Profesinių ligų valstybės registro duomenimis, kasmet Lietuvoje daugiau kaip 400 asmenų nustatomi profesiniai susirgimai. Nors pastaruosius ketverius metus susirgusiųjų skaičius mažėjo, pernai jų vėl padaugėjo: nuo 2010 iki 2013 metų profesinio sergamumo rodikliai kito nuo 35,1 atvejo 100 tūkst. užimtų gyventojų iki 31,9 atvejo 100 tūkst. užimtų gyventojų. 2014 metais šis rodiklis vėl padidėjo iki 35,9 atvejo 100 tūkst. užimtų gyventojų.
„Vyrams profesinės ligos nustatomos keturis kartus dažniau nei moterims. 2014 metų duomenimis, dažniausiai profesiniai susirgimai nustatyti dėl jungiamojo audinio ir raumenų bei skeleto (58,65 proc.), ausų (18,57 proc.) ir nervų sistemos (16,24 proc.) ligų“, – sakoma pranešime.
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Registrų skyriaus specialistė Indrė Židonienė ragina rūpintis tokių susirgimų prevencija.
„Dažnai darbuotojai delsia pasitikrinti savo sveikatą ir linkę nuslėpti negalavimus, nes baiminasi netekti darbo. Norėdami išvengti profesinių susirgimų, ir darbdaviai, ir darbuotojai turi tuo pasirūpinti – gerinti darbo sąlygas, naudotis apsauginėmis priemonėmis. Profilaktiškai tikrinantis sveikatą profesiniai susirgimai būtų nustatomi anksčiau, kol darbuotojas dar nėra netekęs dalies darbingumo ar yra visiškai neįgalus“, – pranešime aiškina I.Židonienė.
Tarptautinė darbo organizacija suskaičiavo, kad kiekvieną dieną pasaulyje dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar profesinių susirgimų miršta apie 6 tūkst. darbuotojų. Taip pat suskaičiuota, jog kasmet nutinka maždaug 270 mln. nemirtinų nelaimingų atsitikimų darbe ir užfiksuojama apie 160 mln. su darbu susijusių susirgimų.
