Ligos bandė ieškoti trejus metus
„Trejus metus vaikščiojau po daktarus sakydama, kad blogai jaučiuosi. Tačiau man jie sakė, kad aš gražiai atrodau, ir nieko jie neranda. Rodžiau jiems savo ištinusias kojas, bet niekas į jas nekreipė dėmesio, tik siuntinėjo vieni pas kitus. Prieš metus su siuntimu lankiausi Santaros klinikose. Laukiau du mėnesius, kad pakliūčiau pas kraujagyslių chirurgus, kadangi vietiniai gydytojai norėjo patikrinti, ar nesusidaręs trombas, nes viena koja nuolat būdavo patinusi, skaudėjo.
Iš pradžių mane apžiūrėjęs gydytojas norėjo skirti man magnetinio rezonanso tyrimą, tačiau pagalvojęs nusprendė, kad turėčiau jį pasidaryti pagal gyvenamąją vietą. Tačiau Trakuose jo man neskyrė – esą nėra tinkamo ligos kodo, pagal kurį galėtų man išrašyti siuntimą.
Taip pat turėjau nepatogumo dėl vulvos odos – ji buvo labai plona, išblyškusi, trūkinėjo, plyšinėjo, tačiau gydytojai sakė, kad tai normalu, kadangi sergu antro laipsnio cukriniu diabetu. Tai diabeto požymis“, – pasakojo moteris.
Operaciją atidėjo dėl vaikų
Praėjusiais metais situacija pradėjo prastėti. Prasidėjo stiprūs skausmai vulvos (išoriniai lytiniai organai – red.) srityje, o atsiradusi žaizdelė niekaip negijo.
„Situacija blogėjo – skausmai pasidarė tokie stiprūs, kad negalėjau jų atlaikyti, todėl rudenį nuvykau į Odos ir veneros ligų centrą. Gydytojai buvo pakraupę nuo vaizdo, klausė, kur aš buvau anksčiau. Buvo paimta biopsija, o aš atsidūriau pas onkologus.
Tuomet viskas pradėjo vystytis labai greitai, man padarė visus reikalingus tyrimus. Aišku, tai užtruko mėnesį, kadangi žmonių labai daug. Buvo nustatyta pirma vulvos vėžio stadija.
Iš karto, gruodžio pradžioje, man buvo paskirta operacija. Nežinau, ar kas būtų kitaip, jei būčiau tuomet ją dariusi. Aš ją nukėliau mėnesiui. Mat viena auginu du vaikus, o ir dirbu su vaikais, tad galite turbūt įsivaizduoti, ką reiškia pedagogui ir vaikams kalėdiniai renginiai“, – atviravo Liucija.
Pasak jos, kai keturis mėnesius dirbi, ruoši programą, repetuoji su vaikais, taip pat pačios vaikas šoka, dainuoja, pagaliau artėja mažosios dukters gimtadienis, tuomet įsikiša sąžinė – ji neleido apleisti vaikų ir darbo, visų tų renginių, kuriems tiek buvo ruoštasi.
Nuo chemoterapijos sutriko širdies veikla
Po operacijos paaiškėjo, kad situacija daug prastesnė, nei manyta iš pradžių. Buvo patvirtinta trečia ligos stadija.
„Tai buvo didelis šokas mums visiems. Gydytojai griežtai pasakė – jeigu atsisakysiu švitinimo ir chemoterapijos, vaikų tikrai nebeauginsiu. Įspėjau, kad esu alergiška visiems vaistams, mano organizmas netoleruoja jokios chemijos, jis yra kažkoks kitoks nei visų. Vaikystėje vėjaraupiais sirgau penkis kartus. Man netgi siūlė tapti mokslinio darbo objektu, bet atsisakiau.
Tačiau gydytojai tikino, kad kitos išeities nėra, ir kovo 20 d. buvo atlikta pirmoji chemoterapija. Iš karto po jos buvo daromas pirmas spindulinės terapijos seansas.
Man buvo taip blogai, kad dukra bėgo pas kaimynus rėkdama: „Darykite ką nors, mano mama miršta, ji nekalba.“ Negalėjau ne tik kalbėti, bet net vandens nuryti. Gydytojai lašinėmis mane atgaivino tik ligoninėje.
Kol negalėjau kalbėti, gydytojams rodžiau į širdį. Kai pradėjau kalbėti, pasakiau, kad man labai bloga su širdimi. Tačiau mūsų valstybėje yra toks paradoksas, kad nė viena onkologinių ligų gydymo įstaiga neturi savo kardiologo. Teko pačiai užsirašyti pas kardiologą, kuris galėjo priimti tik po dviejų mėnesių“, – toliau dėstė pašnekovė.
Po spindulinės terapijos vėžys suaktyvėjo
Dėl širdies moteris kuriam laikui buvo visiškai praradusi galimybę judėti, vos pajudėjusi ji atsidurdavo ant apalpimo ribos. Liucija nuo vaikystės turi širdies patologiją.
