kaklelio citologinį tyrimą reiktų kartoti kasmet.
Apie 70 procentų moterų nuo iki 30 m. amžiaus bent kartą užsikrečia aukštos rizikos ŽPV.
Profesorė aiškina, kad tikrinimosi dažnumas yra paremtas ne asmens, o visuomenės sveikatai paskaičiuotu kaštų/naudos santykiu. Statistiškai suskaičiuota, kad kas trejus metus atliekant citologinį tyrimą, o kas penkerius metus ŽPV, patikros dažnis yra pakankamas, kad atsirandantys pokyčiai būtų aptikti laiku ir invazinio vėžio būtų išvengta.
„Žinoma, kad klaidų gali pasitaikyti, ir galime gauti netikslų ir klaidingai teigiamą, ar klaidingai neigiamą tyrimo atsakymą. Tačiau yra ne tik visuomenės sveikata, bet ir asmens – mes visada įvertiname visus įmanomus rizikos veiksnius ir atsižvelgdami į tai galime rekomenduoti išvardintus tyrimus atlikti dažniau nei siūloma patikros programose“, – pažymi D.Vaitkienė.
Nuo kelerių metų rekomenduojami skiepai nuo ŽPV?
Pasak D.Vaitkienės, naujausia devynvalentė vakcina nuo ŽPV gali apsaugoti nuo gimdos kaklelio vėžio daugiau kaip 90 proc. „Tačiau nė viena vakcina neapsaugo 100 proc., todėl net ir pasiskiepijusios moterys turi tikrintis visą gyvenimą. Jau 114 pasaulio šalių yra įtraukusios į skiepų kalendorių šią vakciną nuo ŽPV. Du trečdaliai šių šalių įtraukusios nuo lyties nepriklausomą skiepijimą – t. y. skiepija ir mergaites, ir berniukus. Nors skiepyti galima jau nuo 9-erių, skiepijimo pradžios amžius skirtingose šalyse varijuoja nuo 9-erių iki 14 metų amžiaus. Dauguma Europos šalių vakcinaciją pradeda 12 metų amžiaus paaugliams, nes imugeniškumo tyrimai įrodė, kad būtent paskiepijus šioje amžiaus kohortoje, susidaro daugiausia antikūnų. Lietuvoje valstybės lėšomis mes skiepijame tik 11-os metų amžiaus mergaites“, – aiškina profesorė.
D.Vaitkienė priduria, kad nėra viršutinės amžiaus ribos, kada jau nebebūtų galima skiepytis, tačiau atsakas į skiepą yra vis silpnesnis, kai mes senstame – nes sensta ir mūsų imunitetas, tad susidaro ir mažiau ir antikūnų.
„Jeigu moteris užsikrečia ŽPV ir šis virusas neišnyksta, displazija gimdos kaklelyje gali atsirasti jau po trejų šio viruso persistavimo metų. Greičiausiai todėl JAV rekomenduojama gimdos kaklelio patikrą pradėti praėjus 3 metams nuo lytinio gyvenimo pradžios. Maždaug po dešimties viruso persistavimo metų gali pasirodyti gana ryškūs ikivėžiniai pakitimai. Nuo tokios didelio laipsnio displazijos vėžys gali atsirasti ir po metų, ir po dešimties.
Gimdos kaklelio vėžys vystosi labai lėtai. Labai retos greitos eigos vėžio formos yra išimtis iš taisyklės.
Gimdos kaklelio vėžys vystosi labai lėtai. Labai retos greitos eigos vėžio formos yra išimtis iš taisyklės. Jeigu paaugliai pradeda lytinį gyvenimą maždaug 15–16 metų, mes jau žengtelėjusios displazijos galime tikėtis maždaug po 10 metų – apie 25-uosius gyvenimo metus. Būtent dėl to patikra ir pradedama nuo 25-erių. Na o vėžio pikas prasideda jau nuo 35 iki 45 metų. Tiesa, sirgti retais atvejais gali ir jaunesnės nei 30-ies, ir vyresnės nei 70–80 metų moterys“, – pasakoja gydytoja ir priduria, kad ŽPV amžiaus cenzo nėra.
Lytinis gyvenimas sergant gimdos kaklelio vėžiu reikalauja supratimo
Gydytoja sako, kad aptikus ikivėžinius pakitimus, galimas ne vienas sprendimo būdas, kuris priklauso nuo daugybės niuansų ir moters sveikatos būklės. Tai gali būti stebėjimas, pakitusių audinių „išgarinimas“ su lazeriu, audinių išpjovimas naudojant skalpelį, elektros peilį ar specialias elektros kilpas.
„Visi šie būdai yra efektyvūs ir ikivėžinės būklės pagydomos. Tačiau jeigu moteriai nustatomas vėžys, liga turi būti gydoma agresyviai. Jeigu vėžys nustatomas labai ankstyvoje stadijoje, kai plika akimi jis dar nematomas, gali būti atliekama nedidelės apimties operacija. Tam tikrais atvejais gali būti atliekama operacija, kurios metu šalinama dalis gimdos kaklelio, visas gimdos kaklelis, gimda kartu su kakleliu, ar net ir su aplinkiniais raiščiais, dalimi makšties ir dubens limfmazgiais. Tačiau operacijos atliekamos ne visada. Jeigu liga išplinta į priegimdžius, skiriamas chemospindulinis gydymas, o jeigu jau atsiranda metastazės kituose organuose ir liga toliau plinta, skiriama chemoterapija ir biologinė terapija“, – aiškina gydytoja.
Paklausta apie tai, kaip liga paliečia intymų gyvenimą, gydytoja sako, kad apie tai moterys būtinai turi kalbėtis su jas prižiūrinčiais specialistais ir nebijoti užduoti klausimų, kurie jas jaudina.
„Didžiausią įtaką lytiniam gyvenimui padaro radikalios operacijos, kai yra pašalinama gimda su kakleliu, raiščiais, viršutiniu makšties trečdaliu, nes neišvengiamai sutrumpėja makštis. Taip pat reikia paminėti ir chemospindulinį gydymą, kai dėl to galimas makšties audinių standėjimas, randėjimas ir ji dėl to siaurėja. Jeigu taikomi abudu gydymo būdai, tuomet šalutinis gydymo poveikis yra dar didesnis", – aiškina profesorė.
Moteris gali kamuoti ir limfostazė, kai sutinsta kojos, limfa susilaiko galūnėse, dubenyje, gaktos srityje, apatinėje pilvo dalyje – visa tai taip pat veikia intymų gyvenimą.
„Moterys dažnai bijo užduoti klausimų apie lytinį gyvenimą, o pačios, nustačius gimdos kaklelio ligą, dažnai ilgam atsisako lytinių santykių. Norėčiau pasakyti, kad po operacijos tikrai reikia laiko, kad viskas sugytų ir porai mėnesių nuo lytinių santykių reikia susilaikyti, tačiau jeigu taikomas chemospindulinis gydymas, įvertinus kraujavimo riziką, dažnai apribojimų lytiniam gyvenimui nėra. Žinoma, gali prireikti abiejų partnerių supratimo, prisitaikymo, bet intymus gyvenimas tikrai įmanomas ir dažnai net labai skatinamas, kad būtų išvengta makšties randėjimo, siaurėjimo, užakimo“, – aiškina profesorė ir primena visoms moterims nenumoti ranka į prevencines programas ir reguliariai tikrintis sveikatą.