Supratusi, kad dar vienos chemoterapijos ji gali neatlaikyti, moteris nesiryžo antram kursui, stengėsi ištverti tik spindulinę terapiją, kuri jos ypač jautriam organizmui taip pat turėjo didžiulį pašalinį poveikį. Paaiškėjo, kad šios pastangos buvo bergždžios – užuot mirusios, ląstelės pradėjo didžiuliu greičiu daugintis ir plisti į dubenį.
Šiuo metu skausmai tokie dideli, kad Liucija sunkiai juos ištveria net su nuskausminamaisiais, jau du mėnesius negali miegoti, todėl jaučiasi išsekusi tiek fiziškai, tiek emociškai.
Gydytojai pasiūlė ieškoti gydymo užsienyje
„Buvo sušauktas gydytojų konsiliumas, kuris konstatavo, kad vienintelis gydymas, kurį man gali pasiūlyti, yra chemoterapija. Tačiau gydytoja, žinodama mano organizmo reakciją ir mano širdies būklę, patarė važiuoti gydytis į užsienį kitais metodais. Išpjauto auglio vietoje ataugo naujas, bet operuoti auglio toje pačioje vietoje taip pat nebegalima.
Turint omenyje, kad liga vystosi žaibiškai, per du mėnesius vėžys labai išvešėjo, atsirado metastazių, gydytojai spėja, kad turiu tik du mėnesius, per kuriuos būtina pradėti gydytis. Po to procesai bus negrįžtami, ir galėsiu nebent pasilengvinti išėjimo kančias. Tačiau jau dabar verkiu iš skausmo. Baisiausia, kad kai aš verkiu, šalia sėdi dukra, laiko mane už rankos ir verkia kartu. Jai gaila manęs, ji bijo likti be mamos“, – teigė Liucija.
Nuo atlyginimo iki atlyginimo gyvenanti ir jokių santaupų neturinti moteris, finansiškai paremta draugų ir bendradarbių, šiuo metu važinėja procedūroms į skausmo kliniką, kad bent šiek tiek palengvintų savo kančias. Gydymas joje yra mokamas.
Vokiečiai gydo lazeriais ir taikinių terapija
Supratusi, kad Lietuvoje yra išbandyta viskas, kas įmanoma, moteris pradėjo ieškoti gydymo užsienyje. Taip ji atrado „Weber medical GmbH“ kliniką Vokietijoje, kurioje šios rūšies vėžys gydomas šviesos ir lazerių terapija.
Taip pat jie taiko chemoterapiją, tačiau ne bendrą, o taikinių metodu, kai chemoterapija nukreipiama tiesiogiai į taikinį, į vėžines ląsteles, taip kitas ląsteles apsaugant nuo neigiamo poveikio.
„Kliniką radau per žmones, kurie ten gydėsi ir kuriems šis gydymas padėjo. Viena mano bendradarbė ten taip pat ruošiasi vykti – jos vėžys susijęs su vidaus organais. Nei Lietuvoje, nei Lenkijoje panašaus gydymo nėra. Yra Maskvoje panaši klinika, bet ji gydo tokiu būdu tik nosiaryklės vėžį. Tai mano vienintelis šansas išgyventi, jei pavyks išvykti greitai, nes mano vėžys greitai progresuoja“, – aiškino pašnekovė.
Paskaičiuota gydymo kaina – 20 tūkst. eurų
Vokiečių medikai, gavę Liucijos ligos istoriją, patvirtino, kad gali ją gydyti, paskaičiavo preliminarią gydymo kainą – apie 20 tūkst. eurų. Kaina kiekvienam pacientui gali būti skirtinga, kadangi priklauso nuo reikalingų procedūrų skaičiaus, naviko vietos, stadijos, metastazių išplitimo.
„Visą gyvenimą buvau įpratusi padėti kitiems – ir profesija mano tokia. Tačiau dabar tenka prašyti kitų pagalbos, ir tai tikrai nėra lengva. Pastūmėjo mane šiam žingsniui draugai ir bendradarbiai, įtikinėdami, kad nėra gėdinga prašyti pagalbos tokioje situacijoje.
Draugai, kas kiek galėjo, tiek sunešė pinigų pradžiai, tačiau man pačiai rasti tokią sumą neįmanoma. Noriu vėl dirbti, grįžti į savo pedagoginę veiklą, būti su vaikais, išleisti į gyvenimą savo dukras, vėl džiaugtis gyvenimu. Bet kaip bus, aš nežinau“, – nedrąsiai atviravo Liucija.
Jei galite ir norite padėti Liucijai ir jos dukroms, kurios bijo prarasti mamą, bet kokią pinigų sumą galite paaukoti čia:
Gavėjas: VŠĮ „Ištiesk gerumo ranką nuskriaustiesiems“
Sąskaitos: LT267300010142143000 (Swedbank)
LT57 7044 0600 0805 8996 (SEB)
PayPal: info@gerumoranka.eu
Paysera: EVP8810001781874 LT623500010001781874
Mokėjimo paskirtis: Liucijos gydymui
